• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Nepaisydama vairuotojų protestų Lietuvos valdžia neketina artimiausiu metu sumažinti akcizo benzinui, nes jo parduota ne taip mažai, kaip prognozuota. Vyriausybės sprendimą padidinti akcizą degalams itin skaudžiai pajautėme pasaulinėje rinkoje išaugus naftos kainai. Kai degalų pardavėjai ir pirkėjai pradėjo spausti Vyriausybę į kampą, ši sutiko sumažinti akcizą dyzelinui.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau didesnis nei ES reikalauja akcizas benzinui liko nepakeistas. Ministrų kabineto posėdyje buvo pasakyta, kad benziną perka fi ziniai asmenys, o jų daug, visi smulkūs, nevieningi, todėl ir nepavojingi.

REKLAMA

Kas kiša ranką į kišenes giliausiai

Pernai benzinas Lietuvoje brango didžiausiu greičiu Europoje – net 41 proc., kai vidutiniškai ES – tik 18 proc. Šių metų balandį, naftos kainai pasiekus 83 USD už barelį, benzino kainos palyginti neturtingoje Lietuvoje ir turtingoje Šveicarijoje susilygino – po 4,15 Lt už litrą E95 benzino.

REKLAMA
REKLAMA

Beje, šįmet benzino kaina Lietuvoje išaugo per 40 ct. Žinoma, kaina didėjo dėl daugelio veiksnių. Finansų ministerija tikina, kad didžiausią įtaką daro naftos kainų svyravimas. Tačiau valdininkai kukliai tyli paklausti apie benzino kainos struktūrą, o juk ji labai paprasta. Štai konkretūs duomenys. Šią savaitę E95 benzino litras kai kuriose degalinėse kainavo 4,13 Lt. Iš šios sumos 1,68 Lt atiteko gamintojui „Orlen Lietuva“, prekybininkas, tarkime „Lukoil“, gavo 0,23 Lt, akcizas sudarė 1,5 Lt, o PVM – 0,72 Lt. Štai ir išvada, kas į mūsų kišenes ranką kiša giliausiai.



Vyriausybei trūksta pinigų

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Benzinas Lietuvoje apie 30 ct už litrą brangesnis nei kaimyninėje Latvijoje, apie 15–20 ct nei Estijoje ir apie 5–10 ct nei Lenkijoje. Konkurencijos taryba dabar tiria padėtį, tačiau vilčių, kad po šio tyrimo kas nors pasikeis, nedaug.

REKLAMA

Kainų skirtumų priežastys iš esmės žinomos. Viena iš jų – akcizas benzinui Lietuvoje yra 21 proc. didesnis nei reikalauja Europos Komisija. Kodėl taip nuspręsta? Vyriausybei reikia pinigų, o iš akcizo mokesčio jie surenkami lengviausiu būdu. Labai paprasta administruoti. Todėl Lietuvos Vyriausybei net nekyla norų priekaištauti Europos Komisijai dėl palyginti aukšto minimalaus akcizų lygio, kuris visoms ES šalims nustatytas vienodas – ir turtingajai Vokietijai, ir prasčiau gyvenančioms Rumunijai, Latvijai ar Lietuvai. Štai ES parama (ir verslui, ir ūkininkams) skirstoma pagal vadinamąjį dviejų greičių principą – daugiau senosioms šalims ir mažiau naujokėms. Taigi naujokės turėtų teisę reikalauti, kad toks pat principas būtų taikomas ir nustatant akcizus. Tačiau mūsų Vyriausybė tyli.

REKLAMA

Šiuo metu akcizą benzinui Lietuva savo noru nusistatė 1,5 Lt už litrą benzino. Latvijoje akcizas siekia 1,32 Lt, o Estijoje – 1,24 Lt. Jeigu akcizą sumažintume iki minimalios leistinos ribos, benzino kaina Lietuvoje sumažėtų apie 30 ct už litrą.

Privertė verslininkai

Kai degalų pardavėjai ir pirkėjai pradėjo spausti Vyriausybę į kampą, ši sutiko papildomai nagrinėti akcizų taikymo naudą. VL žiniomis, akcizų nagrinėjimas Vyriausybės posėdyje buvo labai trumpas. Niekam net nekilo noras paprašyti tyrimo duomenų, išgirsti argumentus ar prognozes. Kaip įprasta, pirmaisiais smuikais grojo fi nansų ministrė ir premjeras. Tiesiog buvo pasakyta, kad reikia atskirti akcizo nagrinėjimą benzinui ir dyzelinui. Atskyrė. Akcizas dyzelinui labiau susijęs su verslu, o jis šlubuoja ir verslininkai pradeda triukšmauti. Be to, išdžiūvo į šalies biudžetą tekėjęs mokesčių upelis. Tik pamanykite – vežėjai nebepirko Lietuvoje dyzelino. Važiuojantieji tranzitu irgi jau sužinojo, kad Lietuvoje degalai brangesni nei kaimyninėse šalyse, tad pralėkdavo Lietuvą neužsukdami į degalines. Ir nepriversi jų elgtis kitaip. Štai tada Vyriausybė ir nuleido sparnus – nenoriai, bet sumažino dyzelino akcizą. Dabar jis mažesnis nei kaimyninėse šalyse.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Apsimetė, kad nieko neįvyko

Kitaip Vyriausybės nariai nagrinėjo antrąjį klausimą. VL šaltinis pasakoja, kad Vyriausybės posėdyje buvo pasakyta, kad daugiausia benziną vartoja fi ziniai asmenys. Jų daug, visi smulkūs, nevieningi, todėl ir nepavojingi. Štai ir buvo nuspręsta benzino akcizo tarifo nekeisti, nors jis buvo padidintas gerokai daugiau nei reikalauja ES.

REKLAMA

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė yra ne kartą priminusi, kad Vyriausybė neketina artimiausiu metu sumažinti akcizo benzinui, nes jo pardavimas sumažėjo mažiau nei prognozuota. Suprask, Vyriausybė tikėjosi blogesnių pasekmių, o mes, fi ziniai asmenys, sukandę dantis perkame pabrangusį benziną, bet netriukšmaujame. Tiesa, surengėme akciją degalinėse – vieną balandžio šeštadienį stovėjome eilėse įsipilti po stiklinę benzino ir taip erzinome prekybininkus. Tačiau Vyriausybės nariai šios akcijos apsimetė nepastebėję, o jeigu pastebėjo, tai draugiškai ir drąsinančiai šypsojosi – tegul žmonės taip protestuoja, svarbu, kad nepriekaištautų Vyriausybei ir Seimui.

REKLAMA

Nuodėmingi ir gamintojai, ir prekybininkai

Nors prekybininkai degalais ir jų gamintojai pastaruoju metu dėl kainų augimo sutartinai kaltina Vyriausybę, tačiau ir patys piktnaudžiauja. Štai buvęs „Jukos“ kompanijos atstovas „Mažeikių naftoje“ Giedrius Karsokas atveria šiek tiek paslapčių. Taigi kodėl benzinas Latvijoje ir Estijoje yra pigesnis?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Dalis skirtumo tenka mokesčiams – Lietuvoje didžiausias akcizas benzinui. Tačiau panagrinėję degalų kainas, be mokesčių, matome, kad lietuviai sumoka daugiau nei latviai ar estai. Kartais skirtumas pasiekia net 8 ct. Daugelis mano, kad tuos centus prie kainos prideda degalinės. Galbūt, tačiau tai įrodyti sunku. Manau, kad, apskaičiuojant degalų kainą Lietuvoje, „Orlen“ pasiskiria didesnę nei pas kaimynus „premiją“, kuri ir lemia, kad degalinės Latvijoje ir Estijoje perka benziną ir dyzeliną 2–4 centais pigiau“, – sako G.Karsokas.

REKLAMA

„Lukoil Baltija“ generalinis direktorius Ivanas Paleičikas irgi gudrauja. Tiek daug dėmesio sulaukė „Lukoil“ akcija atsigabenti į Lietuvą degalų tanklaiviu, aplenkiant „Orlen Lietuva“. Daug kas tikėjosi pagaliau išvysti nors konkurencijos pradžią. Neišvydo. Kodėl „Lukoil“ pigesnius degalus pardavė Lietuvoje tokia pat kaina, kokia pardavinėjo iš „Orlen Lietuva“ pirkusios degalinės?

REKLAMA

Pasak G.Karsoko, atsitiko taip, kad „Lukoil Baltija“ importas sutapo su benzino kainos Roterdamo biržoje augimu, todėl jie kaip ir visa rinka degalinėse padidino kainas ir užsidirbo gražaus pelno.

Energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis tikina, kad Lietuvos rinką didieji žaidėjai jau pasidalijo tik pagal jiems žinomas taisykles bei susitarimus, ir jokia bendrovė nebegali išsiskirti. Pasak K.Jauniškio, tik formaliai galima nusipirkti degalų kitur ir parduoti pigiau nei vidutiniškai. Realiai tokia kompanija būtų labai greitai priversta dirbti pagal nerašytas, tačiau galiojančias taisykles. Štai todėl visoje Lietuvoje benzino kainos iš esmės vienodos.



Aplenkėme laiką

REKLAMA
REKLAMA

Lukas Vosylius, Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas:

Lietuva pagal benzino akcizo didinimą aplenkė ne vieną ES šalį, paliko už nugaros artimiausias kaimynes ir pagal akcizo didinimą jau pasiekė 2013-uosius. Kodėl Vyriausybė taip pasielgė? Todėl, kad apskaičiavo – didelius dyzelino kiekius verslininkai gali įsivežti iš kaimyninių šalių. Be to, pabrangusio dyzelino Lietuvoje nebepirko tranzitinio transporto vairuotojai. Akivaizdūs nuostoliai, todėl ir sumažino akcizą dyzelinui. O benziną daugiau naudoja fi ziniai asmenys, jų automobilių bakai nedideli, taigi didelius kiekius įsivežti sudėtinga. Štai ir nusprendė – niekur tie žmonės nedings, turės benziną pirkti Lietuvoje ir mokėti milžiniškus mokesčius.

Reikia derėtis

Žilvinas Šilėnas, LLRI vyresnysis ekspertas:

Dėl didelių benzino kainų daugiausia kaltės turi prisiimti valdžia, savo noru nustačiusi didesnius nei ES nustatytus minimalius akcizus. Taip, juos nustato ES, tačiau Lietuva turėtų būti suinteresuota sumažinti net ir minimalius akcizus. Priežastis paprasta – nors akcizas nustatomas vienodas visose ES šalyse, tačiau neatsižvelgiama, kad gyvenimo lygis šalyse yra labai skirtingas. Kita vertus, mes gyvename ES pasienyje, taigi yra kontrabandos iš Baltarusijos ir Rusijos pavojus. Tokių problemų neturi senosios ES šalys. Tačiau mūsų valdžia tokių argumentų ES institucijoms net nepateikia.

REKLAMA

Bioetanolio litras sutaupo litą

Vladas Linkevičius, Pasvalio bioetanolio gamyklos „Kurana“ direktorius:

Mūsų gaminamas bioetanolis dabar turi paklausą. Šiuo metu Lietuvoje veikia 24 degalinės, artimiausiu laiku bioetanoliu prekiaus dar 10 degalinių. Kai kurie vairuotojai pila 30–50 proc. bioetanolio, o likusią dalį benzino. Jeigu maišome perpus, pripilame pilną baką, tai jau sutaupome apie 30 litų, nes bioetanolio kaina visu litu mažesnė nei E95 benzino. Bioetanolio oktaninis skaičius net didesnis nei E95 benzino, taigi ir kuro sąnaudos neišauga. Tiesa, nepritaikytiems automobiliams bioetanolis gali „sugraužti“ tarpines. Tačiau manau, kad naudodami 30 ar net 50 proc. bioetanolio didelių nuostolių nepatirsite.

Albinas Čaplikas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų