Recesija Pietų Europoje vis gilėja, ypač Ispanijoje ir Italijoje, be to, ji persimetė į Kiprą. Prognozuojama, kad ekonominė veikla 2012 m. šiose trijose šalyse sumažės atitinkamai 2, 1,8 ir 1,3 proc. Pastebėti ir pirmieji ženklai, jog lėtėja Indijos ekonomikos augimas, Argentinoje prastėja verslo klimatas, o tai kelia susirūpinimą dėl besivystančių rinkų. Vis dėlto gyvybinga Indonezijos vidaus rinka sugebės atlaikyti išorėje vykstančius sukrėtimus.
Pietų šalių problemos
Dėl įmonių veiklą vis labiau apsunkinančių makroekonominių sąlygų verslo rizikos valdymo bendrovė „Coface“ š.m. liepos mėnesį rizikos vertinimus sumažino 6 šalims, įskaitant Ispaniją, Italiją, Kiprą ir Indiją, o 4 šalims nustatė geresnius vertinimus. Dėl prastėjančios ekonominės padėties Pietų Europoje bendrovė suteikė neigiamą perspektyvą Ispanijos ir Italijos A4 vertinimams. Kipro vertinimą dėl jo susirūpinimą sukėlusios situacijos sumažino nuo B iki C.
„Ispanijoje pirmąjį 2012 m. ketvirtį recesija buvo kur kas gilesnė – staigiai smuko pramonės ir paslaugų sektoriai, o gyvenamųjų būstų kainos nuo aukščiausio lygio 2007 m. gruodį yra nukritusios 30 proc. Nedarbo lygis tebekyla, o 2012 m. kovą peržengė 24 proc. Ispanijoje daugėja vėlavimų atsiskaityti ir įmonių bankrotų. Tai pasakytina ne tik apie statybos sektorių, bet ir apie žemės ūkio produktų, elektros prietaisų, cheminių medžiagų, nespecializuotos prekybos sektorius. Dėl lėto ekonomikos augimo neįmanoma sumažinti valstybės skolos, o antrinė skolos rinka išlieka labai įtempta“, – teigia „Coface Lietuva“ Pardavimų ir rinkodaros departamento direktorius Mantvydas Štareika.
Italijos BVP pirmąjį 2012 m. ketvirtį smuko 0,8 proc. – tai trečiasis iš eilės ketvirtis, pasižymintis neigiamais rezultatais. Pramoninės veiklos susitraukimas buvo spartesnis, ypač nukentėjo statybų sektorius, kuriame gamybos apimtis sumažėjo 15,1 proc. lyginant su praėjusiais metais. Nedarbas Italijoje balandį pasiekė rekordinį lygį – 10,2 proc. Reformos gali dar labiau padidinti visuomenės nusivylimą – esant tokioms aplinkybėms, valstybės skolos apimtis atrodo kaip grėsmė, o ekonominio perspektyvumo lygis išlieka smarkiai priklausomas nuo svyruojančių rinkos lūkesčių. „Coface“ pastebi, kad ženkliai pablogėjo Italijos įmonių atsiskaitymai, ypač metalurgijos, žemės ūkio produktų, statybos ir tekstilės sektoriuose.
Kipras tapo penktąja euro zonos šalimi, paprašiusia finansinės pagalbos iš Europos Sąjungos. Neapsaugotas nuo Graikijos rizikos, bankų sektorius didina sisteminę riziką: jų balansas septynis kartus viršija Kipro BVP. Privačios skolos lygis (2011 m. buvo 311 proc. BVP) yra aukščiausias Europoje, o įmonių skola sudaro 186 proc. BVP. Statybos sektorius ir toliau kenčia nuo sprogusio nekilnojamojo turto burbulo, o naftos chemijos produktų pramonei pakenkė elektros tiekimo sutrikimai.
Stiprėja nerimas dėl Indijos
„Coface“ suteikė neigiamą perspektyvą Indijos bendram šalies vertinimui (A3) ir verslo klimato vertinimui (A4). Indijos ekonomikos augimą stabdo silpnėjanti užsienio paklausa ir griežtesnė pinigų politika, vykdyta nuo 2010 m. kovo iki 2011 m. spalio. „Coface“ analitikai tikisi, kad šiemet BVP augs 6,5 proc. Pastarąjį ketvirtį augimas buvo silpniausias per devynerius metus, nes smarkiai susitraukė gamybos apimtis. Rupija, 2012 m. birželį nukritusi 23 proc., ir toliau patiria spaudimą dėl didelės vyriausybės skolos rizikos ir mažėjančių tiesioginių užsienio investicijų. Vykdyti ekonomikos skatinimo planą, nepaisant jos augimo sulėtėjimo, galimybių nepalieka besitęsiantys valiutos sukrėtimai, infliacijos baimė ir valstybės skolos lygis.
Be to, po 2012 m. kovo rinkimų susilpnėjusios Kongreso partijos pozicijos lėmė lėtesnį struktūrinių reformų įgyvendinimą. Augimui neigiamą įtaką daro toks verslo klimatas, kai korupcijos lygis nemažėja, infrastruktūros vis dar nėra efektyvios, o smunkanti reguliavimo kokybė kelia nerimą užsienio investuotojams.
„Coface“ sumažino Argentinos verslo klimato vertinimą nuo B iki C dėl įvesto reguliavimo, suvaržančio valiutos keitimą, kuris sukels sunkumų gauti valiutos tiek importuojančioms, tiek eksportuojančioms įmonėms. Besikeičiantis reguliavimas ir didėjantis vyriausybės įsikišimas mažina namų ūkių ir verslo pasitikėjimą bei apsunkina ekonomikos augimą.
Indonezijos atveju „Coface“ suteikė teigiamą perspektyvą šalies (B) ir verslo klimato (C) rizikos vertinimams. Teigiami demografiniai veiksniai skatina vidaus rinką, o žaliavų eksportas į Kiniją leidžia išlaikyti esamą augimo pagreitį. Toliau mažėjanti vyriausybės skolos rizika, įvykdytos bankininkystės sektoriaus restruktūrizavimo reformos ir tebevykstanti kova su korupcija padidino šalies ekonominę jėgą ir gebėjimą išlikti prastėjančio globalaus ekonominio klimato sąlygomis.
