Vilniuje ketvirtadienį prasidės dvi dienas vyksiantis Europos aludarių suvažiavimas.
Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas tai laiko didele garbe Lietuvai.
„Lietuva įrodė, kad pirmaujame ne savo alaus gamybos apimtimis, bet unikaliomis tradicijomis ir verslumu. Todėl šiandien svečiuose sulaukiame vadovų iš ekonomikos sektoriaus, kurio sukurtose darbo vietose dirba daugiau nei vienas iš šimto europiečių“, – sako S. Galadauskas.
Europos aludarystės pramonėje ir su ja susijusiose ūkio šakose dirba ne mažiau kaip 2 mln. žmonių, tai yra apie 1 proc. visų žemyno darbo vietų.
„Aludarystė ženkliai prisideda prie Europos ekonomikos. Tačiau Europos aludarystės svarba nusakoma ne tik ekonominiais rodikliais, tai ir bendras siekis prisidėti prie socialinių Senojo žemyno projektų, todėl ypatingą dėmesį skiriame savireguliacijai ir socialinei atsakomybei. Nuolat siekiame, kad būtų puoselėjamos ilgametės alaus tradicijos, keliama alaus kultūra“, – sako Europos aludarių asociacijos vadovas Pierre'as Olivieris Bergeronas.
Alaus pramonė prie Europos Sąjungos šalių biudžeto prisidėjo per 2010 m. sukurdama apie 50,6 mlrd. eurų pridėtinės vertės, o tai sudaro 0,42 proc. viso Europos bendrojo vidaus produkto (BVP). Palyginti visas Lietuvos bendrasis vidaus produktas tais pačiais 2010 metais vertinamas beveik du kartus mažiau – Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 93,9 mlrd. Litų, arba 27,3 mlrd. eurų.
Pastebima tendencija, jog Europos aludariai tampa vis „žalesni“ ir mažina aplinkai daromą poveikį. Naujausiais „Green Week“ duomenimis, nuosmukio metais Europos aludariai tobulino ir savo veiklą – asociacijos „The Brewers of Europe“ užsakymu „KWA Bedfrijfsadviseurs / Campden BR“ analitikai paskaičiavo, kad visame Senajame žemyne alaus daryklos per dvejus metus iki 2010-ųjų 4,5 proc. sumažino vandens sąnaudas vienam alaus litrui pagaminti ir kiek mažiau nei 4 proc. – bendras energijos sąnaudas aludarystėje.
Suvažiavimą rengianti „The Brewers of Europe“ vienija ES šalių – Austrijos, Belgijos, Bulgarijos Čekijos, Danijos, Graikijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kipro, Lietuvos, Liuksemburgo, Maltos, Olandijos, Prancūzijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovakijos, Suomijos, Švedijos, Vengrijos, Vokietijos, Kroatijos, Šveicarijos, Norvegijos, Turkijos profesionalias salyklo gamybos ir aludarystės įmonių asociacijas. Iš viso jos jungia daugiau nei 3,5 tūkst. didelių, vidutinių ir mažų alaus daryklų. Šiuo metu organizacija vienija ir gina interesus 29 Europos Sąjungos bei Šveicarijos, Kroatijos ir Turkijos aludarių ir salyklo gamintojų organizacijų.