„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas socialiniame tinkle „Facebook“ dalinasi priežastimis, kodėl lietuviai pirmenybę teiks erdvesniam būstui.
„Pirmiausiai Lietuva puikiai tvarkosi su koronaviruso krize, tad tolesnis ekonomikos ir gyventojų pajamų augimas skatins ieškoti erdvesnio būsto. Kadangi naujai statomų butų plotas Lietuvoje mažėja ir 2020 m. tesiekia 56 kvadratinius metrus (Europos Sąjungos (ES) vidurkis – 90 kvadratinių metrų), norėdami erdvesnio būsto, gyventojai kelsis gyventi į namus ar kotedžus“, – rašo ekonomistas.
Taip pat pasak jo, karantino patirtis skatins gyventojus rinktis būstą, kuriame būtų galimybė išeiti į lauką be kaukės. T. y. gyventojai pirks būstą su kiemu, terasa, esantį miškų ar parkų apsuptyje.
„Be to, koronaviruso krizės metu išpopuliarėjęs darbas iš namų, sumažins būsto, esančio arčiau darbo, populiarumą ir didins erdvesnių namų paklausą, nes tokiuose namuose bus galima įsirengti darbo vietą.
Koronaviruso krizės metu gyventojai vis daugiau daiktų ėmė pirkti internetu, tad renkantis būstą nebebus svarbu, kad netoliese būtų prekybos centrai“, – pastebi Ž. Mauricas.
Anot jo, auga ir grįžtančių emigrantų į Lietuvą skaičius, kuris turėtų mažinti butų paklausą, nes gausiausiai migrantų gyvenamose šalyse, butai apskritai nėra populiarūs (pvz. Jungtinėje Karalystėje ar Airijoje). Gal tik Švedijoje ir Ispanijoje kitokia situacija, ten irgi nemažai gyventojų gyvena butuose.
„Todėl miestų planuotojams (ypač Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių) reikėtų atkreipti dėmesį į erdvesnio būsto poreikį ir atitinkamai planuoti infrastruktūrą. Kitaip šių miestų priemiesčiai pavirs „laukiniais vakarais“, kuriuose nebus nei viešosios infrastruktūros, nei elementarios tvarkos (kas kur nori – tas ten ir stato namus). Nes džino į butelį atgal neišeis sukišti, t.y. gyventojų kraustymosi į priemiesčius neišeis sustabdyti“, – aiškina ekonomistas.
Butų rinkoje atotrūkis didžiausias
Registrų centro duomenimis, po karantino laikotarpio fiksuoto kluptelėjimo vasarą atsitiesianti NT rinka šiltąjį metų laikotarpį užbaigė aktyviai. Rugpjūčio rezultatas buvo geresnis nei prieš metus ir tai padėjo dar labiau sumažinti šių metų atotrūkį nuo 2019 metais matytų skaičių.
„Rugpjūtį NT sandorių rinkoje matėme iki karantino laikotarpio stebėtus įprastus įregistruotų sandorių kiekius. Vertinant pagal atskiras NT objektų kategorijas, gyvenamųjų namų rinka jau pasivijo praėjusių metų kiekius, o žemės sklypų rinka pamažu artėja prie 2019 metų. Butų rinkoje atotrūkis išlieka didžiausias“, – pastebi Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.
Šiemet visoje šalyje įregistruota beveik 20 tūkst. butų pardavimų – 15 proc. mažiau nei praėjusių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais.
Per šiuos metus visoje šalyje įregistruota 7,7 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – beveik tiek pat, kaip ir praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Vien tik per rugpjūtį įregistruota per 1,3 tūkst. gyvenamųjų namų pardavimų – 9 proc. daugiau nei praėjusių metų rugpjūčio mėnesį, tačiau 4 proc. mažiau nei šių metų liepą.
