Nuo šių metų sausio 1 d. pasikeitė Akcizų įstatymo dalis, kurioje nustatoma akcizų lengvata gazoliams, skirtiems naudoti žemės ūkio, akvakultūros ar verslinės žvejybos vidaus vandenyse veiklai.
Ūkininkai pyksta ir ironiškai pašiepia – esą į turgų dabar teks važiuoti ne krovininėmis transporto priemonėmis, o traktoriais.
Žymėtas dyzelinas – tik žemės ūkio technikoje, o ne automobiliuose
Naujienų portalui tv3.lt Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Akcizų administravimo departamento vadovas Žygintas Grekas paaiškino, kad žymėti gazoliai turi būti naudojami žemės ūkio produktų gamybai naudojamoje žemės ūkio technikoje (įskaitant ir traktorius) arba žvejybos laivų varikliuose.
„Žemės ūkio technika yra laikomi traktoriai, universalios traktorių priekabos (puspriekabės), žemės ūkio mašinos, įrenginiai (gyvulininkystės, gamybinių patalpų (sandėlių, saugyklų, daržinių), darbų mechanizavimo proceso įrenginiai, kurie dažnai yra ne savarankiški vienetai, o technologinės linijos ar gamybinio proceso įrenginių dalis), įranga ir įtaisai žemės ūkio darbams atlikti“, – kalbėjo Ž. Grekas.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad prie žemės ūkio technikos nepriskiriamos kelių transporto priemonės, pavyzdžiui, krovininiai, lengvieji automobiliai, autobusai, automobilių priekabos ir puspriekabės, motociklai.
Taip pat ir kitos transporto priemonės, pavyzdžiui, laivai, orlaiviai, kelių ir statybinės mašinos (kranai, keltuvai, greideriai), įvairūs ne žemės ūki paskirties gamybinių patalpų įrenginiai (kompresoriai, autokrautuvai, plovimo, valymo mašinos ir kt.), komunalinės, buitinės,
Baudos siekia beveik 4 tūkst. eurų
Ž. Grekas naujienų portalui tv3. komentavo, kad kontrolė, ar ūkininkai laikosi įstatymo nuostatų ir į savo automobilius nesipila žymėto kuro, bus vykdoma įprasta tvarka, t.y. mokesčių mokėtojai bus atrinkti pagal rizikos vertinimo kriterijus.
„Žemės ūkio veikloje naudoti skirti gazoliai yra žymimi atitinkamais dažikliais, todėl, atliekant kontrolės veiksmus, yra galimybė imti kuro mėginius iš transporto priemonių bakų ir nustatyti, ar gazoliuose jų yra, ar nėra“, – komentavo pašnekovas.
VMI primena, kad už žymėto kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, įsigijimą, naudojimą, laikymą, pardavimą, gabenimą ar kitokį jo perdavimą pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką asmenims gali būti skiriama bauda nuo 390 iki 730 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1170 iki 1820 eurų.
Už pakartotinai padarytą nusižengimą asmenims bauda siekia nuo 730 iki 1560 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1820 iki 3900 eurų.
„Už minėtus administracinius nusižengimus taip pat gali būti skiriamas žymėto kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, konfiskavimas.
Tačiau norėtumėme pažymėti, kad tinkamas mokesčių įstatymų vykdymas, visų pirma, yra mokesčių mokėtojų pareiga“, – dėmesį atkreipė Ž. Grekas.
Ūkininkų atstovas pokyčius peikia
Tuo metu Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad su naujais pakeitimais dėl akcizo lengvatų gazoliams taikymo kategoriškai nesutinkama.
„Pirmiausiai, žymėti degalai yra limituoti ir skiriami ūkiams pagal tam tikrus kriterijus, pavyzdžiui, deklaruotų pasėlių plotą, auginamų gyvulių skaičių. Pagal tai yra sprendžiama, kiek ūkininkas gali gauti žymėtų degalų. Iki šiol buvo normalu tai, kad ūkininkai žymėtus degalus galėjo naudoti pagal tai, kokia veikla yra vykdoma.
Tačiau dabar gaunasi paradoksas, kad dyzeliną iš esmės bus galima pilti tik į traktorių arba kombainą. Tokiu atveju kyla labai paprastas klausimas: ką darys, pavyzdžiui, bitininkas, kuris neturės nei traktoriaus, nei kombaino, bet jam bus skiriami degalai?“ – retoriškai klausė ūkininkų atstovas.
Pasak R. Juknevičiaus, dabartiniai pakeitimai tarsi parodo valdininkų neišmanymą.
„Vyriausybės programoje akcentai dedami dėl trumpųjų maisto grandinių įgyvendinimo, t.y., kai produkcija pagaminama ir pristatoma vartotojui.
Be abejo, toks akcizo lengvatos pakeitimas toms trumposioms grandinėms pakenks iš esmės. Tikrai tai nenormalu, kad apsiribojama tuo, jog žemės ūkio veikla vykdoma tik su traktoriumi ar su kombainu. Tai yra visiškas diletantizmas tų žmonių, kurie tokius įstatymus priima“, – svarstė pašnekovas.
R. Juknevičius neatmeta, kad įsigaliojusi naujoji tvarka gal daryti įtaką parduodamų maisto produktų kainoms.
„Jau ilgą laiką kalbame apie aukštas maisto kainas. Didelė dalis tų didelių maisto kainų nulemta dėl priimto vieno ar kito įstatymo. Pastaroji tvarka taip pat yra viena iš tų, kuri gali daryti įtaką žemės ūkio savikainos didėjimui.
Didėjant savikainai, atsiranda indikacijų, kad maisto kainos gali didėti“, – kalbėjo ūkininkų atstovas.
VMI atkreipia dėmesį, kad naujas paaiškinimas yra parengtas atsižvelgiant į pakeistą Akcizų įstatymą, kuriame nurodoma, kad lengvatinis kuras gali būti naudojamas tik žemės ūkio technikai.
Šiuo metu gazoliams taikomas 60 eurų už 1000 litrų produkto akcizų tarifas.
„Čia labai didelis smūgis visai Lietuvos ekonomikai, žmonėms, pramonei“
Lietuviškų degalinių atstovas jau anksčiau teigė, kad akcizų pokyčiai dyzelinui ir suskystintoms naftos dujoms neigiamai paveiks ekonomiką, brangins maistą ir didins infliaciją, nors degalinės pokyčių neturėtų pajusti. Tuo metu ekonomistai sako priešingai – didesnių mokesčių įtaka tiek visai ekonomikai, tiek infliacijai bus labai maža.
„Čia labai didelis smūgis visai Lietuvos ekonomikai, žmonėms, pramonei“, – BNS sakė Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys.
Jis pridūrė, kad didesni dyzelino akcizai gali turėti įtakos krovinių vežėjams, o padidinus akcizą SND, kurios naudojamos maisto, pieno pramonėje, šie produktai pabrangs.
„Mes esam tranzitinė valstybė, langas į Europos Sąjungą, pas mus degalai turi būti pigiausi, jeigu norime išlaikyti (klientus – BNS), pigesni negu Latvijoje, pigesni negu Lenkijoje. Jeigu dabar pakėlėm 4 centus, o kaimyninėse šalyse nepasikeitė, tai mes per tranzitą prarasim“, – aiškino Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas.
„Galbūt verslininkai ieškos kitų būdų, bet jos labai naudojamos maisto pramonėje, pieno pramonėje, nes tai buvo pigiausia energetinė rūšis ir jiems reikia daug garo, šilto vandens atlikti įvairius procesus. Tai buvo tos dujos naudojamos, žmonės investavo į specialias talpas joms. (...) Tikrai stiprus ekonominis smūgis, ypač infliacijai, tą ekonomistai ne visada gerai įvertina, manau“, – kalbėjo V. Šukys.
Tuo metu „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, surinkti didesni mokesčiai ekonomikai padarys daugiau teigiamos įtakos, nei kiek pakilusios kainos. O, SEB banko ekonomisto Tado Povilausko skaičiavimu, įtaka infliacijai gali siekti vos iki 0,1 procento.
„Kadangi svoris dyzelino bendroj infliacijoj yra 2 procentai, tai jeigu padidėja dyzelino kaina 3,1 proc., tai daro 1,2 proc. įtaką kurui, tai iš esmės įtaka yra 0,1 procento visos infliacijos. Tai nėra daug kalbant apie visą infliaciją. Čia nieko ypatingo, ypač turint omeny, kad pati dyzelino kaina – ji yra svyruojanti“, – BNS sakė T. Povilauskas.
„Bus daugiau surinkta lėšų į biudžetą, todėl galima mokėti didesnius atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams, krašto apsaugai ir kitoms svarbioms sritims, tai manau, kad apskritai, tai yra tie mokesčiai, kurie daro mažiausiai žalos ekonomikai ir dėl to nereikėtų dramatizuoti šitos situacijos“, – BNS nurodė N. Mačiulis.
N. Mačiulis taip pat pabrėžė, kad šiuo metu maisto kainos yra nepagrįstai didelės, o įmonių pelno maržos – padidėjusios.
„Per 2022 metus daugelio maisto prekių kainos augo daugiau negu žaliavos, energijos ištekliai ir daugelyje sektorių pelno maržos yra padidėjusios. Turbūt šiemet jos grįš prie normalaus dydžio. (...) Vien pakilusios žaliavos, sąnaudos, jos nėra tokios, dėl kurių galėtų kilti kaina galutiniams vartotojams. Šiuo metu kainos galutiniams vartotojams yra pakilusios nepagrįstai“, – sakė ekonomistas.
V. Šukys pripažino, kad dyzelino kainai pakilus iki 5 centų už litrą žmonių poreikiai nesikeis: „Žmonės nevažiuos 40 kilometrų iki Kauno automobiliu, kad persėstų ant paspirtuko“.
„Jeigu man reikės, aš pirksiu ir važiuosiu. Va, čia yra (esmė – BNS). Tai degalinė nuostolių neturės, nes žmonių poreikiai – jie yra“, – sakė V. Šukys.
Seimui gegužę priėmus „žaliųjų“ kuro akcizų paketą, nuo 2025 metų dyzelino akcizas bus suvienodintas su benzino, o nuo 2026 metų jis viršys benzino akcizą. Tokiu būdu valdžia siekia skatinti rinktis mažiau taršų kurą.
Aplinkos ministerijos skaičiavimais, litras dyzelino degalinėse dėl to kasmet brangs 4–6 centais, o nuo 2025 metų variklių degalams įvedama anglies dvideginio (CO2) dedamoji jų kainą kasmet didins dar 3 centais.
Tuo metu naujai įvestas SND akcizas nuo sausio siekia 368 eurus už toną (su PVM), o nuo kitų metų įvedus CO2 dedamąją akcizas sieks 405 eurus, o 2030 metais – 590 eurų.
Verslui bei žemdirbiams piktinantis nuo sausio padidėjusiu suskystintų naftos dujų (SND) akcizu ir panaikinta dyzelino lengvata žemdirbių automobiliams, aplinkos ministras Simonas Gentvilas žada, kad ministerija iki pavasario persvarstys ir pateiks naujus siūlymus dėl šių mokesčių.
