Pramonei palankios partijos „Šiaurės Lyga“ lyderis Matteo Salvini šeštadienį paskelbė peticiją, kuria siekiama priversti surengti konsultacinį referendumą dėl branduolinės energijos atkūrimo.
Lyga „pasirengusi rinkti parašus referendumui, kuris atves mūsų šalį į nepriklausomą, saugią ir švarią energetikos ateitį“, – sakė jis, susiedamas pastangas su neseniai Europos Komisijos parengtu politikos projektu, kuriuo dujoms ir branduolinei energijai būtų suteikta klimato kaitai draugiška etiketė.
M. Salvini bando atsukti laiką atgal.
Italija buvo branduolinės energetikos pradininkė, tačiau po 1986 m. Černobylio katastrofos įvykęs referendumas privedė prie reaktorių uždarymo 1990-aisiais. Buvęs ministras pirmininkas Silvio Berlusconi bandė atgaivinti branduolinę energiją, tačiau 2011 m. jo planą sužlugdė kitas referendumas, šį kartą įvykęs po Fukušimos avarijos Japonijoje.
Dėl to Italija tapo vienintele G7 šalimi, neturinčia savo branduolinių jėgainių, be to, ji yra antra pagal dydį elektros energijos importuotoja pasaulyje.
Prieš prasidedant pandemijai, 2019 metais Italijoje elektros kaina buvo apie 25 procentais didesnė nei Prancūzijoje. Nuolatiniai energijos kainų šuoliai situaciją tik dar labiau pablogina. Energetikos priežiūros tarnybos „Arera“ duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį elektros kainos turėtų šoktelėti 55 proc. Vyriausybė bando sumažinti smūgį skirdama 10 milijardų eurų pagalbą, ką Paolo Arrigoni, Lygos atstovas energetikos klausimais, pavadino „gerai, bet nepakankamai“.
Ilgalaikis atsakymas, pasak jo, slypi grįžime prie atomo. „Italai už energiją moka brangiau nei kitos Europos šalys, o tai slegia mūsų ekonomiką. Kad energija būtų adekvati, nenutrūkstama ir už prieinamą kainą, turime ją diversifikuoti“, – sakė P. Arrigoni.
Partijos, sudarančios Italijos valdančiąją koaliciją – kraštutinių dešiniųjų „Šiaurės Lyga“, populistinė „5Stars“, centro dešinioji „Forza Italia“ ir centro kairioji Demokratų partija – yra susiskaldžiusios branduolinės energijos klausimu.
„5Stars“, kurių šaknys – ekologiniuose protestuose, tam, žinoma, prieštarauja. „5Stars“ narys Davide'as Crippa teigė, jog nepavyko laiku pastatyti reaktorių, kad būtų sumažintos sąskaitų ir klimato kaitos emisijos. „Salvini pasiūlytas sprendimas nepajėgs pagaminti kilovato elektros per ateinančius 10 metų“, – sakė jis.
Roberto Cingolani, mokslininkas technokratas, einantis ekologinio pereinamojo laikotarpio ministro pareigas, yra atviras idėjai statyti futuristinius mažus modulinius reaktorius (MMR), kai tik jie bus prieinami, sakydamas, kad branduolinė energija „negali būti išmesta iš švarios energijos plano“.
„Forza Italia“ taip pat remia naujas branduolines technologijas. Senatorė Anna Maria Bernini dabartinę Italijos poziciją, kad ji neturi reaktorių, o perka iš Prancūzijos didžiulius kiekius branduolinės energijos, vadina „veidmainiška“.
„Italija jau dešimtmečius gauna energiją iš Prancūzijos branduolinių reaktorių. Be jos, anglies dvideginio emisija būtų didesnė“, – sakė ji.
Ministras pirmininkas Mario Draghi buvo atsargesnis, pabrėždamas bendrą europinį požiūrį į energijos pirkimą ir saugojimą, ir teigdamas, kad prioritetas yra „apriboti kainų nepastovumą“ ir skatinti atsinaujinančios energijos naudojimą. Jis skeptiškai vertina branduolinį vaidmenį trumpuoju laikotarpiu, o praėjusiais metais sakė, kad branduolinė energija „užtruks ilgai“.
Tai pabrėžia, kad nuo M. Salvini raginimo surengti referendumą iki reaktoriaus statybos yra labai ilgas kelias.
Net jei Lyga surinks pusę milijono parašų, reikalingų norint surengti populiarų referendumą dėl branduolinės energijos, oponentai teigia, kad jie gali nesulaukti šalies konstitucinio teismo leidimo, nes referendumai turėtų būti naudojami tik esamiems įstatymams atšaukti, o ne kurti naujus.
Ir net jei referendumas įvyktų, neaišku, ar visuomenės nuomonė pakankamai pasikeitė nuo 1987 m. ir 2011 m. balsavimų. Praėjusiais metais atlikta nuomonės apklausa parodė, kad trečdalis italų palaikė branduolinės energijos persvarstymą, o 56 proc. neatmeta naujų branduolinių technologijų.
„Nežinau, ar jie persigalvojo, – sakė P. Arrigoni. – Aplinkybės pasikeitė. Technologijos pagerėjo. Norime surengti griežtas mokslines diskusijas.“
