Ar norėtumėte turėti kompasą, rodantį, kur yra pinigai? Kompasą, kuris parodytų, kokį darbą reikia dirbti, kokias prekes pardavinėti, kokį verslą kurti, kad uždirbtumėte tiek, kiek norite uždirbti.
Kol nėra kompaso ir krypties, žmogus laukia starto signalo, kurį išgirdęs galėtų pradėti bėgti nurodyta kryptimi lobio link. O kol starto nėra ir signalo, tol žmogus stoviniuoja, nervinasi, daro apšilimą, vis laukia ir laukia. Mes jaučiamės energingi, motyvuoti, norime uždirbti daugiau, tačiau kol nėra nei starto, nei krypties – stovime vietoje ir nežinome, ką daryti. Noras didžiulis, tačiau jam sunku virsti veiksmais.
Taigi, pats pats pirmiausias žingsnis uždirbant pinigus yra krypties nustatymas.
Yra dvi grupės žmonių:
1. Vieni pakankamai aiškiai žino, kas jiems patinka, ką jie gerai moka daryti, turi pinigų uždirbimo patirties ir iš to, ką jau daro, norėtų uždirbti daugiau. Taip pat jie turi naujų idėjų, kurias norėtų išbandyti, įsivaizduoja, kaip tai padaryti.
Jiems reikia tik daugiau laiko, daugiau pardavimų įgūdžių, geresnių rinkodaros ir verslo administravimo įgūdžių. Jie turi kryptį, kuria juda ir net jei kažkur kitur būtų geresnis atlygis – galbūt laikinai ir sutiktų pakeisti kryptį, tačiau žino, jog anksčiau ar vėliau vidinis balsas pakvies sugrįžti ir daryti tai, ką darė, toliau.
Vieną kartą pajutus, jog dirbi tai, ką reikia dirbti, visuomet prie to darbo traukia sugrįžti. Galite gyvenimo aplinkybėms susiklosčius dirbti kitus darbus, tačiau visuomet jausite ilgesį. Šie žmonės seka savo vidiniu kompasu, stebi, ką jis rodo, ta kryptimi jie eina ir tai kaip sėkmės receptą siūlo kitiems. Daugelis populiariosios psichologijos knygų akcentuoja šį vidinį kelią, jog reikia klausyti širdies balso, intuicijos, jog reikia atrasti kryptį savo viduje. Šie žmonės jaučia malonumą, nes pažino save, savo giliausius kampelius ir darė tai, ką patys norėjo.
Šių poreikių patenkinimas svarbesnis intravertams ir jautresnės sielos žmonėms. Jei jie negali nusistatyti gyvenimo krypties, labai dėl to išgyvena, blaškosi, negali susikaupti daromam darbui, vis jaučia kažkokią vidinę tuštumą. Krypties neturėjimas sekina jų energiją, nes jie praleidžia daug laiko apie tai galvodami ir to laiko negali skirti pridėtinės vertės kūrimui. Taip pat kryptis suteikia energijos, o kuomet krypties nėra, nėra ir energijos jokiems kitiems darbams.
2. Antra grupė žmonių neturi aiškios krypties, bet tai jiems netrukdo dirbti ir uždirbti. Jie yra pozityvūs, bendraujantys, nors dažnai jaučiasi kaip abiturientas, kuris ką tik išlaikė visus egzaminus dešimtukais ir nežino, kokias studijas pasirinkti. Tačiau jie pilni noro veikti, jiems viskas yra įdomu, jei galėtų – studijuotų viską iškart.
Kai tokių žmonių paklausi, kokį darbą jie norėtų dirbti, išgirsti: „Nesvarbu, kokį – svarbu, kad tik gerai mokėtų ir būtų įdomu.“ Jie ieško juos tenkinančio atlyginimo ir jei tą atlyginimą randa, tada darbą ir dirba. Jų kryptis yra labiau orientuota ne į kokį darbą dirbti, bet kokią gyvenimo kokybę ir būdąnorima susikurti. Ir jei uždirbami pinigai bei darbo suteikiamas statusas padeda tą gyvenimo kokybę susikurti, dėl paties darbo pobūdžio jie nesuka sau galvos. Kuria kryptimi darbas juos nuneš taip bus gerai, svarbu, kad būtų pinigų.
Skirtingi kompasai – skirtingos kryptys
Skirtumas tarp šių dviejų grupių žmonių yra tas, jog pirmieji vadovaujasi vidiniu kompasu, o antrieji – išoriniu, kuris rodo tendencijas, madas, atsirandančias naujas verslo nišas, kintančius žmonių poreikius, naudojasi jų kelyje pasitaikiusiomis galimybėmis.
Pavyzdžiui, studentas, mėgstantis tiksliuosius mokslus, mato, jog Lietuvoje yra palyginti stiprus transporto sektorius, tad jis renkasi darbą logistikos srityje, nes žino, jog ten yra specialistų poreikis. Arba mato, kaip auga IT specialistų poreikis ir renkasi su IT susijusią specialybę, nes žino, jog tai jam garantuos pajamas.
Taip pat darbo ar profesijos pasirinkimas dažnai būna nulemtas ne vidinio kompaso, o išorinių aplinkybių, pavyzdžiui, kažkas padėjo gauti darbą – tėvai, draugai ar pan. Turbūt esate girdėję ne vieną tokią istoriją: „Pasiūlė pabandyti, tuo metu reikėjo pajamų, pradėjau dirbti, o kai pradėjau dirbti, pasirodo – ne taip jau blogai. Taip ir nudirbau tą darbą visą gyvenimą.“
Žmogus taip pat gali pastebėti nišą verslui. Tas verslas nebūtinai turi ypač dominti, , tačiau pastebima proga užsidirbti ir ja pasinaudojama. Jokio vidinio kompaso ar širdies balso čia nėra, tiesiog verslas ir tiek.
Vadovavimasis išoriniu kompasu taip pat suteikia daug malonumo dėl bendravimo su kitais žmonėmis, o jei tai linksmi, gyvybingi, įdomūs žmonės – nesvarbu kokiu verslu užsiimsite, bus smagu ir sukaupsite daugybę gerų atsiminimų. Taip pat pajamų stabilumas bei dydis gali būti žmogui svarbesni veiksniai nei kažkoks ten vidinis kompasas, kuris dar net neaišku, ar teisingai rodo.
Apsisukimas 180 laipsnių kampu
Žinoma, gali būti ie taip, jog žmogui, visą gyvenimą gyvenusiam pagal išorinį kompasą, vieną dieną įsijungia vidinis, rodantis į kažkokį darbą su 4 kartus mažesniu atlyginimu, Ir ką tada daryti?
Paskola paimta, prie komforto priprasta, o vidinis kompasas tempte tempia visai į kitą pusę, nors persiplėšk pusiau.
Nors gali būti ir atvirkščiai: mėgstamas darbas garantuoja, jog kasdien gerai praleisite laiką, tačiau ar susitvarkysite kitas gyvenimo sritis kaip norite, jokios garantijos nėra.
Pirmieji šokinėja nuo vienos idėjos prie kitos, nuo vieno darbo prie kito, ieškodami to vienintelio darbo. Antrieji šokinėja ieškodami tos idėjos ar to darbo, iš kurio geriausiai uždirbs. Vidinis ir išorinis kompasas tai yra du kraštutinumai. Mes galime turėti ir įvairius tarpinius variantus. Idealu, kuomet žmogus randa balansą tarp to, ką mėgsta ir tarp to, ko reikia visuomenei.
Tiesos testas
Ko gero daugelį domina, kaip pajusti tą vidinį ir išorinį kompasą? Vidinio kompaso rodomą kryptį galima atrasti darant tiesos testus. Viena vertus jie labai paprasti, antra vertus pernelyg subtilūs, jog būtų galima aprašyti ir reikia šiek tiek praktikos, kad pajustum, kaip tai veikia.
Tiesos testo esmė yra ne racionalaus proto analizė, o kūno reakcijų stebėjimas. Žmogus turi daug daugiau sudedamųjų dalių nei vien tik protas ir visos jos kasdien aktyviai dalyvauja gyvenime. Tačiau dėl žinių trūkumo mes jų nepastebime ir neįvertiname. Darant tiesos testą uždavinėjami klausimai pačiam sau ir pagal kūno reakciją stebima kokius atsakymus duoda vidinis kompasas.
Vidinį kompasą galime vadinti skirtingais vardais: širdies balsas, intuicija, vidinis balsas ir t.t. Jis gali atsakyti tik taip arba ne, vidinis kompasas jūsų nenuves tiesiai į laisvą ir gerai apmokamą darbo vietą, tačiau bent jau pasakys, ką galvoja apie vieną ar kitą darbą arba verslo idėją.
Taip pat galima intuiciją lavinti. Yra metodų ir seminarų, kurie suteikia veiksmingus įrankius, kaip tai atlikti. Intuicija padeda nuspėti ir netolimos ateities tendencijas, kas bus madinga ir kas ne, kuri verslo idėja yra labiau perspektyvi. Daugybė sėkmingų verslininkų turi labai stiprią natūralią intuiciją, tačiau jei jos neturite, ją galima lavinti.
Profesiniai testai dažnai yra riboti, nes apima tik intelektą ir jau turimą patirtį t.y. šiandien jie gali parodyti, jog jums idealiausia profesija – inžinierius, o po kelerių metų, kuomet būsite labiau subrendęs ir į to paties testo klausimus jau atsakysite kitaip, gali parodyti, jog jums idealiausia profesija – režisierius.
Šiek tiek šiuolaikiškesni testai yra naudojami „koučinge“, nes dažnai apima ir klausimus apie patiriamas emocijas darant vieną ar kitą darbą, į testų atlikimą yra įtraukiami jūsų aplinkos žmonės, kurie pateikia vertingų įžvalgų, kurių pats galbūt nepastebite. Yra užduodami „protingi klausimai“, įkuriuos atsakinėdamas žmogus pats randa atsakymą, o ne perskaito kokį standartinį jo polinkių apibūdinimą.
Nesvarbu, ar judėsite vedami vidinio ar išorinio kompaso, svarbu, kad judėtumėte. Neleiskite sau tinginiauti vien dėl to, jog dar neradote savo svajonių darbo arba dėl to, jog nežinote, kokia verslo šaka bus pelningiausia po 5 metų. Svarbu kasdien dirbti ir po truputį tobulėti – atsakymai ateina, kuomet ateina tam skirtas laikas.
