Vilniaus miesto savivaldybės duomenimis, 2023-ųjų gruodį socialinę pašalpą sostinėje gavo 6 215 pareiškėjai. Pernai socialinę pašalpą per mėnesį gavo vidutiniškai 6 067 asmenys, gyvenantys Vilniuje.
„Minimalus apskaičiuotas socialinės pašalpos dydis gali būti 1,45 euro, jeigu apskaičiuota pašalpa mažesnė už šį dydį, tada ji neišmokama.
Socialinės pašalpos išmokos dydis priklauso nuo šeimos narių skaičiaus ir vidutinių per mėnesį gaunamų pajamų dydžio. Pavyzdžiui, didžiausio dydžio socialinė pašalpa 2023-ųjų gruodį 1 gyvenančiam asmeniui buvo 219,80 eurų (išmokėta 430 asmenų), mažiausio dydžio – 2,21 euro“, – skaičiavo savivaldybė.
Anot jos, didžiausia už praėjusių metų gruodį priskaityta socialinės pašalpos išmoka (ir išmokėta 2024-ųjų sausį) yra skirta 10 asmenų šeimai, jos suma siekia 801,75 euro. Kitai 10 asmenų šeimai išmokėta 244,50 euro dydžio socialinė pašalpa.
Tuo metu Klaipėdos savivaldybė skaičiavo, kad šiuo metu turimais duomenimis 2024 metų sausio mėnesį socialinė pašalpa išmokėta 1356 asmenims.
„Socialinės pašalpos dydis priklauso nuo šeimos narių skaičiaus, turimų pajamų, o vienam gyvenančiam asmeniui dar ir nuo pašalpos gavimo laikotarpio.
Vienam gyvenančiam asmeniui, neturinčiam pajamų ir gaunančiam socialinę pašalpą nuo 1 iki 6 mėnesių, socialinės pašalpos dydis – 246,40 eurai per mėnesį. Gaunant socialinę pašalpą ilgiau, pašalpos dydis mažėja: nuo 7 iki 12 mėnesio mokama po 211,20 eurų per mėnesį, jei pašalpa mokama ilgiau nei 12 mėn., jos dydis mažėja iki 193,60 eurų per mėnesį. Dviejų asmenų šeimai, neturinčiai pajamų, pašalpos dydis siekia 367,84 eurus per mėnesį“, – komentavo savivaldybė.
Kada skiriama socialinė pašalpa?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija komentuoja, kad socialinė pašalpa skiriama, jeigu pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, yra mažesnės kaip 1,1 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio, t. y. 193,6 euro (nuo 2024-01-01 1 VRP – 176 eurai).
Apskaičiuojant besikreipiančiojo asmens / šeimos pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai), dalis darbinių pajamų ir nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.).
Taigi, kaip apskaičiuoti socialinės pašalpos dydį?
Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui sudaro:
- skirtumą tarp 1,4 VRP* dydžio (246,40 euro) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama iki 6 mėnesių;
- skirtumą tarp 1,2 VRP dydžio (211,20 euro) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių;
- skirtumą tarp 1,1 VRP dydžio (193,60 euro) vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį – kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių.
Pavyzdžiui, vieno gyvenančio asmens darbinės pajamos siekia 100 eurų. Jam socialinė pašalpa apskaičiuojama taip:
Vidutinės mėnesio pajamos, nuo kurių skaičiuojamas socialinės pašalpos dydis: 100 eurų – 20 proc. darbinių pajamų (neįskaitytina pajamų dalis) = 80 eurų.
Kiek galima gauti pinigų?
Socialinės pašalpos dydis: 246,40 euro (1,4 VRP) – 80 eurų = 166,40 euro (kai socialinė pašalpa mokama iki 6 mėnesių); 211,20 euro (1,2 VRP) – 80 eurų = 131,20 euro (kai socialinė pašalpa mokama nuo 6 iki 12 mėnesių); 193,60 euro (1,1 VRP) – 80 eurų = 113,60 euro (kai socialinė pašalpa mokama ilgiau kaip 12 mėnesių). Kokius dokumentus būtina pateikti, norint gauti socialinę pašalpą:
- asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (nereikia, kai prašymas–paraiška teikiama elektroniniu būdu);
- prašymas–paraiška piniginei socialinei paramai gauti, o tais atvejais, kai kreipiamasi dėl papildomos socialinės pašalpos dalies skyrimo įsidarbinus – prašymas–paraiška skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus;
- pažyma apie 3 praėjusių mėnesių iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, pajamas (atskirais atvejais, pvz., praradus pajamų šaltinį arba atsiradus naujam, pasikeitus šeimos sudėčiai ir pan., – mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą, pajamas), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;
- priklausomai nuo aplinkybių, gali būti teikiami ir kiti dokumentai (pažymos), reikalingi paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.
