Žinių radijo laidoje „Tarp keturių sienų“ įmonės „Paskolų tarpininkai" vadovė Vita Kazėnienė pastebėjo, kad Lietuvoje nėra praktikos, eiti žmonėms į bankus ir persiderėti paskolos sąlygų.
„Lietuvos bankas atliko apklausą ir jos metu paaiškėjo, kad 63 proc. apklaustųjų galvoja, kad jie patys negali koreguoti savo finansinių įsipareigojimų. Tuo metu Didžiojoje Britanijoje paskolų tarpininkų iniciatyva paskolų sąlygos peržiūrimos kas 2–3 metus.
Lietuvoje to nėra. Klientų naudai bankai savanoriškai paskolų neperžiūri“, – sakė paskolų specialistė.
Anot jos, dėl Euribor dydžio derėtis negalima, tačiau dėl banko maržos – galima.
„Galima eiti į banką derėtis dėl mažesnės maržos, tačiau pirmiausia reikia pasidaryti namų darbus, būtina turėti argumentų, kodėl marža turėtų mažėti. Galbūt augo žmogaus pajamos ar didėjo jo būsto vertė, kuriame žmogus gyvena. Ar pasikeitė žmogaus šeimyninė padėtis, jis dabar nebe vienas, todėl bankui rizika mažėja.
Yra dvi pusės, galima eiti ir sakyti, kad finansinė situacija gerėja, todėl marža turėtų mažėti. Tačiau galima tartis ir dėl mažesnės maržos patiriant finansinių sunkumų“, – patarė V. Kazėnienė.
Ji teigė, kad bankai gali nesutikti mažinti maržos, tačiau net tokiu atveju išeitis yra.
„Kredito refinansavimas arba perkredetavimas kitoje kredito įstaigoje. Tačiau šiuo atveju reikės atlikti dar daugiau namų darbų. Prašant peržiūrėti kreditą kitame banke, jis tą žmogų vertins, kaip naują klientą. Todėl visą paskolos kelią nuo turto, pajamų įvertinimo reikės nueiti iš naujo. Tokio refinansavimo atveju išauga išlaidos trumpuoju laikotarpiu.
Tačiau žiūrint į ateitį verta pasižiūrėti, ką siūlo kiti bankai. Vis tik gavus atsakymus iš bankų žmogus nėra įpareigotas priimti kažkurio jų pasiūlymą, jeigu nenori ar apsigalvojo, jis gali likti tame banke, kuriame ir buvo“, – komentavo paskolų specialistė.
Ragina kreiptis dėl peržiūrėjimo, bet įspėja apie mokesčius
Lietuvos bankas patvirtino, kad žmonės gali kreiptis į bankus dėl būsto paskolos peržiūrėjimo ir kviečia gyventojus nuolat domėtis finansinių paslaugų įkainiais, palūkanų normų pokyčiais.
„Pavyzdžiui, Lietuvoje paslaugas siūlančių bankų būsto paskolų maržos 2022 m. vidutiniškai sudarė 1,98 proc., o 2023 m. vasario mėn. buvo 1,8 proc. Tad pamėginti pasiderėti dėl geresnių paskolų sąlygų verta, ypač vertinant, kad būsto paskola – ilgalaikis įsipareigojimas.
Tiesa, kaip ir kiekvienu atveju būtina įvertinti tai, kiek tai kainuos, kadangi maržos keitimas yra būsto paskolos keitimas ir įprastai yra taikomi tam tikri sutarties keitimo mokesčiai. Be to, dėl būsto paskolos sutarties pakeitimų turi susitarti abi šalys (jeigu tokia situacija iš anksto nėra aptarta būsto paskolos sutartyje). Nepavykus susitarti su banku, iš kurio paimta paskola, vartotojas gali kreiptis į kitą banką dėl būsto paskolos refinansavimo“, – komentavo Lietuvos bankas.
Gyventojai prašo peržiūrėti paskolų sąlygas
SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė skaičiavo, kad pirmąjį šių metų ketvirtį klientų, pageidaujančių keisti savo būsto paskolos sąlygas, srautas, palyginti su pernai metų pabaiga, yra išaugęs.
„Visgi, verta paminėti, kad dėl būsto paskolų sąlygų peržiūrėjimo, kreipiasi labai maža dalis klientų, turinčių būsto paskolą.
Kiekvieną prašymą peržiūrėti maržą vertiname individualiai ir pirmiausia svarstome, ar ir kaip pasikeitė paskolos grąžinimo rizika – kliento pajamų tvarumas, finansinis stabilumas, turimo turto vertė, taip pat įvertiname ekonominę situaciją, šiuo metu vyraujantį neapibrėžtumą, situaciją finansų rinkose, finansavimo lėšų kainą. Atsižvelgiant į šių veiksnių visumą, priimamas sprendimas, kokia paskolos kaina galėtų būti pasiūlyta klientui šiuo metu“, – komentavo banko atstovė.
„Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato irgi teigė, kad iš klientų nuolat sulaukiama su turimos būsto paskolos valdymu susijusių prašymų ir klausimų.
„Mūsų banko duomenys rodo, kad klientams yra aktualu atlikti priešlaikinius paskolos grąžinimus, keisti paskolos įmokos mokėjimo dieną, sąskaitą ar koreguoti patį mokėjimo grafiką, taip pat sulaukiame ir su palūkanų norma susijusių klausimų bei prašymų.
Natūralu, kad šiuo metu besikeičiančioje ekonominėje aplinkoje klientai ieško naujų sprendimų savo turimų paskolų valdymui. Kiekvienam klientui ieškome individualių sprendimų, atsižvelgdami į jo situaciją“, – tikino specialistas.
Kalbėdamas apie paskolos maržos mažinimą P. Ladziato sakė, kad vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad banko taikoma palūkanų norma įprastai susideda iš maržos bei kintamos palūkanų dalies Euribor.
O „Luminor“ banko kredito produktų skyriaus vadovė Olga Kazanavičienė teigė, kad į prastai būsto paskolos sutartyse standartiškai nėra numatomos maržos keitimo aplinkybės.
„Marža gali būti mažinama, kai su klientu iš anksto susitariama, kad įvykdžius konkrečias sutarties sąlygas – pvz., pabaigus būsto remontą ir pateikus to įrodymo dokumentus, marža bus sumažinta iki konkretaus dydžio.
Kita situacija, kada maža gali būti mažinama – refinansavimas. Tai reiškia, kad turima būsto paskola yra padengiama nauja, kuri imama kitame banke. Tokiu būdu asmuo gali susimažinti maržą pasirašydamas naujos paskolos sutartį atnaujintomis sąlygomis. Iš gaunamų paraiškų skaičiaus matome, kad susidomėjimas banko būsto paskolų sąlygomis didėja ir tarp kitų bankų klientų“, – komentavo banko atstovė.
Įspėja, kad už įmokos sumažinimą teks papildomai susimokėti
Anot P. Ladziato, pačios maržos sumažinimo įtaka bendrai mėnesinei įmokai įprastai nebūna reikšminga ir efektyvi, ieškant sprendimo netikėtų finansinių sunkumų valdymui.
„Vertinant klientų prašymus peržiūrėti turimos sutarties banko maržą, bankas atsižvelgia į individualią kliento situaciją, taip pat į naujai išduodamų paskolų maržas rinkoje.
Tiesa, šiemet tokių prašymų esame tenkinę, dažniausiai tokiais atvejais, kai esamoje sutartyje taikomos maržos buvo ženkliai aukštesnės nei naujai išduodamų paskolų. Tačiau visuomet svarbu įsivertinti ir su esamos sutarties sąlygų keitimu susijusius papildomus mokesčius“, – komentavo P. Ladziato.
Jis pateikė ir pavyzdį.
„Pavyzdžiui, remiantis preliminariais skaičiavimais, 90 tūkst. eurų paskolos sumai sumažinus palūkanų normą – 0.2 proc., mėnesio įmoka sumažėtų vos 10 eurų. Kartu vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad tais atvejais, kai klientas kreipiasi į banką su prašymu peržiūrėti jam taikomą maržą, atliekamas naujas kliento mokumo vertinimas ir nauja palūkanų norma nustatoma vertinant esamą kliento finansinę būklę, jo pajamų tvarumą, tęstinumą, vadovaujantis šiuo metu galiojančiomis tvarkomis.
Keičiant šias sutarties sąlygas klientas taip pat patirtų papildomų išlaidų – būtų taikomas sutarties sąlygų keitimo mokestis“, – įspėjo P. Ladziato.
Klientų kitiems bankams atiduoti nenori
Pasak SEB banko atstovės E. Dovbyšienės, refinansavimo atvejų pasitaiko tik pavienių.
„Savo ruožtu siekiame ilgalaikių santykių su klientais, todėl visada siekiame išlaikyti savo klientus, pasiūlydami geriausiai abipusius lūkesčius atitinkančias sąlygas.
Jei klientai susiduria su laikinais finansiniais sunkumais ir dėl to negali vykdyti savo įsipareigojimų, rekomenduojame kuo anksčiau kreiptis į banką ir nelaukti, kol susikaups skolos. Kiekvienu tokiu atveju ieškome individualių, geriausiai kliento poreikius atitinkančių sprendimų“, – patarė specialistė.
Ragina nelaukti, kol susidarys skolos
Anot O. Kazanavičienės, jei klientas jaučia, kad kyla sunkumų grąžinti paskolą, reikėtų nelaukti ir iš karto kreiptis į banką, kol dar neteko praleisti nė vienos mėnesio įmokos.
„Kiekvieno kliento situaciją mes vertiname individualiai ir atsižvelgiame, ar finansiniai sunkumai susiję tik su pajamų pokyčiu ir tenka daugiau nei 40 proc. visų gaunamų pajamų skirti finansiniams įsipareigojimams padengti, ar yra ir kitokių priežasčių.
Priklausomai nuo kliento situacijos, galime taikyti keletą scenarijų:
- Paskolos įmokų atidėjimas arba restruktūrizavimas iki 3 mėn. ir daugiau. Banko praktikoje privatiems klientams galimas ir ilgesnio laikotarpio – iki 6 mėn. – atidėjimas, tačiau tam turime įsigilinti į individualią kliento situaciją ir suprasti priežastis, kodėl sumažėjo kliento pajamos ir kaip finansiniai įsipareigojimai pradėjo viršyti 40 proc. visų pajamų.
- Grąžinimo termino ilginimas taip mažinant įmokos dydį, tačiau nestabdant paties kredito grąžinimo“, – vardijo banko atstovė.
Anot E. Dovbyšienės, paskolos įmokų grąžinimo atidėjimas – tai sprendimas, padedantis sumažinti finansinę naštą nenumatytais atvejais.
„Klientams, kurie grąžindami turimą būsto paskolą susidūrė su finansiniais sunkumais, paskolos grąžinimą bankas gali atidėti iki 12 mėnesių. Kiekvieno kliento situacija vertinama individualiai ir paskolos įmokų grąžinimo atidėjimas gali būti pratęsiamas. Svarbu pažymėti, kad tuo pačiu klientai turėtų įvertinti savo šeimos biudžetą, atsisakyti nebūtinųjų išlaidų, tam tikrų pramogų ar kitų išlaidų, kurias galima apriboti, kol finansinė padėtis pagerės.
Finansinei situacijai pagerėjus, klientas bet kada gali atšaukti paskolos grąžinimo atidėjimą. Tokiu atveju įprasti paskolos įmokos mokėjimai atnaujinami kitą mėnesį“, – komentavo E. Dovbyšienė.
Ji priminė, kad pasibaigus paskolos įmokų grąžinimo atidėjimo laikotarpiui, klientų mėnesio įmokos padidės, nes palūkanos bus skaičiuojamos nuo didesnės negrąžintos paskolos sumos ir jų bus sumokama daugiau negu tuo atveju, jei paskola būtų grąžinama be atidėjimo.
„Kita alternatyva yra paskolos grąžinimo termino pratęsimas. Tai leidžia sumažinti mėnesinę paskolos įmoką atidedant paskolos grąžinimo terminą. Pratęsus terminą, visa palūkanų suma yra perskaičiuojama atsižvelgiant į lėtesnį pagrindinės sumos grąžinimą, todėl pasikeičia tiek kas mėnesį mokamų palūkanų dydis, tiek bendra palūkanų suma“, – sakė banko atstovė.
