Kiekvienas bankas šiuo metu taiko skirtingą mokestį už atsiskaitymus bankine kortele ne vietine valiuta.
Tad jei važiuosite į Lenkiją ar kitą valstybę atostogauti prie jūros, o galbūt tiesiog svetur pilsitės degalus, bankai pataria, kuria valiuta geriausia būtų atsiskaityti tam, kad sutaupytumėte.
Taikomas mokestis
Naujienų portalui tv3.lt skaitytojas Tomas pasakojo, kad jo gimtinė yra visai netoli Lenkijos, todėl neretai vyksta į ten nusipirkti maisto produktų.
„Nors į Lenkiją nuvykstame per metus tikrai ne vieną kartą, tik dabar susimąsčiau, ar pigiausiai atsiskaitau už pirkinius.
Štai visai neseniai pirkau keletą sodinukų, bet už juos atsiskaičiau eurais, nors buvo galimybė sumokėti vietine valiuta – zlotais. Pardavėja lyg ir bandė mane dar sustabdyti prieš sumokant. Bet esu įpratęs čia visuomet atsiskaityti eurais, o ne zlotais, tai nekreipiau dėmesio.
Tik vėliau supratau, kad turbūt visą laiką dariau didelę klaidą, nes atsiskaitydamas eurais tiesiog permokėdavau“, – kalbėjo Tomas.
„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus Julius Ivaška primena, kad šalių, turinčių vietinę valiutą, prekybininkai dažniausiai siūlo valiutos konvertavimo paslaugą.
„Ši paslauga ypač dažnai taikoma turistų lankomose vietose.
Pavyzdžiui, atsiskaitant Lenkijoje, kortelių skaitytuvas gali pasiūlyti klientui rinktis – mokėti vietine valiuta (zlotais) arba savo kortelės sąskaitos valiuta (eurais). Kortelės valiuta automatiškai nuskaitoma iš kortelės lusto net ir bekontakčio mokėjimo metu“, – kalbėjo J. Ivaška.
Tarkime, jei klientas už maistą ar degalus nusprendžia atsiskaityti zlotais, tokiu atveju valiutos konvertavimą atliks kortelę išdavęs bankas.
Tiesa, už tai yra taikomas banko valiutos konvertavimo mokestis. Pavyzdžiui, „Urbo“ banke toks mokestis siekia 2 proc. (nuo sumos).
Taigi, jei įsipylėte degalų Lenkijoje ir sumokėjote 100 eurų, papildomai bankui dar sumokėsite 2 eurus.
„Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas Romas Čereška sako, kad valiutos keitimo mokestis atsiskaitant kortele užsienyje priklauso nuo įvairių veiksnių.
„Pavyzdžiui, kas yra mokėjimo kortelės operatorius („Visa“ ar „Mastercard“), Europos Centrinio Banko taikomų valiutų kurso, kurie kasdien atnaujinami, taip pat valiutos, į kurią yra keičiami pinigai.
„Citadele“ banke taikomas valiutos keitimo mokestis vykdant operacijas ne sąskaitos valiuta yra 2,75 proc.“, – teigė jis.
Taigi, už 100 eurų vertės pirkinius papildomai bankui tektų susimokėti dar 2,75 euro.
„Luminor“ banko Kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė antrina, kad jei pirkėjai atsiskaito už prekes užsienyje kita valiuta (ne eurais), ta suma konvertuojama pagal „Visa“ taikomą kursą.
„Dažnai palankesnis valiutos keitimo mokestis taikomas atsiskaitant kredito kortele. Pavyzdžiui, šiuo metu „Luminor Black“ kortele 2,45 proc. nuo atsiskaitymo sumos, „Visa Debit“ – 2,65 proc.“, – kalbėjo pašnekovė.
Taigi, jei atsiskaitymo suma siektų 100 eurų, papildomai bankui už konvertavimą būtų sumokama 2,45 arba 2,65 euro.
Šiuo metu SEB už mokėjimus kortele kita valiuta nei eurai taiko 2,65 proc. valiutos keitimo mokestį (2,65 euro, jei pirkinių krepšelio suma 100 eurų).
Zlotais atsiskaityti geriau?
SEB banko kortelių ir mokėjimo sprendimų vyriausiasis produkto vadovas Gintautas Giržadas atkreipia pirkėjų dėmesį, kad jei pirkėjai nuspręstų už paslaugas, prekes ir kt. atsiskaityti eurais, tokiu atveju būtų pritaikomas ne tik valiutos keitimo mokestis.
„Šalyse, kurios valiuta nėra eurai, mokėjimo kortelių skaitytuvuose arba bankomatuose leidžiama pasirinkti, kokia valiuta atsiskaityti – eurais ar tos šalies valiuta. Dažniausiai siūlome rinktis vietos valiutą.
Jeigu pasirinktumėte atsiskaitymą eurais, jums bus pritaikytas ir valiutos keitimo kursas, ir kiti galimi papildomi užsienio šalies banko (kurio bankomatu ar kortelių skaitytuvu naudojatės) mokesčiai.
Praktika rodo, kad atliekant operaciją tos šalies, kurioje atsiskaitoma, valiuta, dažniausiai šis atsiskaitymas būna pigesnis nei mokėjimas eurais“, – paaiškino G. Giržadas.
Pašnekovė A. Mincienė taip pat sako, kad neretai kitų šalių finansų įstaigų taikomo mokesčiai klientams nėra žinomi.
„Pastebime, kad šie mokesčiai dažnai būna ženkliai didesni nei kortelę išdavusios finansų institucijos mokesčiai – dažniausiai siekia apie 4–8 proc. nuo atsiskaitymo sumos“, – kalbėjo A. Mincienė.
Taigi, už 100 eurų vertės krepšelį papildomai gyventojams tektų sumokėti net iki 8 eurų.
Banko atstovas J. Ivaška pataria gyventojams visuomet palyginti banko taikomą valiutos konvertavimo mokestį su prekybininko siūlomu mokesčiu.
„Pavyzdžiui, jei prekybininko ekrane nurodytas valiutos keitimo mokestis viršija 2 proc., klientui bus naudingiau atsiskaityti vietine valiuta ir palikti valiutos keitimą savo bankui.
Klientai dažnai mano, kad atsiskaityti savo kortelės valiuta (eurais) yra saugesnis ar „teisingesnis“ pasirinkimas, tačiau tai ne visada finansiškai naudinga. Prekybininkai kartais tuo pasinaudoja ir taiko gerokai didesnius konversijos mokesčius nei bankai“, – kalbėjo J. Ivaška.
R. Čereška antrina, kad už pirkinius gyventojams dažnu atveju yra palankiau atsiskaityti vietine valiuta.
„Praktika rodo, kad pirkėjo mokėjimo paslaugų teikėjas įprastai taiko mažesnius mokesčius, todėl dažnai naudingiau atsiskaityti už pirkinius vietine valiuta“, – teigė jis.
„Luminor“ banko duomenimis, Europoje 2 proc. atsiskaitymų atliekami pasirinkus valiutos keitimą į eurus prieš atliekant mokėjimą, o už Europos ribų šis skaičius siekia 8 proc.
Dažniausiai už Lietuvos ribų kortele fiziškai atsiskaitoma maisto prekių parduotuvėse, kavinėse ir restoranuose, viešbučiuose ir kitose nakvynės vietose, degalinėse.
Keliaujančių srautas didesnis
Lietuvos oro uostų (LTOU) teigimu, šį balandį aptarnauta 604 tūkst. keleivių. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2024 metais, šiemet balandį keleivių srautas buvo 12 proc. didesnis.
Vilniaus oro uoste aptarnauta 430 tūkst. keleivių (6 proc. daugiau negu 2024 metų balandį). Kauno oro uoste – per mėnesį aptarnauta per 136 tūkst. keleivių (32 proc. daugiau negu 2024 metų balandį). 21 proc. augimas fiksuotas Palangos oro uoste, kurį savo kelionėms rinkosi 37 tūkst. keleivių per balandžio mėnesį.
Per balandį LTOU tinkle aptarnauta daugiau nei 5,1 tūkst. skrydžių (9 proc. daugiau nei 2024 m. tuo pačiu metu). Vilniaus oro uoste skrydžių pagausėjo 5 procentais. Kauno oro uoste skrydžių daugėjo 24 proc., o Palangoje – 12 procentais.
Populiariausi pagal aptarnautų keleivių skaičių reguliarūs maršrutai 2025 metų balandį LTOU tinkle buvo: Londonas (Lutono oro uostas), Kopenhaga (Danija), Londono (Stanstedo oro uostas), Varšuva (Lenkija) ir Ryga (Latvija).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
