Portalo tv3.lt skaitytojas Remigijus pasakojo, kad darbe naudojasi darbiniu telefonu.
„Darbo metu tenka daug kalbėti telefonu, tai yra viena mano pagrindinių darbo priemonių. Tačiau kartais darbdavys ir klientai skambina ir ne darbo metu. Ar tuo metu privalau atsiliepti į skambučius?
Ne darbo metu telefoną palieku tiesiog stalčiuje. Taigi, ar tikrai juo privalau naudotis ir po darbo valandų“, – klausė vyras.
Tuo metu kitas portalo tv3.lt skaitytojas Tomas pasakojo, kad darbe naudojasi darbiniu automobiliu.
„Jį naudoju tik darbo metu. Tačiau, ar galioja kokios nors išimtys, kada juo galiu pasinaudoti ir po darbo valandų. Pavyzdžiui, jeigu mano asmenimis automobilis sugedo, ar galiu pasinaudoti darbiniu automobiliu“, – klausė vyras.
Darbo priemones galima naudoti tik darbe, ir tik taupiai?
Advokatų bendrovės „Glimstedt“ teisininkas Artūras Tukleris komentavo, kad pagal bendrąją taisyklę, darbuotojas darbdavio suteiktas darbo priemones turėtų naudoti būtent tik darbo funkcijų vykdymo tikslais ir neturėtų naudoti asmeninių interesų tenkinimui.
„Taip pat tokios priemonės, vykdant darbo funkcijas, turėtų būti naudojamos pagal tikslinę paskirtį, ekonomiškai ir taupiai. Jeigu darbuotojas be darbdavio sutikimo suteiktas darbo priemones naudoja ne darbo tikslais ar kitaip pažeidžia nustatytą darbdavio suteiktų darbo priemonių naudojimo tvarką, toks darbuotojo elgesys galėtų būti laikomas darbo pareigų/drausmės pažeidimu.
Ir priklausomai nuo individualios situacijos aplinkybių ir kitų sąlygų egzistavimo, darbuotojui galėtų grėsti tiek įspėjimas apie tokį darbo pareigų pažeidimą, ar net atleidimas dėl darbuotojo kaltės, tiek pareiga atlyginti darbdaviui padarytą žalą“, – įspėjo teisininkas.
Ne darbo metu atsiliepti telefonu – nebūtina
Advokatė Evelina Kiznė pažymėjo, kad jeigu darbo funkcijoms yra reikalingas telefonas, jį darbuotojui turėtų išduoti darbdavys.
„Perduodant turtą sudaromas rašytinis priėmimo-perdavimo aktas. Ir taip fiksuojama, kad darbdavio turtas yra darbuotojo žinioje.
Darbdavys turėtų parengti turto naudojimo taisykles, aptarti, kaip turtas gali būti naudojamas, kada turi būti grąžinamas ir t.t. Taisykles galima aptarti ir darbo sutartyje“, – komentavo advokatė.
Ji pažymėjo, kad ne darbo metu, darbdavio išduotu ar savo asmeniniu telefonu po darbo valandų, neprivaloma atsiliepti.
„Žinoma, nebent dėl to susitariama raštu arba darbuotojas budi pagal darbo sutartį. Kitu atveju, po darbo valandų darbuotojas nėra ir neturi būti darbdavio žinioje, nes prasideda jo poilsio laikas.
Susitarimas su darbdaviu dėl darbo priemonių
A. Tukleris taip pat pastebėjo, kad darbo sutarties šalims nedraudžiama susitarti dėl darbuotojo teisės darbo priemones naudoti ir ne darbo tikslais.
„Tačiau tokiu atveju, t. y. darbuotojui naudojant darbdavio turtą ne darbo funkcijų vykdymo tikslais ir iš esmės gaunant asmeninę naudą, tokia nauda galimai būtų pripažįstama pajamomis natūra.
Tokiu atveju rekomenduotina, kad darbdavys pasitvirtintų vidaus teisės aktą dėl darbo priemonių naudojimo ne darbo reikmėms, darbo sutarties šalys sudarytų susitarimą dėl konkrečių darbo priemonių naudojimo darbuotojo asmeniniais tikslais, o darbdavys tinkamai apskaičiuotų ir sumokėtų taikytinus mokesčius“, – komentavo teisininkas.
Anot jo, egzistuoja ir dar viena galimybė, kuomet darbdavio darbuotojui suteikto turto naudojimą ne darbo reikmėms apskritai galima atskirti nuo darbo santykių ir formalizuoti civilinės teisės požiūriu.
„O darbuotojui ir darbdaviui, kaip atskiro civilinio teisinio santykio šalims, sudaryti atitinkamo turto (pvz., automobilio) nuomos sutartį, pagal kurią darbuotojas atskirai mokėtų darbdaviui rinkos sąlygas atitinkantį nuomos mokestį už tokio turto naudojimą.
Bet kuriuo atveju, dėl darbdaviui priklausančio turto naudojimo ne darbo funkcijų vykdymo tikslais pirmiausia rekomenduotina įsivertinti konkretaus atvejo aplinkybes ir su tuo susijusius mokestinius niuansus“, – įspėjo A. Tukleris.
