Taip „pavėlavę“ gyventojai praranda jiems priklausančius pinigus. Net jeigu pareigingai mokėjo visas įmokas.
Atiduoti žmonėms jų pinigus – „per didelė našta“?
Neseniai Seimo narių grupė registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma pakeisti dabartinę tvarką.
T.y. neriboti pensijos grąžinimo už praėjusį laikotarpį jokiu terminu – dabar 12 mėn. iki kreipimosi. Pavyzdžiui, jei žmogus kreipiasi po 13 mėnesių, jis praranda 1 mėn. pensiją.
Pasak projekto iniciatorių, pagal Konstituciją, pensijos išmoka yra pensijos gavėjo nuosavybė, kuri yra neliečiama.
Todėl ir siūloma asmenims, pasikreipusiems dėl pensijos skyrimo vėliau, pensijų sumas grąžinti už visą laikotarpį, kada asmuo turėjo teisę jas gauti, o ne tik už paskutinius 12 mėn.
Tačiau, panašu, kad dabartinė valdžia nesutinka, kad gyventojams turėtų būti išmokėti visi jiems priklausantys pinigai.
Bent taip galima spręsti iš minėtam siūlymui teikiamos Vyriausybės išvados projekto. Pasak jo, toks siūlymas, „neatitinka teisėkūros tikslingumo ir asmenų lygiateisiškumo principų, jo įgyvendinimas neproporcingai padidintų administracinę naštą“.
Esą 12 mėn. terminas, už kurį išmokama pensija, laikytinas protingu ir pakankamu, atitinka kitų išmokų mokėjimo už praėjusius laikotarpius terminus ir Europos valstybių praktiką šioje srityje.
Be to, neva asmenys, įgiję teisę į pensiją iki siūlomos nuostatos įsigaliojimo, atsidurtų nelygiavertėje padėtyje, jie negalėtų gauti pensijos nuo teisės į pensiją įgijimo momento.
Galiausiai, pasak valdininkų, jei žmonės bet kada galėtų kreiptis dėl pensijos skyrimo, tai esą padidintų ,,Sodrai“ įstaigoms tenkančią administracinę naštą ir prieštarautų Vyriausybės siekiui gerinti valdžios paslaugas.
Beje, jeigu prarasti pinigus galima pensijos nepaprašius per metus, tai įmokas pensijai „Sodra“ gali išieškoti 5 metus.
Pinigus praranda tūkstančiai gyventojų
„Sodra“ skaičiuoja, kad pernai Lietuvoje buvo naujai paskirta 34 114 senatvės pensijų.
Praėjusių metų pabaigoje buvo 4 673 gyventojai, kurie pasiekė pensinį amžių ir turėjo minimalų stažą senatvės pensijai gauti, bet nesikreipė dėl senatvės pensijos skyrimo.
„Žmonės nesikreipia dėl pensijos skyrimo dėl įvairių priežasčių: pavyzdžiui, gyvena ir dirba kitoje šalyje, kur senatvės pensijos amžius yra didesnis, todėl neatkreipia dėmesio, kad Lietuvoje jau sulaukė senatvės pensijos amžiaus.
Dalis žmonių laiku nesikreipia dėl pensijos, kadangi serga, ilgai guli ligoninėje. Yra atvejų, kad dėl pensijos skyrimo nesikreipia žmonės esantys laisvės atėmimo vietose“, – aiškina „Sodra“.
Pasak jos specialistų, siekiama, kad ateityje visos išmokos ir pensijos būtų pervedamos automatiškai, be papildomo žmogaus prašymo.
Tačiau esą šiuo metu senatvės pensijai apskaičiuoti ir paskirti būtina pateikti prašymą.
Daugelis į pensiją išeinančių žmonių turi stažo iki 1994 metų, o to laikotarpio informacija apie apdraustuosius dar nėra suskaitmeninta.
Todėl žmonės patys turi pateikti „Sodrai“ darbo knygeles ar kitus dokumentus, įrodančius stažą iki 1994 metų, kad skiriant pensiją būtų įvertinti visi jų darbo laikotarpiai.
Pateikdamas prašymą, žmogus taip pat nurodo, į kokią sąskaitą pageidauja gauti pinigus.
Į klausimą kam atitenka pinigai, kurie neišmokami pensininkams, „Sodra“ atsakė taip:
„Valstybinio socialinio draudimo sistema veikia einamojo finansavimo, o ne kaupiamuoju principu, todėl gavėjams neišmokėti pinigai lieka „Sodros“ biudžete ir naudojami įstatymų numatytoms išmokoms.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
