lietuvos draudimas

Kalbant apie vairavimo kultūrą ir vairuotojų įgūdžius kelyje neretai galima išgirsti įvairių stereotipų. Vienos amžiaus grupės vairuotojai neva vairuoja pernelyg neatsakingai, kitos priešingai – perdėtai atsargiai. Ar šie stereotipai atitinka realybę, galima išsiaiškinti detaliau pažvelgus į draudikų turimą transporto priemonių žalų statistiką. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, daugiausiai eismo įvykių šiais metais buvo užfiksuota vairuotojų amžiaus grupėje nuo 36 ir 45 metų amžiaus.

Kas ketvirtas šalies vairuotojas (28 proc.) nurodo, kad jiems patiems arba jų šeimos nariams per pastaruosius 12 mėnesių bent vieną kartą teko susidurti su situacija, kai stovėjimo aikštelėje ar priparkavus gatvėje buvo apgadintas jų automobilis. Tokius duomenis atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės tyrimas.   10 proc. apklaustųjų teigia automobilio apgadinimus yra patyrę dar dažniau, tai yra 2-3 kartus per metus.

Lenkijos ir Vidurio Europos draudimo grupei PZU priklausanti ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ ruošiasi pasiūlyti butų nuomai sostinės J. Basanavičiaus gatvėje, taip pat neatmeta galimybės juos parduoti, trečiadienį rašo portalas „Verslo Žinios“. „Atlikus rinkos vertinimus, šiuo metu yra linkstama butus pasiūlyti ilgalaikei nuomai (...). Visgi žvelgiant į ateitį, išlieka galimybė ateityje šį turtą parduoti“, – VŽ sakė „Lietuvos draudimo“ investicijų direktorius Baltijos šalyse R...

Kiekvienas vairuotojas privalo apdrausti savo transporto priemonę. Tačiau retas prisimena, kad kai kurios paslaugos gali būti suteikiamos ir nemokamai. Pavyzdžiui, jei sugedo asmeninis automobilis, kai kurios draudimo bendrovės gali pasiūlyti apmokėti ir pakaitinio automobilio išlaidas.

Per penkis šių metų mėnesius gamtos jėgos gyventojų turtui jau pridarė nuostolių už 1,5 mln. eurų, arba 18 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Didžiausią žalą, siekusią 30 tūkst. eurų, šių metų pavasarį sukėlė žaibo iškrova ir nuo jos kilęs gyvenamojo namo gaisras. Visgi draudimo ekspertai atkreipia dėmesį, kad didžiausių gamtos stichijų žalų metas dar tik prasideda, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Trečdalis šalies gyventojų (34 proc.) nurodo, kad jie patys arba asmuo iš jų artimos aplinkos yra bent kartą patekę į avarinę situaciją dėl į kelią nelauktai iššokusio žvėries, atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas. Daugiausia į šias situacijas rizikuoja patekti rajonų centrų ar kaimo vietovių gyventojai, rodo tyrimas.

Pirmąjį metų ketvirtį „Lietuvos draudimo“ grynasis pelnas, įskaitant Estijos filialo rezultatą, išaugo 41 proc. ir siekė 10 mln. eurų. Iš investicinės veiklos bendrovės pasiektas pelnas pirmąjį ketvirtį siekė 2 mln. eurų, palyginti su 0,6 mln. eurų pelno tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. Pranešime skelbiama, kad „Lietuvos draudimo“ pasirašytos ne gyvybės draudimo įmokos pirmąjį 2024 m. ketvirtį, skaičiuojant kartu su Estijos filialu, siekė 108 mln. eurų.

Šių metų sausio mėnuo vairuotojams pažėrė nemalonių staigmenų – nuo didelės neigiamos temperatūros, dėl kurios nesivedė lauke laikomi automobiliai, iki smarkaus atodrėkio, kurį lydi prastėjanti kelių dangos kokybė. Draudikai atkreipia dėmesį, kad pastarąją savaitę dėl besilaikančio atlydžio pastebimai išaugo duobių ir įgriuvų keliuose sukeltų žalų skaičius, rašoma pranešime spaudai.

Vairuotojai, įvažiuodami į Savanorių žiedinę sankryžą Vilniuje, turėtų būti itin atidūs ir dėmesingi – tai pati avaringiausia Vilniaus žiedinė sankryža, kurioje pernai iš viso buvo užfiksuota daugiau nei 90 eismo įvykių. Iš viso sostinės žiedinėse sankryžose 2023 m. įvyko 250 eismo įvykių. Taigi kone dvi avarijos per tris dienas, rašoma „Lietuvos draudimo“ pranešime. Bendra šių įvykių metu patirta nuostolių suma siekė 272 tūkst. eurų, o vidutinė vieno įvykio žala sudarė 1100 eurų.

Kasmet keliuose fiksuojami tūkstančiai eismo įvykių. Draudikai įspėja, kad į jus atsitrenkti gali ir tyčia, o tokių piktavalių neatbaido ir gresianti atsakomybė. Be to, draudikai įvardija ir vietas, kur vadinamieji „pakišinėtojai“ siaučia labiausiai. Net mažiausias eismo įvykis vairuotojams, o taip pat ir keleiviams, gali sukelti didelį stresą.

Vairuotojams patekus į eismo įvykį, neretai tenka pasukti galvą – o ką gi daryti toliau? Draudimo bendrovių atstovai paaiškina, kuriais atvejais būtina iškviesti policiją ir ar po avarijos automobilius galima patraukti į šalį. Be to, primena, kad užpildyti eismo įvykio deklaraciją galima ne tik braižant eismo įvykio schemą ant popieriaus lapo. Naujienų portalui tv3.lt laišką parašęs skaitytojas Irmantas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinoma – red. past.

„Mums jau rankos svyra“, – susisiekusi su tv3.lt guodžiasi Ieva. Jos uošvis jau du mėnesius kovoja dėl to, kad negauna turto nuostolių atlyginimo išmokos, kurią turi išmokėti Lietuvos draudimas dėl patirtų nuostolių eismo įvykio metu. Pasirodo, beveik 13 000 eurų išmoką gavo visiškai kitas, nesusijęs žmogus.  Po eismo įvykio pašnekovės uošvis gavo turto nuostolių atlyginimo išmoką, nes automobilis buvo apdraustas „Kasko“ draudimu.

Sukčiauti ir gudrauti mėgstančių vairuotojų Lietuvoje tikrai netrūksta. Kasmet į įvairiausius incidentus patenka gausus būrys vairuotojų, kurie nežinodami ką daryti esamoje situacijoje, dažniausiai sutinka su sukčiautojų sąlygomis. „Esame užfiksavę atvejų, kai tas pats vairuotojas į identišką įvykį toje pačioje miesto vietoje pateko daugiau kaip penkiolika kartų.

„Lietuvos draudimo“ statistika rodo, kad penktadienis ir pirmadienis yra pavojingiausios savaitės dienos kelyje. Šiais metais 17 proc. nelaimių kelyje įvyko penktadienį, o 16 proc. – pirmadienį, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kaip teigia Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas, penktadieniais ir pirmadieniais eismo įvykių kelyje nutinka ženkliai daugiau nei kitomis savaitės dienomis. „Paskutinių trejų metų skaičiai atskleidžia, kad 17 proc.

Tik 13 proc. Lietuvos gyventojų yra tikri, kad prireikus jie sugebėtų suteikti pirmąją medicininę pagalbą. Tai atskleidė naujausia KOG instituto atlikta apklausa, kurią užsakė bendrovė „Lietuvos draudimas“, rašoma bendrovės pranešime spaudai. Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, ar gyventojai sugebėtų suteikti pirmąją pagalbą, ar patiems yra tekę būti situacijoje, kai pirmosios pagalbos kažkam reikėjo, ir kokius pagalbos veiksmus gyventojai mokėtų atlikti.

Norėdami užsidirbti, gyventojai ne visada tenkinasi tik įprastine alga iš savo darbdavio. Kartais žmonės griebiasi ir neteisėtų gudrybių, apgaulės ar netgi pasiryžta save sužaloti vien tam, kad gautų daugiau pinigų.  Neseniai paviešintoje byloje, kurią narpliojo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, atskleista sunkiai sveiku protu suvokiama istorija, kaip vyriškis siekė apgauti draudimo bendroves ir iš jų išvilioti pinigus.

Prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijai vadovauja Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, iki šiol komunikacijos vadove dirbusi draudimo bendrovėje „Lietuvos draudimas“. Darbą „Maximos LT“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamente ji pradėjo šią savaitę, pranešė bendrovė.

Nuo pat praėjusios savaitės penktadienio Lietuvą talžo didelis vėjas – tai pirmoji vėtra šiemet. Nuostoliams atlyginti rezervuota 85 tūkst. eurų suma, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Tikėtina, kad skaičiai dar augs, nes vėjas nerimsta, rašoma draudimo bendrovės pranešime žiniasklaidai. Savaitgalį Lietuvoje, ypač šalies vakaruose, siautėja vėjai. Buvo fiksuotas net 27 m/s greitis.

Bendrovei Girelės paukštynas nepavyko iš „Lietuvos draudimo“ prisiteisti 560 tūkst. eurų išmokos už trijuose jos paukštynuose paskerstas 60 tūkst. salmonele užsikrėtusių vištų.  Lietuvos apeliacinis teismas gruodžio 20 dieną atmetė paukštininkų skundą ir paliko galioti bendrovei nepalankią šiemet gegužę Vilniaus apygardos teismo priimtą nutartį.

Sukčių, norinčių pasipelnyti, sutinkama įvairiose gyvenimo situacijose – tiek telefoninių sukčių, tiek siunčiančių melagingas naujienas elektroniniais laiškais. Visgi pasitaiko ir sukčių keliuose, o šiemet jų skaičius itin sparčiai auga. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad šiemet per pirmus devynis mėnesius sukčiavimų keliuose yra 58 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Bendrovės ekspertas prognozuoja, kad sunkmečiu, iki metų galo, tokių sukčiavimo atvejų tik daugės.

Jeigu gatvėje ar kelyje jus kas nors geranoriškai užleidžia turėdamas pirmenybę, būkite budrūs. Ekspertai pastebi, kad pastaruoju metu itin padaugėjo atvejų, kai avarijos sukeliamos specialiai norint pasipelnyti. Šiemet per pirmus devynis mėnesius sukčiavimų keliuose yra 58 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį, praneša „Lietuvos draudimas“.  Bendrovės ekspertas prognozuoja, kad sunkmečiu, iki metų galo, tokių sukčiavimo atvejų tik daugės.

Augant kainoms šalyje, gyventojai sugalvoja daug būdų, kaip sutaupyti. Ekspertai pastebi, kad dėl pakilusių elektros kainų žmonės vis dažniau prisimena židinius, krosnis. Vis dėlto ilgą laiką nenaudoti ir tinkamai neprižiūrimi tokio tipo įrenginiai dažniausiai atneša tik dar daugiau nuostolių. „Lietuvos draudimo“ duomenys rodo, kad gaisrai paprastai gyventojams atneša brangiausiai kainuojančius nuostolius iš visų galimų nelaimingų nutikimų.

Didžiausiai Lenkijos ir Vidurio Europos draudimo grupei PZU priklausantis Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“, taip pat turintis filialą Estijoje, šių metų pirmąjį pusmetį uždirbo 9,8 mln. eurų grynojo pelno – 41,2 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. „Lietuvos draudimas“ gavo 158,8 mln. eurų pajamų – 21,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, ketvirtadienį pranešė įmonė.

Didžiausiai Lenkijos ir Vidurio Europos draudimo grupei PZU priklausantis Lietuvos negyvybės draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“ pernai uždirbo 25,732 mln. eurų audituoto grynojo pelno – 19,6 proc. daugiau nei 2019 metais, kai jis buvo 21,511 mln. eurų. Bendrovės draudimo pajamos pernai siekė 246,193 mln. eurų ir buvo 1,4 proc. mažesnės nei 2019-aisiais (249,690 mln. eurų), teigiama „Lietuvos draudimo“ 2020 metų veiklos ataskaitoje.

Viešojoje erdvėje jau kurį laiką sklando gandas, kad žmonės, socialiniuose tinkluose dažnai skelbiantys savo namų bei turto nuotraukas, vagystės atveju gali likti kalti ir negauti būsto draudimo išmokos. Portalas tv3.lt pasidomėjo, ar tokie teiginiai yra tiesa, ar visgi tik visuomenėje paplitęs mitas.

Kasdien Lietuvoje registruojama dešimtys atvejų, kai jų būstuose įvyksta vandens užliejimas. Absoliuti dauguma – trys iš keturių – užliejimų fiksuojami butuose, nors dėl to nukenčia ir privatūs namai, kotedžai, sodybos, rašoma bendrovės pranešime žiniasklaidai. „Vien per pirmus keturis šių metų mėnesius dėl užliejimų žalas išmokėjome 2,2 tūkst. klientų, iš jų net 1,7 tūkstančio gyvena butuose.

Nors viena dažniausių priežasčių, kodėl Lietuvos vairuotojai kviečia techninės pagalbos tarnybą, išlieka automobilio transportavimas po eismo įvykio, kas ketvirtas jų skambutis techninės pagalbos specialistams susijęs su kitomis bėdomis, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. „Dažniausios priežastys, kodėl vairuotojai kviečia pagalbą, yra šios: išsikrovęs akumuliatorius, pradurta padanga, avarinis automobilio atrakinimas, užklimpimas ir pasibaigę degalai.

Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato tyrėjai teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje 29 metų šiaulietis kaltinamas iš septynių draudimo bendrovių apgaule įgijęs per 14 tūkstančių eurų draudimo išmokų ir pasikėsinęs dar gauti per 2000 eurų. 2019 metų sausio pabaigoje į policiją kreipėsi bendrovė „Lietuvos draudimas“ dėl savo kliento, kuris nuo 2017 metų balandžio į minėtą įmonę kreipėsi net 9 kartų dėl draudimo išmokų, patirtų eismo įvykiuose.

Prabangaus elektrinio automobilio „Tesla“ savininkui kelionė Kaune apkarto. Vyriškis ne tik sudaužė mašiną, bet ir liko be pilnos draudimo išmokos, nors automobilį buvo apdraudęs „Kasko“ draudimu. Pasirodo, Lietuvoje tokių automobilių nėra kam taisyti, o automobilio savininkas skundžiasi, kad draudimas vertindamas žalą esą sukčiauja.

Įprastas atlyginimų kėlimas dalies Lietuvos dirbančiųjų jau nebemotyvuoja. Įdarbinimo specialistai teigia, kad šalies įmonės savo darbuotojams vis dažniau apmoka ne tik vizitus privačiose klinikose, reikiamus vaistus, bet kartais pasirūpina ir tuo, kad jie neliktų alkani. Vilioja privačia medicina Visai neseniai viena iš Lietuvos mažmeninės prekybos įmonių „Lidl Lietuva“ paskelbė visiems savo darbuotojams po bandomojo laikotarpio suteiksianti papildomą sveikatos draudimą.

Draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ sukūrė ir įdiegė nuosavą kriptovaliutą – LDCoin. Ši kriptovaliuta, kurią išgauna patys bendrovės darbuotojai, bus naudojama darbuotojų motyvavimo sistemoje ir susieta su darbuotojų bendradarbiavimu bei įsitraukimu.

Amžiaus riba nuo kurios galima vairuot – nustatyta, tačiau ribos, nuo kada vairuoti nebeleistina – nėra. Tai kelia aršius ginčus: vieni mano, jog senoliams prie vairo ne vieta, kiti sako, jog vairavime svarbus ne amžius, o įgūdžiai. Tačiau vienam klaipėdiečiui teisė vairuoti suteikta iki 100 metų, nors vyro artimieji baiminasi, jog šis kelyje gali ne tik save, bet ir kitus pražudyti. Į dienraščio „Vakarų ekspresas“ žurnalistus, kreipėsi 92-ejų metų klaipėdiečio giminaičiai.

Socialiniame tinkle klaipėdietė pasidalino jai nutikusia istorija. Anot moters, daugiabučio kieme įvykusi avarija buvo sukelta tyčia. Neva į jos automobilį įvažiavusi moteris taip siekia pasipelnyti iš draudimo bendrovių. Pastarųjų atstovai sako, jog kasmet išaiškinama vis daugiau transporto sukčiavimo atvejų: vairuotojai ne tik inscenizuoja avarijas, bet ir nutikus realiam eismo įvykiui bando padidinti jo metu atsiradusius nuostolius.

Gegužės 14 diena buvo tragiška Nijolės Navickienės šeimynai. Tą dieną moteris su 11-ka globojamų vaikų nebeteko stogo virš galvos. Ir nors šeima pasakoja, jog tikėjosi draudimo supratimo ir pagalbos, tačiau „Lietuvos draudimas“, pasak jų, siūlo tik grašius ir dėl užtrukusios ekspertizės neleidžia pradėti tvarkytis sugriautų namų. Šeimyna glaudžiasi vienkiemio namuke ir su baime laukia rudens – tokiame namelyje jie tikrai nepražiemos.

Duobė kelyje vairuotojui gali kainuoti vidutinį atlyginimą. Šalies draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“ pernai užregistravo daugiau nei 600 žalų, kurių priežastis buvo kelio duobė, o vidutinė tokios žalos kaina siekė 560 eurų.

Pasaulinė žmogiškųjų išteklių valdymo konsultacinė bendrovė „Aon Hewitt“ paskelbė penkiolikos geriausių darbdavių Rytų ir Centrinėje Europoje sąrašą. Į jį pateko vienintelė Lietuvos bendrovė – ne gyvybės draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“. Jis išrinktas geriausiu darbdaviu tarp regione veikiančių didelių organizacijų, turinčių daugiau nei 1 tūkst. darbuotojų. Vidutinio dydžio ir smulkių bendrovių kategorijų pirmosiose vietose triumfavo Lenkijos ir Vengrijos įmonės.

Pirmaujanti šalyje ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“ pasiūlė naują draudimo paslaugą. Bendrovė pasiūlė galimybę apdrausti artimųjų kapavietes nuo gamtos stichijų, vagysčių, vandalizmo atvejų ar šalčio padarinių. „Mūsų vykdytos apklausos duomenys parodė, kad 1 iš 9 Lietuvos gyventojų pageidautų apdrausti artimųjų kapavietėje esančius paminklus ir apsisaugoti nuo neretų vandalų išpuolių ar gamtos stichijų sukeliamų nuostolių.

„Lietuvos draudimas“ pirmąjį šių metų pusmetį pasirašė 197,5 mln. litų įmokų ir augo 8 proc., lyginant su tuo pačiu 2012 metų laikotarpiu. Bendrovė iš investicijų ir draudimo veiklos bendrai uždirbo 32 mln. litų pelno. „Pirmą metų pusmetį vertiname kaip sėkmingą mūsų bendrovei. Tokiam rezultatui didžiausios įtakos turėjo palankios meteorologinės sąlygos, ne toks intensyvus kaip tikėtasi vasaros audrų sezonas, kas draudikams per pirmąjį pusmetį nesugeneravo itin didelių, katastrofinių žalų.

Šiais metais „Metų CEO“ – geriausio vadovo titulą – pelnė mūsų kraštietis, didžiausios šalyje ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Kęstutis Šerpytis, vienas labiausiai patyrusių aukščiausio lygio vadovų Lietuvoje. „Lietuvos draudimas“ – pirmoji ir vienintelė Kęstučio Šerpyčio darbovietė: šiemet rugpjūtį sukanka 30 metų, kai jaunas specialistas pirmą kartą pravėrė draudimo bendrovės duris.

„Lietuvos draudimo“ Žalų skambučių centras praneša, kad pirmadienio rytą 30 proc. išaugo klientų srautas, informuojančių apie savaitgalį dėl žiemiškų orų patirtus nuostolius. Bene pirmą kartą šį žiemos sezoną gauta apie 100 pranešimų apie dėl sniego slėgio sulaužytus pastatų stogus. Taip pat klientai informuoja apie patirtas nelaimes keliuose. „Bene pirmą kartą šią į pavasarį išsitęsusią žiemą fiksuojame nuostolius dėl sniego slėgio.

Nuo 2014 m. Europos Sąjungoje įsigaliosianti priežiūros koncepcija "Mokumas II" paveiks ir Lietuvos draudimo rinką - draudimo bendrovės privalės atitikti griežtus kapitalo, vidinės kontrolės, skaidrumo ir kitus reikalavimus.

Didžiausios šalies ne gyvybės draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas" generalinis direktorius ir Valdybos pirmininkas Kęstutis Šerpytis nuo vasario 1-osios laikinai vadovaus ir didžiausiai Latvijos draudikei BALTA. Nuo vasario K. Šerpytis kiekvieną savaitę tris dienas dirbs Latvijoje, o dvi Lietuvoje - „Lietuvos draudime". Abi Baltijos šalių draudimo rinkos lyderės priklauso tai pačiai RSA grupei.

Pagal tarptautinę „AON Hewitt“ metodiką bendrovės „OVC Consulting“ atliktame tyrime telekomunikacijų bendrovė „Tele2" vienintelė iš savo sektoriaus bendrovių pateko tarp geriausių darbdavių Lietuvoje. Remiantis darbuotojų atsiliepimais, kaip geriausi 2012 m. šalies darbdaviai taip pat įvertintos bendrovės „Adform Lithuania“, „Lietuvos draudimas“, „Philip Morris Baltic“, „Roche Lietuva“, „Sanofi-aventis Lietuva“. „Šis pasiekimas ypač svarbus, nes tai yra pačių darbuotojų vertinimas.

Prieš penkerius metus pirmasis galimybę draustis internetu pasiūlęs šalies draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“ šiemet stebi padidėjusį klientų, besidraudžiančių internetu, skaičių. Palyginti su pernai, šiemet internetu klientai pirko 60 proc. daugiau draudimo produktų. Pastebima, kad jaunimas internetu aktyviau draudžia keliones, vyresni asmenys - transportą. Draudimo specialistų teigimu, kuo jaunesni besidraudžiantieji, tuo aktyviau naudojamasi draudimosi internetu galimybėmis.

Prieš penkerius metus pirmasis galimybę draustis internetu pasiūlęs šalies draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“ šiemet stebi padidėjusį klientų, besidraudžiančių internetu, skaičių. Palyginti su pernai metais, šiemet internetu klientai pirko 60 proc. daugiau draudimo produktų. Pastebima, kad jaunimas internetu aktyviau draudžia keliones, vyresni asmenys – transportą.

Beveik pusė Lietuvos gyventojų (49 proc.) nesijaučia saugūs ir nerimauja dėl savo būsto saugumo, kai per didžiąsias šventes, ilguosius savaitgalius ar atostogas tenka išvykti, rodo „Lietuvos draudimo“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Apklausa parodė, kad išvykę atostogauti dėl savo būsto nerimauja 35 proc. Lietuvos gyventojų, o per didžiąsias šventes, kai išvyksta į svečius, lanko kituose rajonuose gyvenančius giminaičius, svečiuojasi kituose miestuose - 14 proc.

Lietuvoje auga susidomėjimas saulės jėgainėmis. Valstybinės kainų ir energetikos komisijos duomenimis, šiemet per 9 mėnesius išduota 3 kartus daugiau leidimų vykdyti šią veiklą nei per visus 2011 metus, šiemet komisija jau suteikė 626 leidimus. Draudikai rekomenduoja pasirūpinti šio nemažai investicijų reikalaujančio turto apsauga: šalies ne gyvybės draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“ pirmasis šalyje pasiūlė saulės jėgainių draudimo paketą.

Didžiausia šių metų audra daugiausiai nuostolių atnešė Panevėžio rajono ir miesto gyventojams, gyventojai užregistravo 10 kartų daugiau žalų nei verslo įmonės, tačiau verslas patyrė vidutiniškai 7 kartus didesnių nuostolių nei privatus turtas.

Šeštadienio nakties audra, praūžusi nuo pajūrio per Vidurio Lietuvą ir žemyn į pietus, nuostolių dydžiu tikrai taps didžiausia nuo 2010-ųjų vasaros audros, teigia „Lietuvos draudimo“ žalų ekspertai ir prognozuoja, kad gamtos stichijos nuostoliai sieks per 2 mln. litų. „Lietuvos draudimas“ praneša pirmadienį iki pietų jau užregistravęs apie 1000 pranešimų apie žalas. „Lietuvos draudimo“ vertinimu, nukentėjusių klientų tikrai bus daugiau nei 1500, jų patirtai žalai atlyginti prireiks 2,2 mln.