Vilnietė Simona prieš pusmetį įsigijo nuosavą būstą.
„Labai ilgai taupiau buto pradiniam įnašui ir įsirengimui. Tad nustebau, kad įvairūs administraciniai mokesčiai notarui, bankui ir kitiems man atsiėjo apie 1,5 tūkst. eurų.
Daugiausiai kainavo įvairūs notariniai mokesčiai. Notaras sugaišo vos keliasdešimt minučių, o jam sumokėti turėjau kelis šimtus eurų. Kai būstą žmonės perka iš kito žmogaus, notaro mokesčius dažniausiai dalijasi per pusę. Tačiau būstą pirkau tiesiai iš vystytojo, todėl niekas notaro išlaidomis su manimi nesidalijo“, – pasakojo moteris.
Simona pasakojo, kad brokerio paslaugų jai neprireikė, tad tai padėjo sutaupyti.
„Vis tik pirkimas tiesiai iš vystytojo turėjo kitų privalumų, man nereikėjo brokerio paslaugų. Dažniausiai jie ima 2 proc. ar 3 proc. mokestį nuo būsto pirkimo kainos. Mano būstas kainavo 90 tūkst. eurų.
Todėl brokeriui atitinkamai būčiau sumokėjusi 1,8 tūkst. eurų ar 2,7 tūkst. eurų. Tad iš viso su administraciniais mokesčiais galėjo išeiti ir 4 tūkst. eurų. Už šią sumą jau išeina nemažai ir baldų, kurie neįrengtam butui labai reikalingi“, – pastebėjo moteris.
Tik pradinio įnašo neužteks
Nekilnojamo turto (NT) brokeris Mantas Mikočiūnas pasakojo, kad perkant būstą reikia ne tik sukaupti pradinį įnašą ar visą sumą, bet ir sumokėti visus su pirkimu susijusius mokesčius. Šie gali siekti iki 2 tūkst. eurų.
„Tačiau yra skirtumas, ar žmogus perka būstą iš sukauptų lėšų, ar su kreditu. Jeigu gyventojas būstą perka nuosavomis lėšomis jam reikia mokėti už notarinės sutarties sudarymą. Ar pardavėjas, ar pirkėjas mokės šį mokestį, priklauso nuo susitarimo. Kartais jį apmoka pirkėjas, o kartais šį mokestį abi pusės pasidalija pusiau. Notarinės išlaidos siekia 0,45 proc. nuo sandorio vertės. Pavyzdžiui, jeigu sandoris siekia 100 tūkst., notarinės sutarties sudarymas kainuos 450 eurų.
Toliau nuosavybę reikia įregistruoti „Registrų centre“. Šios paslaugos kaina priklauso nuo registravimo greičio ir būsto vertės. Būstą įregistruoti galima ir per vieną, ir per dešimt darbo dienų. Tad šis mokestis gali siekti apie 100 eurų, o kartais ir daugiau arba mažiau.
Perkant nuosavomis lėšomis, daugiau jokių mokesčių mokėti nebereikia“, – pasakojo NT brokeris.
Būsto pirkimas su paskola brangesnis
Anot jo, daugiau mokesčių laukia žmonių, kurie perka būstą su kreditu.
„Šių pirkėjų išlaidos prasideda nuo turto vertinimo. Ši paslauga Vilniuje perkant butą kainuoja apie 200 eurų, o namą – 300 eurų.
Kitas žingsnis – kredito sutarties pasirašymas banke. Banko sutarties sudarymo mokestis priklauso nuo kiekvieno banko individualiai. Jo gali ir iš vis nebūti, tad šis mokestis svyruoja nuo 0 eurų iki 500 eurų“, – aiškino M. Mikočiūnas.
Pasak brokerio, pasirašius sutartį banke jau galima eiti pas notarą.
„Čia galioja toks pat mokestis, kaip ir perkant būstą nuosavomis lėšomis – 0,45 proc. nuo sandorio vertės. Tada reikia įregistruoti būstą „Registrų centre“.
Dar vėliau perkant būstą su paskola reikia jį įkeisti hipotekoje. Šią paslaugą atlieka notaras ir tai kainuoja apie 300–400 eurų. Ir jau paskutinis žingsnis – pakvitavimas, atsiskaitymo patvirtinimas, kurį išduoda irgi notaras. Ši pažymą kainuoja irgi apie 20 arba 30 eurų“ – pasakojo M. Mikočiūnas.
Brokerio paslauga padeda sutaupyti?
Anot jo, iš viso būsto pirkimas su paskola klientams kainuoja apie 1,5 tūkst. eurų.
„Žinoma, ši suma svyruoja, tačiau viršyti 2 tūkst. neturėtų. Jeigu būsto pirkėjai samdo brokerį, taip pat reikia mokėti ir jam. Šie įkainiai yra skirtingi, todėl galiu kalbėti tik apie save.
Dažniausiai būsto pirkėjams taikau du įkainius. 2 proc. nuo pirkimo kainos, jeigu dalyvauju visame procese. Padedu išsirinkti ir siunčiu naujus objektus esančius rinkoje, važinėju į apžiūras. Tačiau jeigu tik kaip specialistas padedu įsigyti jau klientų išsirinktą turtą, prašau 1 proc. nuo būsto pirkimo kainos“, – pastebėjo brokeris.
M. Mikočiūnas brokerio paslaugą lygino su advokato paslaugomis.
„Juk visi įstatymai žmonėms yra viešai prieinami, visi gali su jais susipažinti. Tačiau jeigu žmogus kreipiasi į teismą, jis samdo ir advokatą, nes jis žino, kaip su informacija elgtis. Žino, kaip ją konkrečiai situacijai pritaikyti.
Lygiai taip pat perkant būstą, reikia išsirinkti gerą brokerį. Tačiau jų būna visokių, tad renkantis reikėtų atsižvelgti į rekomendacijas“, – komentavo brokeris.
Jis pažymėjo, kad brokerio paslauga nėra komforto paslauga.
„Nėra taip, kad sumokėję brokeriui galėsime sukėlę kojas ant stalo nieko neveikti. Tačiau specialistas žino. kaip išsirinkti geriausią variantą, paskaičiuoti kainą. Žino ir kaip reikia, tvarkyti dokumentus.
Brokeris gali padėti sutaupyti laiko ir pinigų, taip pat išvengti skaudžių nesėkmių“, – sakė brokeris.
Dažnas būsto keitimas – papildomos išlaidos
NT ekspertas, įmonės „Real data“ vadovas Arnoldas Antanavičius pastebėjo, kad šiuo metu rinka skubina pirkėjus kuo greičiau priimti sprendimus.
„Vis tik reikėtų neskubėti ir įvertinti būstą prieš jį perkant. Netinkamą būstą parduoti ir vėl ieškoti naujo galima. Tačiau reikėtų nepamiršti, kad būsto pirkimas ir pardavimas su savimi neša ir nemažus finansinius kaštus – sandorio įforminimą, notarinius mokesčius, jeigu yra banko paskola, kredito sutarties mokestis, hipotekos (įkeitimo) mokestis, brokerių komisiniai ir t.t.
Tad būsto keitimas gali kainuoti ir iki 5 proc. jo kainos. Todėl keisti būstus galima, tačiau tai kainuoja“, – aiškino A. Antanavičius.
Balandį NT sandorių skaičius toliau augo
Praėjusį mėnesį nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičius toliau augo, aktyvūs išliko butų, gyvenamųjų namų ir žemės sklypų pirkėjai. Įregistruotų NT sandorių dinamiką analizuojantys Registrų centro analitikai pastebi, kad pastarųjų kelių mėnesių rezultatai viršija iki pandemijos matytus skaičius.
„Nekilnojamojo turto sandorių rinkoje ne pirmą mėnesį stebime palyginti didelį aktyvumą – bendras įregistruotų sandorių skaičius auga, atskirų NT kategorijų duomenys labai artimi ar net viršijo rekordinį praėjusių metų spalio rezultatą. Žvelgiant į ilgesnį – pastarųjų 6-9 mėnesių – laikotarpį galima pastebėti, kad butų, gyvenamųjų namų ir sklypų sandorių vidurkis viršija ikipandeminiais 2019-aisiais fiksuotus skaičius, o pirkėjai noriai investuoja į nekilnojamąjį turtą“, – sako Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.
Per pirmus keturis šių metų mėnesius Lietuvoje iš viso įregistruota 48,2 tūkst. NT pirkimo-pardavimo sandorių. Tai yra 38 proc. daugiau nei 2020 metų sausį-balandį, kai įregistruota 34,8 tūkst. NT sandorių (2019 m. sausį-balandį 38,1 tūkst.). Vien tik per balandžio mėnesį įregistruota 14,7 tūkst. NT sandorių – beveik dukart daugiau nei praėjusių metų balandį (7,4 tūkst.) ir 11 proc. daugiau nei šių metų kovą (13,2 tūkst.).
Šiemet visoje šalyje įregistruota 12,1 tūkst. butų pardavimų – 20 proc. daugiau nei 2020 metų sausio-balandžio mėnesiais, kai įregistruota 10,1 tūkst. (2019 m. sausį-balandį 11,1 tūkst.), o vien tik per balandį – 3,6 tūkst., arba 87 proc. daugiau nei praėjusių metų balandį (1,9 tūkst.) ir 10 proc. daugiau nei šių metų kovą (3,3 tūkst.).
„Butų pardavimai toliau auga visoje šalyje ir atskirtai didžiuosiuose šalies miestuose. Dar 2019 metais per mėnesį visoje šalyje vidutiniškai būdavo įregistruojama iki 3 tūkst. butų sandorių, o per pastarąjį pusmetį buvo net keli mėnesiai, kaip minėtas vidurkis buvo viršijamas. Panašias, iki pandemijos matytas butų pardavimo tendencijas matome ir trijuose didžiuosiuose šalies miestuose“, – kalbėjo P. Rudzkis.
Šiemet Vilniuje iš viso įregistruota 4,5 tūkst. butų sandorių, arba 16 proc. daugiau nei atitinkamą laikotarpį pernai (2019 m. sausį-balandį 3,7 tūkst.), Kaune – 1,7 tūkst., arba 13 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1,6 tūkst.), Klaipėdoje – beveik 1,1 tūkst., 46 proc. daugiau (2019 m. sausį-balandį 1 tūkst.).
