Tačiau Seime įregistruota naujas Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimas numato, kad II pensijų pakopoje sukauptą turtą pinigais būtų galima atsiimti gyventojams, kai iki pensijos jiems liks 10 metų, o sukaupta pinigų suma neviršys 5 tūkst. eurų.
Portalo tv3.lt kalbinti specialistai abejoja, ar dabartinė tvarka naudinga gyventojams, ar tik pensijų fondų dalyviams. Tačiau jų valdytojai kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad gyventojams bus tik geriau, jeigu jie anksčiau laiko pinigų atsiimti negalės.
Pensijų fondai naudingi jų valdytojams, o ne gyventojams
Štai Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas Romas Lazutka teigė, kad kaupimas II pensijų pakopoje negarantuoja pensijos senatvėje.
„Pavyzdžiui, „Sodros“ pensijos yra apibrėžtos įstatymu, yra nustatyta formulė, pagal kurią apskaičiuojamos pensijos ir jos indeksuojamos visą laiką, kol žmogus gyvena. Todėl žmonės gali pasiskaičiuoti, kokią pensiją jie gaus ir kokios bus jų galimybės augant dirbančios kartos gyvenimo lygiui.
O II pakopos pensijų kaupimo sistemoje to nėra. Žmogus įsipareigoja mokėti, tačiau kokią sumą gaus sulaukęs pensinio amžiaus, nėra aišku. Tai priklauso nuo padėties investicijų kapitalo rinkoje, kuri nuolat kinta“, – pastebėjo ekonomistas.
Anot jo, apskritai šio II pakopos pensijos kaupimo net nereikėtų vadinti pensija.
„Juk dar nė vienas pensijų fondas neišmokėjo nei vienos pensijos. Tai yra pinigų kaupimo priemonė, kaip ir investiciniai fondai, kuriuose žmonės kaupia pinigus, juos investuoja į vertybinius popierius ir atėjus laikui juos parduoda ir atsiima pinigus. Pensijų fondai veikia panašiai, tik dar turi apribojimą – pinigus galima atsiimti tik sulaukus pensinio amžiaus.
Tačiau vien tik todėl, kad pinigus žmonės atsiima pensinio amžiaus, jų negalima laikyti pensija. Tai yra vienkartinė išmoka. O pensijos apibrėžimas yra štai toks – tai yra periodinė išmoka iki gyvos galvos, kuri pakeičia buvusią algą“, – aiškino R. Lazutka.
Pasak jo, dalis Rytų Europos šalių, kurioms ši sistema buvo primesta, palaipsniui atsisako kaupimo II pensijų pakopoje: Vengrija, Čekija, Lenkija, Estija.
Ekonomisto teigimu, nėra aišku, kiek žmonių ir kokias išmokas jie atsiima.
„Kasmet keliolika tūkstančių žmonių sulaukia pensinio amžiaus, tačiau nėra skelbiama, kiek pinigų jie gauna. Nėra žinoma, koks II pakopos rezultatas nuo 2004 metų. Paskelbiamas bendras užsirašiusiųjų II pakopoje skaičius ir bendra sukaupta suma. Bet nieko neskelbiama apie sukauptų sumų paskirstymą gyventojų grupėse.
Informacija neskelbiama, nes ši sistema patyrė fiasko. Ir net tais atvejais, kai sukauptos lėšos virsta anuitetu (mėnesine išmoka, – red. past.), jo dydis niekaip nėra susietas su tuo metu dirbančios kartos augančiomis pajamomis. Todėl visa ši sistema negali būti vadinama adekvačia pajamų apsaugos priemone senatvėje“, – įsitikinęs R. Lazutka.
Anot jo, Lietuva vėlavo įsivesdama šią pensijų sistemą, todėl ilgiau užtruks, kol jos ir atsisakys.
„Lietuvos politikams reikės laiko, kol supras, kad šis pinigų kaupimo būdas nėra veiksmingas. II pakopos pensijos kaupimas naudingas tik pensijų fondų valdytojams ir administratoriams. Jų užjūrio akcininkams ir užsienio kapitalo rinkoms, į kurias yra investuojami ne tik fondų dalyvių, bet net ir Lietuvos valstybės biudžeto pinigai.
Suinteresuotieji uždirbti iš II pakopos fondų valdymo gąsdina žmonės, kad visuomenė sensta, todėl ir reikia pradėti kaupti pinigus iš anksto. Tačiau jeigu „Sodra“ negalės užtikrinti žmonėms pensijų, nes mažėja dirbančių žmonių, tada juk reikia rūpintis ne tik pensijomis, bet ir kitomis sritimis. Kodėl nekaupiama iš anksto sveikatos, kariuomenės, švietimo sistemų finansavimui ar kelių priežiūrai? Juk jei nebeliks dirbančių nereikėtų išleisti visų pinigų skirtų išvardintų viešųjų paslaugų finansavimui ar keliams. Reikėtų sukurti ir kariuomenės ar mokyklų finansavimo fondus“, – ironizavo R. Lazutka.
Jo teigimu, žmonėms trūksta žinių apie II pakopos pensijų kaupimą. Tuo užsiimančios įmonės tik ir bando žmones pritraukti, o joms dar padeda ir valstybinės institucijos ir politikai.
„II pakopos pensijos kaupimu žmonės viliojami sakant, kad sukaupti pinigai mirties atveju yra paveldimi, tačiau tai nesuderinami dalykai, juk įprasta pensija nėra paveldima. Kiekvieno žmogaus gyvenimo trukmė nežinoma, todėl pensija yra draudimas iki gyvos galvos. Juk anksti mirusio, į pensiją išėjusios asmens artimieji nepaveldi jo pensijos. Iš ko tada bus mokamos pensijos ilgiau nei vidutiniškai gyvenantiems žmonėms?
Pavyzdžiui, kaip galėtų veikti vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas, jei per metus žmonėms nepatekusiems į autoįvykį būtų grąžinama įmoka. Iš ko būtų padengiami nuostoliai, kurie pateko į autoįvykius?
Deja, Lietuvoje dar reikės ne vienos Seimo kadencijos, kol politikai susigaudys, kad yra vedžiojami už nosies, o II pakopa finansuojama iš valstybės biudžeto neduoda naudos. Juk žmonėms pinigų reikia dabar. Vidutinė pensija niekaip nepasiekia skurdo ribos. Vienišiems pensininkams valdžia vos sukrapšto 15 mln. eurų, o II pakopai skiria 10 kartų daugiau. Būtų naudingiau II pensijos pinigus ne kaupti, o jau dabar juos pridėti prie pensijų. Taip jos padidėtų keliasdešimt eurų“, – aiškino R. Lazutka.
Pinigų žmonėms reikia dabar, o ne vėliau
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentės Daivos Čibirienės teigimu valdžia nuogąstauja, kad gyventojai, sulaukę pensinio amžiaus, gaus mažas pensijas, tad jiems reikės mokėti socialines išmokas. Todėl, anot jos, ir atsiranda prievartinis papildomas kaupimas.
„Tačiau juk žmonės patys supranta, kad sensta. Todėl jie patys ir yra atsakingi už papildomą pinigų kaupimą ir patys turėtų nuspręsti, kada ir ką daryti su tais pinigais. Nereikėtų žmonėms drausti atsiimti savo pinigus iš II pakopos pensijų fondų.
Juk gali būti įvairių situacijų. Pavyzdžiui, žmogui diagnozavo ligą ir jis žino, kad ilgai negyvens. Papildomo kaupimo teisės aktuose numatyta, kad sukaupti ir nepanaudoti pinigai yra paveldimi. Tačiau tai visai neguodžia, nes pinigų reikia čia ir dabar. Jeigu žmogus gaus pinigus anksčiau, galbūt ir gyvens ilgiau, nes gaus papildomai kainuojantį gydymą ar geresnę priežiūrą. Juk žmonės kaupia pinigus pensijai, kad jie jais galėtų ateityje pasinaudoti, o ne siekia palikti palikimą artimiesiems“, – sakė D. Čibirienė.
Jos teigimu, nors II pakopos pensijos kaupimo teisės aktuose yra trūkumų, tačiau apskritai kaip taupymo instrumentas, šis kaupimas neturėtų būti panaikintas.
„Ne visi žmonės moka taupyti, todėl tai yra būdas, kuris jiems padeda kaupti pinigus. Žinoma, dėl administravimo išlaidų, pinigų nuvertėjimo, žmogus gali gauti mažiau negu sumokėjo. Jeigu jis atgaus tiek, kiek sumokėjo, jau bus labai gerai, nes pensijų fondai yra įpareigoti investuoti ir į žemos rizikos, konservatyvius instrumentus, kurių pelningumas atsilieka nuo infliacijos.
Tačiau tai nėra priemonė, kuri užtikrins kažkiek didesnę pensiją senatvėje. Žmogus pats turėtų rūpintis savo pensija. Didelė pagalba gyventojams būtų valstybės iniciatyvos dėl žmonių švietimo, kad jie patys žinotų, kiek ir kaip reikia kaupti pensijai. Gyventojai jau mokyklos suole turėtų gauti pradines žinias, kaip reikia susidėlioti savo finansus, kad atėjus pensiniam amžiui nereikėtų su liūdesiu prisiminti tas dienas, kai pinigų buvo daug, bet buvo pamiršta atidėti dalį pensijai – patarė D. Čibirienė.
Siūlo nesižavėti kitų šalių pavyzdžiais
Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pensijų sistema nuo „kojinės“, t. y. lėšų kaupimo tiesiog taupymo tikslais, skiriasi tuo, kad pensijų sistema turi privalomumo elementų ir apribojimų lėšas išsiimant.
„Lietuvoje II pensijų pakopa yra sukurta ir valstybės remiama, kad ilgainiui papildytų pirmąją pensinio pobūdžio išmokomis iki gyvos galvos. Kaip negalima nemokėti socialinio draudimo įmokų, jei esi dirbantis, ir negalima išsiimti visų įmokėtų pinigų iš socialinio draudimo sistemos bet kada panorėjus, taip pat yra ir su kaupimu pensijai.
Pensija nuo senatvės pensijos amžiaus sukakties Lietuvoje vidutiniškai mokama 19 metų, – tiek gyvena statistinis pensinio amžiaus sulaukęs žmogus. Tam, kad kas mėnesį tuos 19 metų būtų ką mokėti, kaupti reikia ilgai ir disciplinuotai“, – pažymėjo ministerija.
Jos teigimu, vertėtų prisiminti, kad tapimas pensijų kaupimo dalyviu nėra privalomas.
„Norintiems daugiau lankstumo ir galbūt taupymo kitais tikslais, yra kitų instrumentų. Pavyzdžiui, iš trečiosios pakopos pensijos fondų atsiimti pinigus gyventojai gali bet kada.
Kalbant apie užsienio valstybių praktiką, nereikėtų kalbėti apibendrinimais, nes visos savo pensijų sistemas organizuojasi skirtingai. Matyt, omenyje turimas kaimynų estų neseniai priimtas sprendimas leisti pasiimti sukauptas lėšas. Tačiau verta matyti ir kitokių pavyzdžių.
Danams ar olandams paprastai nekyla klausimų, kodėl jie turi kaupti pensiją nuo savo pirmojo darbo iki pat senatvės, kodėl negalima išsiimti pinigų anksčiau ar kodėl reikia mokėti į pensijų fondą tiek daug – pavyzdžiui, Danijoje į pensijų fondą mokama 9–12 procentų gaunamų pajamų. Tačiau Danijoje ar Nyderlanduose nieko nestebina ir rezultatas, kai jų gaunamas pensijų anuitetas užtikrina gana didelę dalį jų pajamų senatvėje“, – aiškino ministerija.
Pasiimti pinigus anksčiau gyventojams nenaudinga?
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) direktorius Tadas Gudaitis sakė, kad pensininkų skurdo ir nepakankamų pajamų problema Lietuvoje tęsiasi dešimtmečius.
„II pensijų pakopa šalies socialinio draudimo sistemoje įdiegta kaip vienas iš efektyviausių įrankių į šio klausimo sprendimą įtraukti pačius gyventojus, kol jie yra aktyvūs darbo rinkoje ir gali keletą procentų pajamų skirti taupymui savo pensijai.
Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ketvirtadienį Seimas kaip tik svarstė ir pritarė papildomos išmokoms vienišiems senjorams, kas yra ne kas kita, kaip tą patį skurdo klausimą sprendžianti valstybės parama. Sunku suprasti, kodėl keletas ar pora dešimčių eurų iš valstybės biudžeto kas mėnesį prie pensijos sutinkama džiugiai, tuo metu pačių susitaupyta ir per laiką paskirstyta suma vertinama kaip visai nereikšminga ir norima šias santaupas išsigryninti vienu ypu bei išleisti.
Neabejoju dėl vieno: visuomenei sparčiai senstant, o valstybei grimztant į skolą dėl tokio visiškai neprognozuoto dalyko kaip Covid-19 pandemija, finansiniai iššūkiai taps tik dar sudėtingesni“, – komentavo LIPFA direktorius.
Anot jo, II pakopa yra masinis ir dėl to sąlyginai pigus sprendimas profesionalų pagalba įdarbinti savo pinigus ir taip kaupti senatvei.
„Įvairios išlygos bei „nubyrėjimai“ pirmiausiai nepalankūs patiems kaupiantiesiems, vėliau ir valstybei, kuri siekia užtikrinti kuo geresnį gyvenimo lygį savo piliečiams“, – aiškino pašnekovas.
Kalbėdamas apie kitų šalių pavyzdžius, jis atkreipė dėmesį, kad Lenkijos ar Estijos atveju, pasitraukimas iš II pakopos nepigiai kainuoja jos dalyviams, kurie privalo susimokėti tam tikro dydžio mokesčius, priklausomai nuo to, ką toliau darys su savo santaupomis.
„Kadangi Lietuvoje dalyvavimą II pakopoje skatina valstybė, naudodama ir finansines paskatas, labai tikėtina, kad toks santaupų išsigryninimas taip pat kainuotų vietoje to, kad vėliau tie pinigai galėtų papildyti gaunamą pensiją – skubėjimas išsigryninti pensijos santaupas tiesiog neatlaiko finansinės logikos“, – teigė T. Gudaitis.
LIPFA duomenimis, remiantis 2021 metų I ketvirčio duomenimis, papildomai II pakopoje kauptų lėšų išmokas yra gavę daugiau kaip 107 tūkst. Gyventojų. Iš viso II pakopos pensijų fondų dalyviams (ar jų paveldėtojams) yra išmokėta daugiau kaip 263 mln. Eur. Vidutinė išmoka siekia apie 2,5 tūkst. eurų.
Susidūrėte su panašia problema, kai negalėjote atsiimti II pensijų pakopoje sukaupto turto? Papasakokite mums, konfidencialumą garantuojame.
