Europos centriniam bankui sumažinus bazinę palūkanų normą iki itin žemos, analitikai didelio poveikio nei Lietuvoje, nei euro zonoje nesitiki. Esą pigių paskolų era – jau praeityje, praneša LTV „Šiandien“.
Mažėjančias palūkanų normas Lietuvos specialistai vadina trumpalaikiu džiaugsmu. Vienos mažiausių istorijoje bazinės palūkanos, prognozuojama, išsilaikys iki 2013 metų vidurio.
Dabar jos yra 1,25 proc., gruodį, spėjama, jos gali būti dar sumažintos iki 1 proc. Nepaisant to, žmonės, pasak bankininkų, daug nesutaupys dėl kylančios skolinimosi kainos.
„Ateityje, matyt, skolinimosi kaina po truputį kils ir šis žingsnis yra labiau kompensavimas būsimų praradimų. Panašu, kad, deja, pigių paskolų era jau yra praeityje“, – sako „DNB Nord“ grupės vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka.
„Geroji naujiena yra tiems žmonėms, kurie yra pasiėmę paskolą kintamomis palūkanų normomis, tai jos mažės, o tokių yra dauguma, ypatingai kai kalbame apie būsto paskolas, tačiau didelio poveikio tikėtis nereikėtų“, – teigia „Danske“ banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.
Lietuvos banko atstovo teigimu, bazinės palūkanų normos mažinimas 0,25 proc. pastebimos įtakos tarpbankinėms paskolų normoms EURIBOR ir VILIBOR kol kas nepadarė. Jeigu bankai galėtų pigiau tarpusavyje skolintis, tada skolinimasis ir gyventojams, ir verslininkams atpigtų, bet kol kas paskolų kaina labiau priklauso nuo kitų rizikos veiksnių.
„Net ir sumažinus palūkanas, bankų skolinimosi kaina nesumažėjo. Netgi priešingai – vakar matėme, kad išaugo. Taip kad kol kas didesnį poveikį rinkoms turi problemos Graikijoje ir kitose įsiskolinusiose valstybėse negu ECB palūkanų normų mažinimas“, – tvirtina Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Mindaugas Leika.
Ekonomistų teigimu, palūkanų už paskolas dydis gyventojams ir įmonėms Lietuvoje taip pat priklausys ir nuo to, kaip ir už kiek seksis skolintis valstybei tarptautinėse rinkose.
Ugnė Galadauskaitė
LTV „Šiandien“
