Studentų galimybės darbo rinkoje
2024 m. rugsėjo 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota 160,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų, iš kurių 3,2 tūkst. buvo studentai. Tai sudaro vos 2% visų registruotų bedarbių. Ši tendencija rodo, kad tik nedidelė dalis studentų kreipiasi į Užimtumo tarnybą ieškodami darbo, o didžioji dalis jų, matyt, ieško darbų savarankiškai arba per kitas platformas.
Užimtumo tarnybos duomenimis, kas mėnesį studentams vidutiniškai siūloma apie 2 tūkst. laisvų darbo vietų, daugiausia administracinėje ir aptarnavimo srityse, prekyboje, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugose bei transporto sektoriuje. Dažniausiai siūlomi darbai yra nekvalifikuoti, tokie kaip valytojai, padavėjai, pardavėjai, apsaugos darbuotojai ir sandėlininkai. Vidutinis atlyginimas šiuose darbuose svyruoja apie 1,3 tūkst. eurų per mėnesį neatskaičius mokesčių (apie 900 eurų į rankas), tačiau kvalifikuotiems darbams siūlomos algos gali siekti ir 2,4 tūkst. eurų (apie 1470 eurų į rankas).
Pasak Užimtumo tarnybos atstovės spaudai, studentai dažniausiai susiduria su keliomis problemomis ieškodami darbo.
„Viena dažniausių problemų, su kuria susiduria studentai, yra patirties stoka. Darbdaviai dažnai ieško kandidatų, kurie turi bent minimalią darbo patirtį, o studentai, kurie dar neturėjo progos dirbti savo srityje, gali būti nepakankamai konkurencingi. Taip pat dauguma studentų turi derinti darbą su studijomis, todėl jiems reikia lankstaus darbo grafiko.
Tačiau ne visi darbdaviai gali pasiūlyti tokias sąlygas, o tai riboja studentų pasirinkimo galimybes. Dažnai susiduriama ir su situacija, kai siūlomos darbo vietos neatitinka studentų profesinių lūkesčių ar studijų krypties. Tokie darbai gali būti mažiau patrauklūs arba netinkami kaip būsimų karjeros tikslų pagrindas“, – komentuoja Milda Jankauskienė.
Darbdavių požiūris
Darbdavių požiūris į studentus, kaip į potencialius darbuotojus, dažnai būna teigiamas, ypač vertinant jų gebėjimą mokytis ir prisitaikyti prie greitai besikeičiančių sąlygų. Viena iš pagrindinių studentų samdymo priežasčių – tai, kad jie geba sparčiai tobulėti ir įnešti šviežias idėjas į įmones.
Pavyzdžiui, „Varlė.lt“ personalo vadovė Evelina Gailė pabrėžia, kad studentai yra labai vertinami dėl savo gebėjimo prisitaikyti prie pokyčių ir mokytis.
„Mielai priimame tiek jaunus, naujus studentus, tiek jau suaugusius, kurie keičia kryptį ar tobulina savo įgūdžius. Svarbu, kad jie turėtų iniciatyvumo, atsakomybės ir gebėjimo prisitaikyti prie pokyčių,“ – teigia E. Gailė.
Nors kai kurios pozicijos gali reikalauti techninių įgūdžių, daugelis darbdavių pirmiausia vertina asmenines savybes, tokias kaip iniciatyvumas, atsakingumas ir noras mokytis. Pasak E. Gailės, net jei studentas dar neturi darbo patirties, tai ne visada yra kliūtis: „Svarbiausios yra asmeninės savybės: atsakomybė, noras mokytis, iniciatyvumas ir gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių. Nors studijų kryptis ir darbo patirtis vertinamos, jos nėra lemiamos.“
Svarbu pabrėžti, kad studentams dažnai suteikiamos galimybės pradėti nuo žemesnių pozicijų ir su laiku kilti karjeros laiptais.
„Turime kolegių, kurios pradėjo nuo praktikos ir dabar jau daugiau nei dešimtmetį sėkmingai dirba įmonėje,“ – sako E. Gailė.
Ji pabrėžia, kad įmonė vertina ilgalaikę darbuotojų lojalumą ir skatina tolesnę karjerą.
Didžiosios įmonės, tokios kaip „Swedbank“, taip pat skiria ypatingą dėmesį studentų integracijai į darbo rinką per įvairias praktikos programas. „Swedbank“ karjeros centro vadovė Simona Lėverienė pažymi, kad studentų praktikos galimybės banke yra plačios ir apima ne tik tradicines finansų sritis, bet ir IT, teisę, rinkodarą bei klientų aptarnavimą.
Ji pabrėžia, kad „Swedbank“ siekia studentams suteikti ne tik profesinių žinių, bet ir padėti jiems integruotis į įmonės kultūrą: „Mūsų tikslas yra sukurti tokias sąlygas, kuriose studentai galėtų jaustis dalimi komandos ir prisidėti prie realių projektų, taip įgyvendindami savo įgūdžius ir išmokdami naujų dalykų.“
S. Lėverienė taip pat akcentuoja lankstumą, kurį bankas suteikia studentams: „Praktikos trukmė ir užduotys yra kruopščiai pritaikomos prie studentų studijų tvarkaraščio, leidžiant sėkmingai tęsti mokslus ir įgyti vertingos praktinės patirties.“
Ji pabrėžia, kad banke vertinamas ilgalaikis bendradarbiavimas, o sėkmingai atlikus praktiką studentams dažnai siūloma ir tolimesnė karjeros galimybė. „Po sėkmingai atliktos praktikos iki 50% praktikantų tęsia karjerą banke jau kaip jaunesnieji specialistai, tai yra puikus būdas pradėti savo profesinę karjerą stabilioje ir augančioje organizacijoje,“ – teigia S. Lėverienė.
Darbdaviai investuoja ne tik į studentų ugdymą, organizuodami mokymus, bet ir į mentorystės programas. Tai leidžia praktikantams ne tik pritaikyti teorines žinias praktikoje, bet ir ugdyti svarbius profesinius bei asmeninius įgūdžius.
Patarimai studentams
Studentams, siekiantiems greičiau įsidarbinti, rekomenduojama nuolat stebėti darbo rinką, mokytis naujų įgūdžių ir ugdyti tiek kietuosius (pvz., IT, programavimą), tiek minkštuosius įgūdžius (pvz., komunikaciją, problemų sprendimą). Savanorystė arba savanoriška praktika taip pat gali būti puikus būdas įgyti praktinių įgūdžių ir patirties, kuri padės geriau įsitvirtinti darbo rinkoje.
Užimtumo tarnyba taip pat pradėjo naują iniciatyvą, kurios tikslas – tarpininkauti studentams praktikos viešajame sektoriuje klausimais. Be to, regioniniuose karjeros centruose studentams siūlomos konsultacijos dėl CV ir motyvacinio laiško rašymo bei pasiruošimo darbo pokalbiui.
Teksto autorė: Gabrielė Orševskytė.
