Konservatorių ir liberalų koalicijos Vyriausybė savo programoje yra pažadėjusi: detaliai įvertinsime mokesčių lengvatų tikslingumą ir poveikį, peržiūrėsime mokesčių lengvatas ir specialias sąlygas, iškreipiančias apmokestinimo teisingumą.
Iki šiol jokiose mokesčių permainų diskusijose nebuvo užsiminta apie mokestinę lengvatą, kuria naudojasi kone 1 mln. įvairių rūšių pensijų, rentų, pensijų anuitetų ir panašių išmokų gavėjų. Tačiau galbūt bus įvertinta ir ši lengvata?
Kaip pensijos apmokestinamos Latvijoje ir Estijoje
Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatyme prie neapmokestinamų pajamų, be kita ko, priskiriamos pensijos ir rentos, gautos iš valstybės, savivaldybių ir „Sodros“ biudžetų, taip pat iš tarptautinių organizacijų ir užsienio valstybių valstybinių fondų.
Paprastai kalbant, žmogus gali gauti ir daugiau kaip 1000 eurų per mėnesį pensiją ar rentą (pvz., prezidentinę) ir nemokėti nė cento GPM.
Tuo metu 642 eurų dydžio minimalią mėnesinę algą (MMA) uždirbantis darbuotojas kas mėnesį turi sumokėti beveik 50 eurų pajamų mokesčio. Tokia suma išeina 20 proc. mokesčio tarifą pritaikius skirtumui tarp MMA ir neapmokestinamojo pajamų dydžio.
Daugelyje šalių suprantama, kad socialiai neteisinga yra tokia situacija, kai gaunantis mažiau pajamų gyventojas turi mokėti daugiau mokesčių už tą, kurio pajamos didesnės. Dėl to ir senatvės pensijoms, ir kitoms pensinėms išmokoms taikomas gyventojų pajamų mokestis.
Pavyzdžiui, Latvijoje 20 proc. GPM apmokestinamos visos pensijos, kurių suma viršija 300 eurų per mėnesį. Estijoje 20 proc. GPM apmokestinamos pensijos, kurių suma viršija 500 eurų per mėnesį.
Taigi, jei mūsų šalyje veiktų panašus apmokestinimas, kaip kaimyninėse šalyse, tai iš 1000 eurų lietuviškos pensijos gyventojui į rankas liktų 860 eurų, jei galiotų latviškas arba 900 eurų, jei galiotų estiškas jų apmokestinimas.
„Sodros“ duomenimis, Lietuvoje yra 496 992 gyventojai, kurių pensija yra didesnė nei 300 eurų, o jų vidutinė pensija – 452,85 euro. Taip pat yra 132 678 gyventojai, kurių pensija viršija 500 eurų, jų vidutinė pensija – 609,42 euro. Be to, yra 224 947 žmonės gauna dvi ar daugiau skirtingų pensijų.
Kas keistųsi pensijas apmokestinus?
Vilniaus universiteto profesorius Romas Lazutka sutinka, kad jeigu būtų laikomasi principo, kad apmokestintinos yra visas pajamas, nepriklausomai nuo jų šaltinio, tai ir pensijos turėtų būti apmokestintos. Tiesa, yra kai kurių svarbių niuansų.
„Šiuo metu Lietuvoje yra apmokestinamos socialinio draudimo įmokos. Tarkime, jei žmogus gauna 1000 eurų ant popieriaus algą, tai nuo to tūkstančio skaičiuoja ir GPM, ir „Sodros“ įmokas.
Taigi jeigu įmokos yra apmokestinamos, tai tuomet išmokų nėra ko apmokestinti, nes kai žmogus gauna pensiją tai jau yra išlaidos, o ne pajamos. Tas pats būtų kai sumokėjęs mokesčius žmogus pasidėtų pinigus į banką ir juos atsiimdamas turėtų mokėti mokesčius dar kartą“, – aiškino profesorius.
Tačiau jis sutiko, kad tokia tvarka galioja tik nuo 2019 m., kai po mokesčių reformos visa darbo vietos kaina buvo prilyginta atlyginimui ant popieriaus. Iki tol nemažą dalį socialinio draudimo įmokų mokėjo darbdavys ir nuo jų nebuvo skaičiuojamas GPM.
„Kai apmokestinamos gyventojų pajamos, aišku, būtų logiška viską sudėti ir apmokestinti, nesvarbu, koks pajamų šaltinis. Ypač, kai yra neapmokestinamas minimumas, ne vienas o du GPM tarifai. Tada, žinoma, ne atskirai išskirti reikėtų, kad vienos pajamos apmokestinamos, o kitos neapmokestinamos“, – svarstė R. Lazutka.
Anot jo, skirtingose šalyse apmokestinamo režimai būna skirtingi – arba apmokestinamos įmokos, arba jeigu jos neapmokestinamos, tuomet apmokestinamos išmokos. Tačiau nebūna, kad apmokestintų ir viena ir kita.
„Jei pensijas norima apmokestinti, tai jas būtų galima formaliai padidinti mokesčio dalimi, tada jokio skirtumo nebus. Tačiau skirtumas būtų, jeigu būtų vertinamos visos pajamos, neapmokestinamasis pajamų dydis, ne vienas tarifas. Tada atsirastų skirtumai“, – pripažino profesorius.
Ministerijos gudrauja dėl skirtingo apmokestinimo
Portalas tv3.lt paklausė Finansų, taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pozicijų dėl galimo pensijų apmokestinimo.
Pirmiausia situaciją jos pakomentavo panašiai: esą dabar visai algai ant popieriaus taikomas GPM. Taigi, apmokestinami ir tie pinigai, kurie pervedami „Sodrai“ kaip pensijų draudimo įmokos. O iš jų vėliau mokamos pensijos, kurioms antrą kartą GPM netaikomas.
Vis dėlto ši tvarka galioja tik nuo 2019 m. Iki tol sukauptos pensinės teisės didžia dalimi yra susiję su darbdavių mokėtomis socialinio draudimo įmokomis, nuo kurių GPM nebuvo skaičiuotas.
Be to, jei GPM netaikomas pensijoms, kodėl tada juo apmokestinamos ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos? Juk darbuotojas šių rūšių draudimo įmokas sumoka iš pinigų, nuo kurių GPM skaičiuojamas taip pat kaip pensijų įmokoms.
Į papildomus klausimus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakė taip:
„Gyventojų pajamų mokesčio administravimas ir kiti su tuo susiję klausimai yra Finansų ministerijos kompetencija. Finansų ministerija formuoja apmokestinimo politiką, tad jie ir galėtų atsakyti, kodėl vienos išmokos apmokestinamos, o kitos – ne.“
Pasak ministerijos, atsižvelgiant į ligos ir motinystės išmokų mokėjimo trukmę, šios išmokos apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Be to, šios išmokos nekompensuoja 100 proc. gauto darbo užmokesčio, todėl ir apmokestinimas gyventojų pajamų mokesčiu gali būti nustatytas šioms išmokoms.
Vis dėlto pensijos taip pat nekompensuoja viso buvusio darbo užmokesčio ir jų mokėjimas gali būti visai trumpas, jei žmogus numiršta iš karto po pensijos paskyrimo.
Kaip ten bebūtų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patikino, kad šiuo metu svarstymų keisti sistemą ir apmokestinti pensijas – nėra.
Finansų ministerija į papildomus klausimus iki praėjusio penktadienio vakaro neatsakė. Dėl to nėra visiškai aišku, ar ir toliau pensininkai, kitaip nei dirbantieji, nemokės GPM nuo jiems mokamų socialinio draudimo išmokų.
