Keletas keleivių pasidalino savo neigiamomis patirtimis ir įspūdžiais dėl viešojo transporto vairuotojų elgesio. Jų teigimu, vairuotojai pastaruoju metu itin dažnai į stoteles atvyksta per anksti ir nepalaukę tvarkaraštyje nurodyto laiko tiesiog nuvažiuoja ar užtrenkia prieš nosį duris.
Gyventojai neslėpė, kad yra vairuotojų, kurie, net ir pradėję važiuoti, vis tiek sustoja ir atidaro dureles bėgančiam žmogui. Tačiau yra tokių, kurie skubančių keleivių nepaiso.
Didžiųjų miestų viešojo transporto paslaugų teikėjai atvirai papasakojo, kokių taisyklių ir elgesio normų turi laikytis vairuotojai. Jie pripažino, kad atvejų būna visokių. Keleiviai visada gali pateikti skundus dėl konkretaus įvykio. Jei vairuotojai piktnaudžiauja, jiems gali grėsti baudos.
Vairuotojai per dažnai nuvažiuoja per anksti?
Į tv3.lt redakciją kreipėsi studentė Akvilė (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi). Ji iškėlė viešojo transporto vairuotojų elgesio problemą, dėl kurios pati esą yra ne kartą nukentėjusi.
„Suprantu, kad vairuotojai kartais padaro klaidų – jie juk irgi žmonės. Suprantu, kad ir keleivių būna visokių. Bet yra dalykų, kurie pasikartoja tiesiog per dažnai ir reikia apie tai kalbėti.
Aš pati autobusais naudojuosi beveik kasdien. Tiek aš, tiek žmonės mano aplinkoje bent keletą kartų per savaitę susiduria su neatsakingu autobusų ar troleibusų vairuotojų elgesiu. Kyla klausimas – kodėl jie taip daro ir ką daryti, kad jie taip nebesielgtų?“, – rašė skaitytoja.
Ji nurodė, kad begales kartų teko susidurti su situacija, kai einant stotelės link autobusas į stotelę atvažiuoja 2, 3 ar net 5 minutėmis anksčiau. Ir vietoje to, kad stovėtų stotelėje ir lauktų tvarkaraštyje nurodyto laiko, kaip kai kurie vairuotojai ir daro, jie tiesiog išleidžia ir suleidžia žmones, ir nuvažiuoja.
„Tai pasikartoja taip dažnai, kad kaskart būdama keli metrai nuo stotelės ir matydama, kad autobusas bus už kokių 3 minučių, jau panikuoju, kad į jį nespėsiu. Dažniausiai būna taip, kad autobusas sustoja kitoje pusėje gatvės, o aš laukiu žalios šviesos, kad galėčiau pereiti gatvę ir į tą stotelę nueiti.
Kol laukiu, autobusas atvažiuoja keliomis minutėmis per anksti. Kol užsidega žalia šviesa, pradedu link jo bėgti, bet veltui. Jis ne tik nuvažiuoja per anksti, bet daugybę kartų buvo ir taip, kad uždarė duris tiesiog prieš veidą ir nuvažiavo. Kai kurie, matydami bėgantį žmogų, sustoja ir vėl atidaro duris, bet visai dažnai vairuotojai to nedaro, net jei, pagal tvarkaraštį, turėtų bent minutę pastovėti“, – pasakojo Akvilė.
Jos teigimu, dėl tokio neatsakingo elgesio, keleivių negerbimo ir tvarkaraščio nesilaikymo vairuotojai dažnai sugriauna keleivių planus, sugadina nuotaiką, nes tenka visur lėkti, vėluoti, o kartais ir imti taksi, nes kitaip nepavyksta spėti.
„Toks jausmas, kad tie vairuotojai kažkur labai skuba. Bet juk jų darbas ir yra laikytis tvarkaraščio. Būna, kad net išeiti iš autobuso nespėji, nes užtrenkia dureles po kelių sekundžių ir nuvažiuoja.
Man įdomu, ar galima apie tai pranešti? Ar vairuotojai būna už tai nubausti? Ir ar išvis egzistuoja kažkokios viešojo transporto vairuotojų darbo, elgesio, etikos taisyklės, kurių jie turi laikytis?“, – rašė studentė.
Istorijų yra įvairių
Apie viešojo transporto vairuotojų elgesį lietuviai diskutavo ir socialiniame tinkle „Facebook“. Vienas vilnietis rašė apie nuolatinę problemą, kai autobusai sustoja labai toli nuo šaligatvio ir „neužtenka net vyriško žingsnio peržengti, o ką jau kalbėti apie vyresnio amžiaus žmones.“
Kiti komentatoriai teigė, kad taip yra greičiausiai dėl to, kad laukiantys autobuso žmonės nemoka stovėti, t. y. stovi per arti krašto ir taip rizikuoja „gauti per galvą veidrodžiu.“
„Kaip gaila, kad iki šiol niekas neišrado geltonų dažų ir negalima nupiešti linijų prie krašto, kur saugu stovėti“, – ironizavo vilnietis.
Jam atsakė, kad nupiešti gal ir įmanoma, bet lietuviai deramai stovėti pradėtų tik tokiu atveju, jei geltona linija būtų elektros su srove.
Kitas sostinės gyventojas pasidalino, kad vieną kartą įlipęs į troleibusą per žmonių srautus nespėjo pažymėti bilieto. Vairuotojas išjungė komposterius, nes kitoje stotelėje buvo kontrolė: „Išrašė protokolą. Klausimas kyla – kas kaltas?“
„Mato, kad beveik dabėgai, ir užtrenkia duris. O gi ir atvažiuoja anksčiau laiko – tai ne naujiena“, – rašė dar viena soc. tinklo vartotoja.
Kitas vyriškis pasidalino, kad labiausiai nervina, kai vairuotojai atidaro ne visas duris.
„Žinau vairuotoją, kuris visada palaukia bėgančio keleivio, kol tas pribėga prie pat autobuso ir tik tada uždaro duris“, – juokėsi viena iš komentatorių.
Savo patirtimi pasidalino ir vienas vairuotojas. Jis neslėpė, kad niekad nelaukdavo bėgančių žmonių – pora kartų palaukė, pasirodo, bėgikai prabėgo pro šalį:
„Taip ir pertraukų po to nelieka. Kitą kartą babcia prabėgo su tašėmis rankose. Ką aš žinau – gal ir ji sportuoja.“
Vairuotojų paruošimas, pareigos ir elgesio taisyklės
„Vilniaus viešasis transportas“ komunikacijos vadovė Giedrė Buivydaitė nurodė, kad vairuotojai pasirašytinai supažindinami su vidiniais bendrovės dokumentais, tarp jų – ir darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais, Keleivių aptarnavimo standartu ir kt.
„Vairuotojas su keleiviais turi bendrauti mandagiai ir nuoširdžiai, dėmesingai, su pagarba, neįžeisdamas jų orumo. Būti kantrus, sugebėti valdyti reakcijas konfliktinės situacijos metu“, – teigė pašnekovė.
Už Vilniaus viešojo transporto paslaugos organizavimą ir kokybės užtikrinimą atsakingos įmonės „Susisiekimo paslaugos“ klientų patirties vadovės Linos Juknevičienės teigimu, yra nustatyti viešojo transporto paslaugos kokybiniai rodikliai, tokie kaip: KET laikymasis, punktualumas, mandagus keleivių aptarnavimas, tinkamas sustojimas stotelių įvažose, durų atidarymas ir pan.
Ji nurodė, kad visi reikalavimai aprašyti šiame dokumente.
„Kad teikiamų paslaugų kokybė atitiktų nustatytus reikalavimus, „Susisiekimo paslaugos“ glaudžiai bendradarbiauja su Vilniaus mieste dirbančiais trimis viešojo transporto paslaugas teikiančiais vežėjais: „Vilniaus viešasis transportas“, „Transrevis“, „Kautra“. Visų vežėjų paslaugoms teikiami tokie patys kokybiniai reikalavimai. Vežėjų atsakomybė tinkamai paruošti vairuotojus darbui, juos apmokyti, testuoti ir kitais būdais gerinti keleivių aptarnavimo kokybę bei kelti kvalifikaciją.
Vežėjai savo įmonėse privalo turėti vairuotojų pareiginius nuostatus, kuriuose aprašytos pagrindinės vairuotojų funkcijos, atsakomybės, pareigos bei teisės, o, remdamiesi anksčiau minėtu pagrindiniu dokumentu, gali turėti pasitvirtinę papildomus lokalinius teisės aktus, tokius kaip, pvz., Keleivių aptarnavimo standartas“, – komentavo L. Juknevičienė.
„Kauno autobusų“ viešųjų ryšių specialistė Greta Makūnaitė teigė, kad vairuotojo darbo specifika ir taisyklės yra nurodytos nuostatuose. Vairuotojams kiekvienais metais yra vedami eismo saugumo ir keleivių vežimo mokymai, pirmosios pagalbos kursai. Taip pat, esant poreikiui, rengiami ir streso valdymo mokymai.
Vairuotojai, veždami keleivius, be nustatytos vairuotojo pažymėjimo kategorijos privalo turėti ir profesinės kvalifikacijos pažymėjimą.
Atstovės aiškinimu, pagal pareiginius darbo pareigų reikalavimus, vairuotojas užtikrina keleivių saugumą ir komfortą, mandagiai ir kultūringai aptarnauja keleivius, pagal grafiką išvyksta į maršrutą su paskirta transporto priemone bei sąžiningai vykdo pamainos užduotį pagal nustatytą maršruto tvarkaraštį.
Ji įvardijo, kad vairuotojai turi saugiai įlaipinti ir išlaipinti keleivius, privažiavus kuo arčiau kelkraščio; duris atidaryti tik transporto priemonei visiškai sustojus; užtikrinti saugų keleivių ir bagažo vežimą, nepriekaištingą ir paslaugų keleivių aptarnavimą; sustoti stotelėse; laikytis nustatytų maršrutų ir eismo tvarkaraščių; padėti keleiviams su negalia įlipti į transporto priemonę ir išlipti iš jos.
Kartais tenka iš stotelės išvažiuoti anksčiau
„Vilniaus viešojo transporto“ atstovė nurodė, kad per porą mėnesių darbo dienomis autobusais ir troleibusais važiuoja beveik pusė milijono keleivių. Todėl nenuostabu, kad, dalyvaujant intensyviame eisme, pasitaiko vienokių ar kitokių ne itin malonių situacijų.
Ji atskleidė, kad punktualumas siekia 90 proc.: „Pasitaikančius nepunktualumo atvejus stebime ir vertiname individualiai. Jeigu vairuotojo elgesys kartojasi ne dėl objektyvių priežasčių (piko metas, eismo sutrikimai dėl avarijų, gedimų ir pan.), taikoma bendrovėje nustatyta vidinė vertinimo tvarka.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai reikia koreguoti tvarkaraštį, nes tam tikrose atkarpose tarp stotelių būna skirta daugiau laiko negu reikia ir vairuotojas paprasčiausiai neturi kito pasirinkimo kaip važiuoti anksčiau.
Tokiais atvejais prašome įmonės „Susisiekimo paslaugos“ įvertinti sudarytus grafikus ir atlikti korekcijas. Stotelėse vairuotojas negali laukti, nes tai trukdytų kitoms į stotelę atvykstančioms transporto priemonėms.“
„Kauno autobusai“ atstovės teigimu, tokių atvejų, kad vairuotojas atvažiuoja į stotelę anksčiau, beveik nepasitaiko.
„Kiekvieno vairuotojo kelionė yra fiksuojama tam skirtais elektroniniais prietaisais ir gale mėnesio sudaromos ataskaitos, pagal kurias vertinamas vairuotojo pareigų vykdymas, suplanuoto grafiko laikymasis.
Visgi, jei vairuotojas iš stotelės išvažiuoja anksčiau ir toks veiksmas pasikartoja periodiškai, jam taikomos sankcijos, kurios pasireiškia atlygio kintamos dalies mažinimu“, – kalbėjo G. Makūnaitė.
Baudos – skiriamos, bet atleisti būtų neteisinga
JUDU atstovė pridūrė, kad viešojo transporto punktualumas yra vienas iš esminių kokybinių reikalavimų. Reikalavimas punktualumui yra įtrauktas ir į sutartis su vežėjais. Pagal sutarties nuostatas už pažeistą reikalavimą punktualumui vežėjams taikomos baudos.
L. Juknevičienė pabrėžė, kad bendras nustatytas reikalavimas vairuotojams – išvažiuoti anksčiau tvarkaraštyje nustatyto laiko – giežtai draudžiama. Nustačius tokius pažeidimus, vežėjų atsakingi darbuotojai aiškinasi priežastis su konkrečiais vairuotojais. Pasikartojus pažeidimams taiko įmonių lokaliniuose teisės aktuose numatytas drausminančias priemones.
„Suprantame, kad per ankstyvas važiavimas sukelia keleiviams nepatogumų, imamės visų galimų priemonių, kad tokių atvejų nebūtų. Bet vien už tokį pažeidimą atleisti vairuotojus, manytumėme, kad būtų neteisinga“, – teigė pašnekovė.
Įmonės „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktorius Andrius Samuilovas nurodė, kad šios problemos yra sprendžiamos nuolat.
Pasak jo, racionalus sprendimo būdas yra toks: keleivis, susidūręs su netinkamu, jo manymu, vairuotojo pareigų atlikimu, parašo įmonei apie incidentą nurodydamas ir informaciją, leidžiančią identifikuoti vairuotoją (laikas, autobuso numeris, stotelė, kryptis).
„Tokiu atveju mes nagrinėjame nutikimą ir, jeigu keleivio pretenziją randame pagrįstą, taikomos sutartyje numatytos priemonės – įspėjimai, baudos ir pan.
Jūsų skaitytojos pasirinktas būdas problemą kelti per žiniasklaidą neleidžia mums identifikuoti tų blogųjų vairuotojų (kaip ir rašte minimų gerųjų) ir imtis konkrečių baudimo ar skatinimo priemonių“, – pastebėjimais dalinosi A. Samuilovas.
Jis pridūrė, kad dažniau pasitaiko atvejai, kai piko metu populiariausiuose maršrutuose, kuriuose intervalas yra 5–8 min. atvažiuoja 2–4 min. vėluojantis autobusas, pataikęs į kito to paties maršruto autobuso laiką.
Atstovo teigimu, visada rekomenduojama naudoti autobusų stebėjimą ir planuoti kelionę matant autobusą realiu laiku – „Trafi“ ar „Google maps“ programėlėse, taip pat ir čia.
Ar vairuotojai turi palaukti ir pakartotinai atidaryti duris?
JUDU atstovės teigimu, esant galimybei vairuotojai raginami visuomet pakartotinai atidaryti duris atskubančiam keleiviui. Ypač tais atvejais, kai keleiviai nori persėsti iš kitos ką tik atvykusios transporto priemonės.
„Bet norime atkreipti ir keleivių dėmesį, kad ne tik vairuotojai, bet ir keleiviai turi pareigas, kurias reglamentuoja tos pačios taisyklės. Vienas iš principų, kad ne transportas turi laukti keleivių, o keleivis turi pareigą atvykti į stotelę laiku ir palaukti atvykstančio transporto. Dėl neigiamos įtakos punktualumui vairuotojai ne visada gali palaukti vėluojančių keleivių“, – kalbėjo L. Juknevičienė.
„Kauno autobusai“ atstovė atkreipė dėmesį, kad vairuotojo matomumas yra ribotas. Ruošiantis pajudėti iš sustojimo vietos, jis žiūri į kelią priekyje bei vidinius, išorinius veidrodėlius. Keleivio, kuris bėga transporto priemonės šone, jis tiesiog gali nepastebėti:
„Vairuotojas, pastebėjęs atskubantį keleivį, tikrai atidarys duris ir įleis į transporto priemonę, nes kiekvienas keleivis mums yra svarbus.“
„Vilniaus viešojo transporto“ atstovė taip pat pabrėžė, kad paspaudus durų uždarymo mygtuką ir durims užsidarinėjant jokiu būdu negalima bandyti suspėti įlipti ar išlipti, nes šio proceso vairuotojas jau nekontroliuoja ir užsidarančios durys gali keleivius sužeisti arba gerokai išgąsdinti.
JUDU klientų patirties vadovės teigimu, keleivių įlaipinimas ir išlaipinimas taip pat aprašyti taisyklėse. Numatyta, kad atidaromos visos durys: įlipti galima per visas duris, o išlipti per visas – išskyrus priekines (ši nuostata negalioja senyvo amžiaus, sunkiai judantiems keleiviams, vaikams, mamoms su vaikais, nėščiosioms bei piko metu, jeigu transporto priemonė pilnai užpildyta).
Anot L. Juknevičienės, per vidinį veidrodį vairuotojas mato, ar visi keleiviai išlipo, o per dešinio šoninio vaizdo veidrodį mato, kad visi keleiviai įlipo. Tuomet vairuotojas uždaro duris.
Durims užsidarant pasigirsta garsinis signalas, įspėjantis keleivius, kad draudžiama lipti ir išlipti. Jeigu vairuotojas važiuoja pagal grafiką, apie tai, kad laikas pajudėti iš stotelės, jį informuoja vairuotojo kabinoje esantis borto kompiuteris.
Taip pat yra ir Kaune, ir Klaipėdoje.
Keleivių skundai ir kur reikia kreiptis
Kalbėdama apie keleivių nusiskundimus, JUDU atstovė pripažino, kad nusiskundimų pasitaiko, bet jų, palyginus su kelionių skaičiumi, yra nedaug.
Anot L. Juknevičienės, dažniausiai keleiviai skundžiasi dėl punktualumo, sustojimo / nesustojimo stotelėse, vairavimo stiliaus, aptarnavimo kokybės: nemandagaus bendravimo, durų neatidarymo arba uždarymo prieš pat įlipimą.
Ji nurodė, kad keleiviai turi susiplanuoti keliones su saugiu laiko rezervu, nes piko metu būna intensyvūs eismo srautai ir gali nutikti bet kas, kas turės įtakos kelionės trukmei. Pašnekovė įvardijo, kad viešojo transporto eismą realiu laiku galima stebėti internetinėje svetainėje www.judu.lt.
„Vilniaus viešojo transporto“ komunikacijos vadovė nurodė, kad įmonė reaguoja ir analizuoja kiekvieną iš keleivių gautą atsiliepimą. „Pavyzdžiui, jei keleivis praneša, kad vairuotojas nesilaiko tvarkaraščio, nustatome transporto priemonę, patikriname tvarkaraštį, jei yra – vaizdo stebėjimo kameras, įvertiname situaciją, buvusią tuo metu eisme (piko metas, gedimas, eismo sutrikimas dėl avarijų ir pan.), kalbame su vairuotoju ir vertiname vairuotojo darbo kokybę“, – patikino G. Buivydaitė.
Jos teigimu, labai svarbu suprasti, kad vairuotojas keleiviams prieš nosį neužtrenkia durų specialiai, dažnu atveju jis keleivio jau nebemato, nes ruošiasi saugiai pajudėti iš stotelės įvažos ir visą dėmesį yra nukreipęs į kairiąją eismo pusę.
„Netoleruojame vairuotojų abejingumo keleivių atžvilgiu, kurie turi negalią ar individualių poreikių“, – pridūrė pašnekovė.
Ji nurodė, kad keleiviai visada gali kreiptis keleivių aptarnavimo telefonu 1848.
„Kauno autobusų“ atstovė atskleidė, kad tokių skundų sulaukiama labai retai – daugiausia vieno per dieną.
O Klaipėdos viešojo transporto atstovas paminėjo, kad „Klaipėdos keleivinio transporto“ sistemoje apie 35–40 tūkst. unikalių keleivių kasdien atlieka apie 72 tūkst. kelionių:
„Kasdien sulaukiame po keletą skambučių su nusiskundimais ir, vidutiniškai, iki vieno skundo raštu. Reaguojame, kai keleivis suteikia informaciją, leidžiančią identifikuoti vairuotoją“, – komentavo A. Samuilovas.
Jis nurodė, kad atsiliepimus keleiviai gali pateikti čia.
Taip pat rašyti paštu [email protected] nurodant incidento esmę ir aplinkybes: laiką, stotelę, kryptį, autobuso nr.
Vis tik pašnekovas pridūrė, kad viešojo transporto paslaugų kokybė ateityje priklausys nuo autobuso vairuotojo darbo prestižo ir atitinkamai vežėjų galimybės pasirinkti geriausius kadrus.
„Šiuo metu dauguma vežėjų susiduria su vairuotojų stygiumi. Mūsų prognoze, artimoje perspektyvoje reikalai negerės.
Mes savo atsakomybės ir sutartimis apibrėžtų teisių apimtyje priimame sprendimus, kurie finansiškai skatintų vežėjus laikytis atsakingo požiūrio į personalo pareigų vykdymą“, – neslėpė A. Samuilovas.
