Visgi, nors draudimo paslaugos tampa vis populiaresnės, neretai pasitaiko atvejų, kai žmonės persigalvoja, nusprendžia nebetęsti sutarties arba net nežino, kad ji jau buvo pratęsta. Tokiose situacijose kyla ne tik neaiškumų, bet ir finansinių pasekmių, kurios gali nemaloniai nustebinti.
Su portalo tv3.lt redakcija susisiekė skaitytoja Irma (vardas pakeistas), kuri pasidalijo nemalonia patirtimi – esą be jos žinios atsiradusia skola vienoje iš Lietuvos draudimo bendrovių.
Anot moters, „Lietuvos draudimas“ jai automatiškai pratęsė sutartį, nors ji leidimo bendrovei nesuteikė. Dėl to Irma dabar turi apmokėti naują sutartį, kurios jai nereikia.
„Man pratęsė draudimo sutartį be sutikimo ir savitarnoje rodo skolą už naują laikotarpį. Kas gresia, jei nesusimoki skolos? Ar galima reikalauti nutraukimo, jei buvo pratęsta be sutikimo?“ – kėlė klausimą Irma.
Portalas susiekė su „Lietuvos draudimu“, tačiau bendrovės atstovas S. Abraškevičius atsisakė plačiau komentuoti situaciją motyvuodamas tuo, kad neva neaišku, ar tikrai buvo tokia klientė, ar tikrai sutartis su buvo pratęsta automatiškai.
„Apgailestaujame dėl kliento patirtų nepatogumų, tačiau neturėdami detalesnių duomenų, negalime patikrinti laiško turinio autentiškumo. Neaišku, apie kokią draudimo rūšį kalbama, kokios sutarties sąlygos ir panašiai.
Norime pabrėžti, kad iškilus bet kokiems klausimams dėl sutarties administravimo, jos pratęsimo, įmokų mokėjimo raginame klientus kreiptis tiesiai į paslaugos teikėją – tai greičiausias ir operatyviausias būdas spręsti iškilusius klausimus. Vėlgi, duomenų apie tai, ar klientas kreipėsi į mus, mes neturime“, – komentavo S. Abraškevičius.
Klientai visada informuojami iš anksto
„Lietuvos draudimo“ atstovas atkreipė dėmesį, kad sutartys šioje bendrovėje yra pratęsiamos tik numatytomis sąlygomis, o apie jų atnaujinimą klientai yra visuomet informuojami ir gali jo atsisakyti.
„Pranešimas apie sutarties atnaujinimą el. paštu ir SMS žinute klientui siunčiamas likus 30 dienų iki atnaujinimo. Klientas visą laiką gali išreikšti valią sutarties nepratęsti pasiūlytomis sąlygomis.
Nepratęsiant sutarties papildomi mokesčiai nėra taikomi. Jei klientas turi poreikį pratęsti sutartį kitomis sąlygomis, galima susisiekti mūsų konsultantais ir aptarti kitas sutarties sąlygas“, – nurodė S. Abraškevičius.
Tai reiškia, kad jei buvo sudaryta sutartis su automatiniu pratęsimu, draudimo bendrovė turi teisę ją pratęsti, jei klientas nenurodo daryti kitaip.
Automatiškai sutarčių nepratęsinėja
Tuo metu draudimo bendrovė „If“ pabrėžė, kad paprastai draudimo sutarčių automatiškai nepratęsia.
„Pratęsimo procesas grindžiamas kliento pasirinkimu – prieš pasibaigiant draudimo galiojimui, klientui elektroniniu paštu pateikiame naują pasiūlymą. Tai nėra sutarties sudarymas – draudimo apsauga pratęsiama tik klientui aiškiai apsisprendus, tai yra, apmokėjus pasiūlymą“, – pažymėjo bendrovė.
Visgi, pasak „If“, pasitaiko situacijų, kai klientai yra sudarę sutartį su savo banku dėl automatinio sąskaitų apmokėjimo.
„Jei klientas pats pasirinko tokį mokėjimo būdą ir nenurodė, kad jis taikomas tik konkrečiai sutarčiai, bankas gali automatiškai apmokėti ir naujai pateiktą draudimo pasiūlymą. Tokiu atveju tai yra banko vykdoma operacija pagal kliento nustatytus kriterijus“, – nurodė bendrovė.
Ji taip pat pabrėžė, kad jei klientas nusprendžia draudimo nepratęsti, bet turi aktyvią automatinio nuskaitymo paslaugą visoms sutartims ir neinformuoja apie sprendimą nebepratęsti – gali įvykti automatinis apmokėjimas.
„Visuose siunčiamuose pasiūlymuose aiškiai informuojame, kad esant aktyviai automatinio apmokėjimo paslaugai, nauja sąskaita taip pat gali būti apmokėta automatiškai. Tokiu būdu siekiame užtikrinti nepertraukiamą draudimo apsaugą ir išvengti netikėto draudimo galiojimo nutrūkimo.
Klientas visada gali paprastai atsisakyti pasiūlymo – apie tai informuojame kiekviename laiške. Atsisakymas vykdomas paprastai: tereikia mus informuoti el. paštu arba tiesiog neapmokėti pasiūlymo, jei nėra nustatyto automatinio mokėjimo“, – dalijosi draudimo bendrovė „If“.
Tai reiškia, kad jeigu įvyko tokia situacija, tai veikiausiai buvo todėl, kad pats žmogus praleido svarbią informaciją ir į ją nesureagavo.
Vis daugiau lietuvių naudoja draudimo paslaugas
Lietuvos banko duomenimis, šalyje draudimo rinka pernai ir toliau augo. Pasirašytų įmokų suma, palyginti su 2023 m., padidėjo beveik dešimtadaliu, draudikai vėl skaičiavo rekordinį pelną.
Vienam gyventojui vidutiniškai tenkanti draudimo įmokų suma pasiekė beveik 550 eurų, tačiau ir toliau aktyviau buvo draudžiamas turimas turtas, o ne gyvybė ar sveikata.
Didžioji dalis – net 77 proc. visų įmokų (1,214 mlrd. eurų) – teko ne gyvybės draudimui. Gyvybės draudimas sudarė 23 proc. rinkos ir siekė 370 mln. eurų.
Ypač sparčiai augo kasko draudimo (12,9 proc.), turto draudimo (12,8 proc.) ir medicininių išlaidų draudimo (18,8 proc.) įmokos. Vien tik kasko paslaugoms gyventojai sumokėjo 283,8 mln. eurų, o turto draudimui – 282,1 mln. eurų.
Stabiliai augo ir privalomasis transporto priemonių draudimas – 4,4 proc. iki 350,7 mln. eurų, ir toliau išlaikantis didžiausią rinkos dalį (28,9 proc. ne gyvybės draudimo).
Tuo metu gyvybės draudimo rinkoje dominuoja investicinis draudimas – įmokų suma per metus išaugo iki 298,5 mln. eurų (6 proc. augimas), o sutarčių skaičius šoktelėjo 5,2 proc.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
