Tokioje situacijoje atsidūrė vilnietės Romos mama. Moteris pasakojo, kad mama antroje pensijų pakopoje sukaupė beveik 65 tūkst. eurų, tačiau šiuo metu ji gali gauti tik 200 eurų periodines išmokas.
„Nesąmonė, kad tie pinigai tiesiog stovi, negalime jų niekur investuoti. Juk už šią sumą išeitų ir nedidelis butas, kurio nuomos grąža per mėnesį tikrai būtų didesnė negu tie 200 eurų“, – piktinosi moteris.
Pasak jos, nekilnojamasis turtas (NT) būtų kur kas tvaresnė investicija, kuri dar liktų ir anūkams.
„Tačiau panašu, kad valdžia galvoja kitaip. Antrą būstą dar ketinama ir apmokestinti. Atrodo, viskas daroma specialiai, kad tik žmogus pats nesusitaupytų, bet būtų priverstas kaupti sistemoje, iš kurios vėliau gauna trupinius“, – skundėsi Roma.
Anot jos, mama sukaupė nemažą sumą, nes daug dirbo, stengėsi ir norėjo užsitikrinti ramią senatvę.
„Jai atrodė prasminga kaupti antroje pensijų pakopoje, todėl jos ir neatsisakė, kai buvo galima tai padaryti. Tačiau dabar ji liko nusivylusi.
Ji ir vėl turi taupyti gaudama tas periodines išmokas jeigu nori įsigyti brangesnį pirkinį. Visą gyvenimą žmonės tik ir verčiami kaupti. O kada jie tais sukauptais pinigais galės pasidžiaugti?“ – retoriškai klausė moteris.
Jos teigimu, nesvarbu, kiek žmogus sukaupia pinigų, jis turėtų juos visus atgauti.
„Jeigu antros pakopos tikslas kaupti senatvei, kodėl sulaukę pensijos, žmonės negali tais pinigais naudotis. Juk žmonės todėl ir taupo, kad vėliau galėtų laisviau gyventi. Vieni pensininkai nori išvykti į kelionę, kitiems reikalinga brangi operacija, ar pavyzdžiui, dantų protezavimas, kuriam tenka išleisti tūkstančius eurų.
Kodėl brangiems pirkiniams vyresni žmonės turi skolintis ar vėl metų metus taupyti“, – klausė Roma.
Pensijų kaupimo įstatymas numato, kad pensijų kaupimo dalyviui, kurio vardu fonde sukauptas turtas yra lygus arba didesnis kaip 10 tūkst. eurų, sukauptas turtas išmokamas tik jam įsigijus pensijų anuitetą iš pensijų anuitetų mokėtojo, t.y. „Sodros“.
Be to, kaupimo dalyvis, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 64841 euras, turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią minėtą sumą, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka.
Pvz., jei yra sukaupta 65 tūkst., žmogus vienkartine išmoka gali atsiimti 159 eurus.
Gali sukaupti ir dar daugiau, tačiau pinigų negaus
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis pastebėjo, kad gyventojai kaupiantys antroje pensijų pakopoje gali sukaupti dar daugiau pinigų.
„Vidutinį darbo užmokestį uždirbantis gyventojas per visą darbo stažą pensijai II pakopos fonde gali susitaupyti apie 200 tūkst. eurų. Aktyviai profesinei veiklai vidutiniškai tenka apie 45 metai, tad Lietuvoje pensijų kaupimo sistema dar objektyviai neturi nė vieno dalyvio, kuris kaupimo kelią būtų praėjęs nuo pat atėjimo į darbo rinką pradžios iki savo pensijos amžiaus ir pasinaudojęs visu sistemos potencialu.
Šiuo metu visi vertiname, geriausiu atveju, pusę kaupimo laikotarpio. Kaupimo rezultatus, be abejo, lemia ir tikrai nedidelis kaupimo antroje pakopoje procentas – vos 3 proc. nuo atlyginimo, kai rekomenduojama tam skirti bent 10 proc.“ – skaičiavo LIPFA vadovas.
Tačiau jis neigiamai vertino gyventojų prašymus leisti nutraukti kaupimą ar pasiimti visus sukauptus pinigus.
„Žvelkime realybei į akis. Neįtraukti į pensijų kaupimą, neskatinami ir nemotyvuojami gyventojai to tikrai nepultų daryti patys. Tikriausiai kiekvienam yra smagiau gauti daugiau pajamų ir turėti laisvas rankas jas išleisti nieko nelaukiant.
Su tokiu ramiu didelės visuomenės požiūriu į būsimą pensijos etapą yra didelė rizika, kad investicinė sąskaita ar kiti panašūs įrankiai norimo masinio efekto gali nepadėti pasiekti“, – sakė T. Gudaitis.
Politikai siūlė į kaupimą žiūrėti lanksčiau
Tuo metu antroje pensijų pakopoje kaupiantys gyventojai užtarimo pastaruoju metu nemažai užtarimo sulaukė iš politikų.
Pavyzdžiui, prezidentas Gitanas Nausėda siūlė keisti antros pensijų pakopos kaupimo sistemą, leidžiant gyventojams išsiimti dalį sukauptų pinigų.
Socialdemokratai Prezidentui antrino. Jie tikino, kad egzistuojanti antrosios pensijų pakopos sistema yra ydinga, o pokyčiai joje – būtini.
„Gyvenimas parodė, kad automatinis arba prievartinis žmonių įtraukimas į antrąją pakopą yra ydinga praktika. Galų gale visi mato, kad net ilgai kaupus gaunama vos 2-4 proc. algos dydžio išmoka. Akivaizdu, kad visų mokesčių mokėtojų pinigais remiamą sistemą būtina keisti.
Prezidento siūlymas – tai žingsnis teisinga kryptimi. Valdančiuosius raginu pagaliau priimti politinį sprendimą ir leisti patiems žmonėms spręsti, kaip elgtis su savo pinigais – o ne vaizduoti, kad už visus žino geriau“, – sakė socialdemokratų partijos pirmininkė V. Blinkevičiūtė.
Tačiau Prezidento siūlymas Seime buvo atmestas.
Pensijų fondais nepasitiki
Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka apskritai abejojo pensijų fondų patikimumu.
„Pensijų fonduose fiksuojami svyravimai. Būna arba kritimai, arba staigūs pakilimai. Senatvėje reikia patikimumo, žmogus nebegalės dirbti ir jeigu jam reikėtų gyventi vien tik iš privačių pensijų fondų, tai nebūtų saugu. Niekas neįsipareigoja žmogui užtikrinti jo pragyvenimo lygio. Kiek svyruojančios finansų rinkos duos, tiek žmogus ir turės. Tačiau taip neturėtų būti.
Tai gali būti tik kaip papildomos lėšos. Tuo metu „Sodros“ pensijos yra patikimos, valstybė numato jų apsaugą“, – komentavo R. Lazutka.
Jis pateikė ir pavyzdžių, kaip gyventojams užtikrinamos kitos paslaugos.
„Net jeigu žmogus turi automobilį ar dviratį, jam yra užtikrinamos ir visuomeninio transporto paslaugos. Juk nesakoma, kad dviračiu važiuoti sveikiau ir naudingiau, todėl turėtume atsisakyti viešojo transporto paslaugų. Taip ir valstybė turėtų užtikrinti gyventojams pensijas, o jeigu trūksta lėšų, didintų įmokas arba skolintųsi.
O pensijų fonduose ar tiesiog bankuose žmonės turėtų kaupti savanoriškai, jeigu to nori ir turi atliekamų pinigų. Gyventojai turėtų pasiimti pinigų tada, kada jiems reikia, ne tada, kada duoda pensijų fondai“, – sakė R. Lazutka.