Klaipėdietė Akvilė (vardas pakeistas) naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad neseniai neteko tėčio ir rūpinosi jo laidotuvėmis, tačiau 560 eurų laidojimo pašalpos jai neužteko.
„Esu vienturtė dukra, viskuo rūpinuosi viena pati. Mama – ligota, pinigų irgi trūksta. Turėjau pažįstamų, kurie netekę tėvų gavo lyg 600 eurų išmokas iš darbdavio. Ar galiu ir aš reikalauti? Nuo ko tai priklauso?“ – teiravosi Akvilė.
Išmokos iš darbdavio mirus artimajam
Advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ teisininkė Raminta Girtavičiūtė nurodė, kad darbdavys neturi įstatyminės pareigos mokėti išmokos darbuotojui mirus jo artimajam.
Tačiau, pasak Valstybinės darbo inspekcijos (VDI), darbdavys galėtų tokias išmokas ir jų dydžius numatyti darbo apmokėjimo sistemoje ar kituose vietiniuose teisės aktuose.
„Praktikoje pasitaiko atvejų, kai darbdaviai, vadovaudamiesi gera valia arba vidinėmis įmonės taisyklėmis, skiria vienkartines išmokas siekdami išreikšti užuojautą ir palaikymą.
Informacija apie tokias išmokas dažniausiai būna įtvirtinta įmonės vidaus dokumentuose, pvz., darbo apmokėjimo sistemoje, kolektyvinėje sutartyje arba vidaus tvarkos taisyklėse“, – vardijo R. Girtavičiūtė.
Anot jos, su šiais dokumentais darbuotojas turėtų būti supažindintas pasirašytinai darbo pradžioje arba kai jie būna atnaujinami.
Teisininkės teigimu, šių išmokų dydis nėra standartizuotas, todėl tai priklauso nuo darbdavio galimybių ir nusistovėjusios praktikos konkrečioje įmonėje:
„Vieni darbdaviai skiria simbolines sumas, pvz., 100 ar 200 eurų, o kiti – didesnes išmokas ar net apmoka visas laidotuvių išlaidas.“
Kaip žinoti, ar priklauso išmoka mirus artimajam?
Darbdaviui priėmus sprendimą mokėti tokias išmokas, VDI rekomenduoja nustatyti ir konkrečią jų skyrimo tvarką.
T. y.: kokiais atvejais ji mokama, kokio dydžio, kokius dokumentus ir per kiek laiko darbuotojas turi pateikti, galimus neskyrimo atvejus ir pan.
Inspekcija pažymėjo, kad visuose darbo santykių aspektuose darbdavys privalo įgyvendinti lyčių lygybės ir nediskriminavimo kitais pagrindais principus.
Taigi ten negali būti nurodyta, kad mirus artimajam išmokos priklauso, pvz., tik vyrams ar pan.
R. Girtavičiūtės teigimu, tokiais atvejais yra labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip tiksliai suformuluota išmokos skyrimo nuostata.
„Jeigu dokumentuose nurodoma, kad darbdavys gali skirti išmoką, tai reiškia, jog tai yra jo teisė, bet ne pareiga – tokiu atveju darbuotojas negali jos reikalauti.
Tačiau, jei išmokos skyrimas suformuluotas kaip darbdavio įsipareigojimas be išlygų, darbuotojas įgyja teisę ją gauti“, – aiškino teisininkė.
Ji pabrėžė, kad darbdaviui atsisakius išmokėti išmoką, nors, pagal galiojančius dokumentus, privalėtų tai padaryti, darbuotojas turi teisę kreiptis į Darbo ginčų komisiją dėl galimo darbo teisės pažeidimo ir reikalauti priteisti neišmokėtą sumą.
Kada iš darbovietės priklauso 5,2 tūkst. eurų išmoka?
VDI paminėjo, kad įstatyme yra numatyta galimybė skirti iki 5 minimalių mėnesinių algų (MMA) dydžio (2025 m. t. y. iki 5 190 eurų) materialinę pašalpą biudžetinių įstaigų darbuotojams, kurių materialinė būklė tapo sunki dėl:
- jų pačių ligos;
- artimųjų giminaičių ligos ar mirties;
- sutuoktinio ligos ar mirties;
- partnerio (kai partnerystė yra įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) ligos ar mirties;
- sugyventinio ligos ar mirties;
- sugyventinio tėvų ligos ar mirties;
- vaikų (įvaikių) ligos ar mirties;
- brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių) ligos ar mirties;
- išlaikytinių ligos ar mirties (kurių globėjais ar rūpintojais įstatymų nustatyta tvarka yra paskirti minėti darbuotojai);
- stichinės nelaimės;
- turto netekimo.
Tačiau tokiu atveju darbuotojai, dirbantys valstybės ar savivaldybės biudžetų išlaikomose įstaigose, tam turi pateikti rašytinį prašymą ir atitinkamą aplinkybę patvirtinančius dokumentus.
Inspekcija paminėjo, kad mirus pačiam biudžetinės įstaigos darbuotojui taip pat gali būti išmokama iki 5 MMA dydžio materialinė pašalpa jo šeimos nariams.
T. y. sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui, kitiems giminaičiams, kurie su mirusiuoju turėjo artimą ryšį ir (ar) gyveno kartu.
Tokiu atveju šeimos narys irgi turi pateikti rašytinį prašymą ir mirties faktą patvirtinančius dokumentus.
„Materialinę pašalpą biudžetinės įstaigos darbuotojams (išskyrus biudžetinės įstaigos vadovą) skiria darbuotoją į pareigas priimantis asmuo iš biudžetinei įstaigai skirtų lėšų.
Biudžetinės įstaigos vadovui materialinę pašalpą skiria jį į pareigas priimantis asmuo iš biudžetinės įstaigos vadovo vadovaujamai biudžetinei įstaigai skirtų lėšų“, – dėstė VDI.
Kokios išmokos priklauso mirus darbuotojui?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) savo svetainėje primena ir apie išmokas, kurias gauna artimieji darbuotojo mirties atveju.
Jei apdraustasis mirė dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, mirusiojo išlaikomi nedarbingi asmenys (arba turėję teisę gauti jo išlaikymą), taip pat mirusiojo vaikai, gimę ne vėliau kaip 300 d. po jo mirties, turi teisę į periodinę draudimo išmoką.
Periodinė išmoka gali būti skiriama už praėjusį laiką, tačiau už ne ilgesnį nei 12 mėn., jeigu kreipiamasi per 3 metus nuo teisės į išmoką atsiradimo dienos.
Ši išmoka priklauso nuo buvusių mirusiojo pajamų ir vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio. Ją skiria ir apskaičiuoja „Sodra“.
Apskaičiuotos išmokos dydis dalinamas iš vienetu padidinto gavėjų skaičiaus ir lygiomis dalimis mokamas kiekvienam iš jų.
Pvz., jei periodinė išmoka yra 800 eurų, o yra gavėjai yra 3, ji dalijama iš 4, taigi kiekvienam skiriama po 200 eurų, neatsižvelgiant į jų gaunamas kitas pajamas.
Išmoka nėra skiriama, jei dėl to paties draudžiamojo įvykio yra mokama socialinio draudimo našlių ar našlaičių pensija.
Mirties atveju – 98,2 tūkst. eurų siekianti išmoka
SADM nurodo, kad apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar ūmios profesinės ligos, mirusiojo šeimai (tėvams, įtėviams, sutuoktiniui, nepilnamečiams, studijuojantiems iki 24 m. amžiaus ar iki 18 m. pripažintiems neįgaliais vaikams) išmokama vienkartinė draudimo išmoka.
Vienkartinė draudimo išmoka yra lygi 46,55 vidutinio šalies darbo užmokesčio, galiojusio apdraustojo mirties mėnesį, kas dabar būtų apie 98,2 tūkst. eurų (2108,88 x 46,55).
Ši išmoka padalijama visiems turintiems teisę ją gauti asmenims lygiomis dalimis. Jei gavėjas yra vienas, jam išmokama viso dydžio vienkartinė draudimo išmoka.
Dėl vienkartinės draudimo išmokos į „Sodrą“ reikia kreiptis ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo įvykio (mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo, arba ūmios profesinės ligos) pripažinimo draudžiamuoju įvykiu dienos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
