Gegužės 12 dieną visame pasaulyje minima Tarptautinė slaugytojų diena. Ta proga, Klaipėdos universitetas kartu su Klaipėdos krašto Lietuvos slaugos specialistų organizacija mokslinę–praktinę konferenciją „Atskirties slaugoje mažinimas: moksliniais tyrimais pagrįsta slaugos praktika“.
„Daugelis mokslinių tyrimų ir praktika įrodė, kad pacientų sveikimo proceso kokybė daugiau nei 60 proc. priklauso nuo tinkamos kokybiškos slaugos. Taigi, slaugytojas yra tas asmuo, kuris rūpinasi pacientu 24 valandas per parą. Jeigu kyla klausimas, ar slaugytojui reikalingas aukštasis išsilavinimas, atsakymas yra vienareikšmiškas – žinoma! Juk slaugytojas turi ne tik kokybiškai atlikti slaugos manipuliacijas ir procedūras, bet ir mokėti bendrauti su pacientu, paaiškinti jam procedūrų esmę, išmokyti tinkamai valdyti savo ligą“ , – teigė Dr. Natalja Istomina, konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė.
Gegužės 12 d. Tarptautinė slaugytojų diena minima neatsitiktinai. Šią dieną gimė slaugos mokslo pradininke laikoma Florence Nightingale. Ši moteris pasirinko slaugymo darbą, tačiau dėl to jai teko įveikti nenugalimą tėvų ir giminių pasipriešinimą.
„Tada buvo negirdėtas ir neįmanomas dalykas, kad padorios šeimos moteris patektų į slaugytojų gretas. Šis darbas buvo laikomas negarbingu. Tačiau F. Nightingale buvo ryžtinga, nugalėjo neigiamą aplinkinių požiūrį ir įstojo į diakonių mokyklą. Dirbdama slaugytoja, moteris atsiskleidė kaip puiki administratorė, jai rūpėjo ne vien tik disciplina ir tiesioginis darbas, ji užsiėmė ir personalo lavinimu, tinkamu jo parengimu slaugymui“ , – pasakojo N. Istomina.
Šiuo metu Lietuvoje slaugytojams skiriamas dėmesys itin menkas. Ieškodami sotesnio gyvenimo, vis daugiau slaugytojų emigruoja į kitas šalis. Apie emigracijos mastus galima spręsti iš Sveikatos ministerijos išduodamų pažymų, kurios būtinos norint įsidarbinti užsienyje. 2010 m. tokias pažymas išsiėmė beveik 300 gydytojų, kai pora ankstesniųjų metų jų skaičius neviršydavo 100. Emigruoti ketinančių slaugytojų skaičius, pagal išduotas pažymas, kasmet svyruoja nuo 200 iki 300. Skaičiuojama, kad vien slaugytojų ir akušerių per 10 m. Lietuvoje sumažėjo 10 tūkst. Šią problemą dar labiau aštrina tai, kad užsienio šalys, pvz. Švedija, Suomija, Airija, Didžioji Britanija, kažkada suklydusios planuojant žmoniškųjų išteklių poreikį, dabar sudaro itin palankias sąlygas Lietuvos sveikatos specialistų emigracijai į savo sveikatos priežiūros sistemas.
