Na, o valdžia rengiasi jau greitu metu pradėti derybas dėl antros pakopos ir joje sukauptų 9 mlrd. eurų likimo.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Marijampolietė Žibutė beveik 2 dešimtmečius kaupė antroje pensijų pakopoje. Prieš dvejus metus moteriai sukako pensinis amžius, tačiau sukaupta suma siekė beveik 3 tūkst. eurų, tad visą ją pasiėmė ir su fondu atsisveikino.
„Minuse likau, nuo mano sumos atskaitė, tuo metu buvo infliacija, krizės, grąža buvo minusinė“, – pasakoja Žibutė.
Kalbinti gyventojai taip pat reikalauja iš antros pakopos fondų valdytojų didesnės grąžos:
„Žaidimas iš tuščio į kiaurą, žmogų „balamutina“
„Ilgai kaupiu, padidėjo truputį, labai nedaug“
„Mėto, švaisto į visas puses, nepatikimi tie fondai“
„Kai pasiskaičiuoji, kiek lieka pinigėlių?“
Įrodinėja, kad nėra, ko skųstis
Antros pakopos valdytojai įrodinėja, kad po ankstesnių nuostolių, praėjusiais metais jų klientai jau neturėtų skųstis – vidutinė grąža siekia 17 proc., o rizikingiausių fondų – ir 26 proc.
„Tai nebuvo pati aukščiausia grąža per visą istoriją, bet eurais buvo uždirbtas 1,2 mlrd eurų. Tokia suma pati didžiausia per visą pensijų laikotarpį, žmogui beveik 900 eurų pelno“, – aiškina pensijų fondų valdytojų atstovas Vaidotas Rūkas.
Investicijų ekspertas Artūras Milevskis tvirtina, kad tokie investavimo rezultatai yra vidutiniai, palyginti su grąžomis, kurias galima uždirbti JAV. Tačiau jie esą Lietuvos pensijų fondams nepasiekiami, mat jie investuoja ne tiesiogiai į akcijas, o į akcijų krepšelius.
„Pasaulio akcijų grąža eurais 24 proc. JAV akcijų rinkos 28 proc. o technologijų įmonių grąža viršijo ir 30 proc.“, – sako „Synergy Finance“ bendraįkūrėjas Artūras Milevskis.
Beje, JAV IT milžines supurtė Kinijos dirbtinio intelekto konkurentas, dėl ko rekordiškai smuko amerikiečių kompanijų akcijų vertė. Lietuvos antros pakopos fondai yra investavę į šias kompanijas, tiesa, ragina nepanikuoti, esą tai tik akcijų rinkos svyravimai, ir tikisi, kad vertės ilgainiui atsistatys.
Antroje pakopoje beveik pusantro milijono lietuvių šiuo metu turi 9,1 mlrd. eurų, iš kurių trečdalį – per 3 mlrd. eurų – sudaro per du dešimtmečius sukaupta investicinė grąža. Iš 6 mlrd. bendrų įmokų, didesnę dalį – per 4 mlrd. eurų – sudaro valstybės skatinamosios įmokos, o apie pusantro milijardo – dalyvių atskaitymai nuo algų.
Ragindami antros pakopos dalyvius neprarasti optimizmo, pensijų fondų valdytojai skaičiuoja, kad vidutinio atlyginimo, kuris dabar siekia 1400 € į rankas, gavėjas per 20 metų sukaupė beveik 18 tūkst. eurų, o grąža siekia beveik 50 proc.
„Jei toks žmogus šiandien išeitų į pensiją, įsigytų anuitetą, kur mėnesinė išmoka būtų 80 eurų“, – teigia V. Rūkas.
Skeptikai: skaičiai atsiliekai
Tačiau antros pakopos skeptikas socialdemokratas Algirdas Sysas tvirtina, kad šie skaičiai atsilieka nuo prieš dešimtmetį ir dar anksčiau dalintų pažadų, įamžintų štai šiose skaidrėse, kuriose Sodros pensija pernelyg maža, o trečios pakopos didelė.
Sysas sutinka palikti tik savanorišką antrą pakopą ir valstybės skatinamąsias įmokas, kurios šiemet bendrai sudarys beveik 300 mln. eurų, skirti kitoms reikmėms – gynybai arba „Sodros“ pensijoms labiau padidinti.
„Faktiškai tai yra po 30 eurų kiekvienam pensininkui kas mėnesį, jei išdalintume visiems pensininkams. Jų perkamoji galia auga“, – kalba A. Sysas.
Komiteto pirmininką palaiko ir Socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
„Sistema turi būti savanoriško kaupimo, kaip valstybė, turime skatinti rūpintis senatve, kaupti, kviesti prisijungti, bet ne automatiškai įtraukti. Žmogus turi turėti galimybę pats pasirinkti“, – aiškina ministrė Inga Ruginienė.
Kaip siūlys reformuoti antrąją pakopą, o kartu ir padalinti 9 mlrd. € joje sukaupto turto, socialdemokratai su koalicijos partneriais žada tartis jau šią arba kitą savaitę.
Daugiau sužinokite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
Šaudyt maža padlas
