Anot ekspertų, kokios abėcėlės raidės formą – „J“, „U“ ar „L“ – mūsų šalies ekonomikos atsigavimas primins šiemet, labiausiai priklausys nuo to, kada regione įsivyraus taika.
„Mes vėl susidūrėme su precedento neturinčiomis aplinkybėmis ir Lietuvos bei kitų Baltijos valstybių ekonomika artimiausiu metu patirs išbandymų. Šių metų kovo mėnesį metinė infliacija Lietuvoje jau viršijo 15 proc., o infliacinis spaudimas plinta į visas pagrindines – energijos, maisto, pramonės prekių bei paslaugų kategorijas. Vyriausybės patvirtintas 2,26 mlrd. eurų antiinfliacinis paketas turėtų sušvelninti neigiamus padidėjusios infliacijos padarinius, tačiau daugumos namų ūkių perkamoji galia šiais metais sumažės, o tai savo ruožtu sumažins vartotojų pasitikėjimą ir sulėtins vartojimo augimą”, – Baltijos šalių ekonomikos apžvalgoje sakė „Luminor“ banko vyr. ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Anot ekonomisto, dėl didėjančio infliacinio spaudimo ir augančio geopolitinio neapibrėžtumo Lietuvos BVP augimas pradėjo lėtėti jau 2021 m. pabaigoje. Dar 2021 m. gruodžio mėnesį į dviženklio augimo zoną įžengusi infliacija pablogino vartotojų lūkesčius bei sustabdė mažmeninės prekybos augimą. O didėjantis geopolitinis neapibrėžtumas – migrantų krizė Baltarusijoje, Kinijos įvesti ribojimai Lietuvos eksportuotojams bei didėjanti įtampa Ukrainoje – taip pat sulėtino prekybos apimčių augimą. Rusijos invazija į Ukrainą įpylė dar daugiau žibalo į skaisčiai liepsnojantį infliacijos laužą bei suardė Lietuvos prekybą su Rusija, Baltarusija ir Ukraina.
„Tenka sumažinti šių metų BVP augimo prognozę nuo 2,8 proc. iki 1,0 proc., o vidutinės metinės infliacijos prognozę padidinti nuo 7,8 proc. iki 13,5 proc., tačiau kol kas dėl to nereikėtų per daug nerimauti – pirmąjį metų ketvirtį užbaigėme pakankamai stipriai, Rusijos vaidmuo mūsų ekonomikoje mažėja, o Lietuvos gyventojų pajamos pastaruosius metus sparčiai augo, tad bendrai net ir su tam tikrais iššūkiais ir problemomis – bendras BVP augimas šiemet turėtų išlikti teigiamas ir, atsižvelgiant į aplinkybes, tai yra ta kaina, kurią tiesiog turime ir galime sumokėti“, – teigia Ž. Mauricas.
Lietuvos ekonomika sumažino priklausomybę nuo Rusijos dar 2014–2015 metais
Ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad šalies ekonomikai galėtų grėsti žymiai pesimistiškesnis scenarijus, jei mūsų šalies įmonės nebūtų nuo Rusijos pradėjusios atsiriboti gerokai anksčiau nei prasidėjus karui.
„Net ir visiškai nutrūkus Europos Sąjungos ir Rusijos prekybiniams santykiams, Lietuvos ekonomika didelių nuostolių nepatirs, nes mūsų ekonomikos dalyviai jau ilgą laiką taikė strategiją tolti nuo Rusijos ir artėti prie Vakarų rinkų. Vietinės kilmės prekių eksportas į Rusiją pernai sudarė tik 0,7 proc., Baltarusiją – 0,2 proc. BVP. Rusijos ir Baltarusijos rinkų praradimas neturėtų esminės įtakos nė vienam iš pagrindinių Lietuvos ūkio sektorių. Taip pat turime nepamiršti svarbiausio – Lietuvos energetinė nepriklausomybė nuo Rusijos yra reikšmingas pasiekimas ir jis padidino mūsų šalies ekonominį stabilumą“, - sako ekonomistas.
Anot Ž. Maurico, šiek tiek didesnių iššūkių Lietuvos įmonėms sukels prekių, iki šiol importuotų iš Rusijos, atsisakymas, nes ši šalis buvo ganėtinai svarbi energijos, metalų, medienos tiekėja.
„Importo iš Rusijos praradimas laikinai padidino kainų spaudimą, tačiau reikšmingo ilgalaikio poveikio Lietuvos ekonomikai nesitikime – didžioji dalis prekių yra pakeičiamos, jas įmonės tiesiog pirks iš alternatyvių tiekėjų. Tuo tarpu investicinis aktyvumas tarp Lietuvos ir Rusijos jau seniai buvo silpnas ir mūsų šalies investicijų dinamikai recesija toje šalyje įtakos neturės. Net ir transporto sektoriaus (krovininio kelių) paslaugų eksportas į Rusiją pernai sudarė tik 0,4 proc. BVP”, – papildė Ž. Mauricas.
Po kiekvienos tamsios nakties – diena
Nors artimiausiu laikotarpiu ekonomistas prognozuoja ir toliau didėsiantį infliacinį spaudimą, o geopolitinė situacija išlieka neaiški, Ž. Mauricas įžvelgia ir šalies ekonominį atsparumą galinčių padidinti veiksnių.
„Pabėgėliai iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos turėtų sumažinti spaudimą įkaitusioje mūsų darbo rinkoje ir laikinai paskatinti vidaus vartojimą ir būsto rinkos aktyvumą. Dalis pabėgėlių yra aukštųjų technologijų specialistai, kurie prisidės prie jau ir taip sparčiai augančio aukštųjų technologijų paslaugų sektoriaus plėtros. Stiprius rezultatus rodo Lietuvos gamybos sektorius – įspūdingai išgyvenęs pandemiją, jis, tikėtina, toliau augs šiais ir kitais metais“, - sakė Ž. Mauricas.
Pasak ekonomisto, Lietuva turi pakankamai fiskalinių rezervų, kad prireikus padidintų ekonominę paramą. Be to, paramos daugėja ir iš ES - galima tikėtis papildomų priemonių Ukrainos pabėgėlių integracijai, o šiemet valstybę pasieks Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo paramos lėšos, skirtos sušvelninti pandemijos poveikį ekonomikai.
Ateitis išlieka neaiški
Ateities ekonomikos raida, ekonomisto teigimu, didžiąja dalimi priklausys nuo to, kada Ukrainoje įsivyraus taika. Jei taikos susitarimas bus pasiektas iki šių metų vasaros, ekspertas prognozuotų „J“ raidės formos ekonomikos atsigavimą, kuriam būdingas trumpas ekonominio aktyvumo kritimas, kurį keičia sparti plėtra.
Jei taikos susitarimo nepavyks pasiekti greitai ir konfliktas užsitęs, labiau tikėtinas „U“ formos ekonomikos atsigavimo scenarijaus, kai augimą pirmiausia lems didesnės valstybės investicijos.
„Pagal bazinį „U“ formos scenarijų 2023 metais augimas paspartės dėl didesnių viešojo sektoriaus investicijų ir pasaulio ekonomikos atsigavimo, o tai palaikys eksporto augimą. Valstybės investicijos vaidins vis svarbesnį vaidmenį – ypač energetikos, gynybos ir transporto sektoriuose. Tuo metu privačių investicijų augimas greičiausiai bus lėtesnis. Eksportas turėtų išlikti spartus dėl aukštųjų technologijų, pramonės sektorių“, - teigia Ž. Mauricas.
Nors šių metų prognozės atrodo niūriau nei praėjusių metų pabaigoje, jau 2023-iesiems ekonomistai prognozuoja vartojimo atsigavimą ir ženklų infliacijos lėtėjimą.
„Didėja tikimybė, kad po įspūdingo kainų šuolio šiais metais, 2023 metais infliaciją Lietuvoje gali pakeisti defliacija. Infliacijos mažėjimą lems griežtesnė fiskalinė ir monetarinė politika išsivysčiusiose pasaulio šalyse, sumažėjęs spaudimas pasaulinėms tiekimo grandinėms bei prognozuojamas energetinių bei kitų žaliavų kainų kritimas. Tad nereikėtų pasiduoti kainų kėlimo manijai, nes aukštai kilę – vėliau galime žemai kristi. Prognozuojame, kad BVP augimas vėl pasieks 3,2 proc., o infliacija kris žemiau nulio“, - sako Ž. Mauricas.
