Šiemet pensinis amžius vyrams yra 64 metai ir 4 mėnesiai. Tad senatvės pensijos galės kreiptis tie, kurie gimė nuo 1957 m. lapkričio 1 d. iki 1958 m. rugpjūčio 31 d.
Moterų pensinis amžius šiais metais yra 63 metai 8 mėn. Pensijos galės kreiptis tos moterys, kurios gimė nuo 1958 m. rugsėjo 1 d. iki 1959 m. balandžio 30 d.
Be kita ko, nuo 2022 m. Lietuvoje pusmečiu pailgėjo ir būtinasis stažas senatvės pensijai. Norėdami gauti viso dydžio pensiją vyrai ir moterys per karjerą turi būti oficialiai pradirbę 32 metus ir 6 mėnesius.
Yra išankstinė ir atidėtoji pensija
Tiesa, į pensiją galima išeiti ir anksčiau, ir vėliau nei numato įstatymai. Tačiau dėl to keičiasi pačios pensijos dydis.
Pagal įstatymą išankstinė pensija gali būti skiriama, jei iki senatvės pensijos amžiaus žmogui yra likę ne daugiau kaip 5 metai, jei jis turi būtinąjį stažą ir negauna kitų socialinio draudimo, valstybinių, šalpos pensijų.
Tiesa, už kiekvieną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus, išankstinė pensija mažinama 0,32 proc.
Jei žmogus pasinaudos galimybe ir paprašys pensijos likus 5 metams arba 60 mėnesių iki pensinio amžiaus, jam bus skirta 19,2 proc. mažesnė pensija už tą, kuri būtų skirta pensinio amžiaus sulaukus.
Šiuo metu vidutinė pensija yra 412 eurų. Jeigu tokio tokio dydžio išmokos prašytų gyventojas, kuriam iki pensinio amžiaus liko 5 metai, tai ji būtų sumažinta 79 eurais.
Įgijęs teisę į senatvės pensiją žmogus gali teikti prašymą „Sodrai“ atidėti senatvės pensijos skyrimą ar mokėjimą. Tokiu atveju pensija pradedama mokėti pasibaigus atidėjimo laikotarpiui.
Pasibaigus atidėjimo laikotarpiui, senatvės pensija padidinama 8 proc. už kiekvienus pilnus atidėjimo metus. Atidėti senatvės pensijos skyrimą galima tik pilniems metams, bet ne ilgiau kaip 5 metams.
Tūkstančiai nieko nedaro ir gali prarasti pinigus
„Sodros“ duomenimis, išankstinę pensiją šiuo metu gauna 6,3 tūkst. gyventojų, o anksčiau atidėtą senatvės pensiją – 893 žmonės.
„Pastaraisiais metais (nuo 2018 metų) praktiškai nebesinaudojama galimybe atidėti senatvės pensijos skyrimą. Taip gali būti dėl to, kad ši galimybė nebeatrodo finansiškai patraukli, be to, nuo 2018 metų reikia kreiptis su prašymu atidėti senatvės pensijos skyrimą, nurodant, kokiam laikotarpiui atidedamas pensijos mokėjimas.
Maksimalus atidėjimo laikotarpis – 5 metai. Iki 2018 metų dėl pensijos atidėjimo nereikėjo kreiptis iš anksto. Pakako vėliau kreipiantis dėl senatvės pensijos skyrimo išreikšti norą, kad pensija būtų didinama dėl atidėto skyrimo“, – paaiškino „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič.
Ji taip pat priminė, kad atidėta pensija padidinama 8 proc. už kiekvienus atidėjimo metus.
„Pavyzdžiui, žmogui suėjo pensinis amžius ir jis nuo 2021 m. paprašė atidėti pensijos mokėjimą 1 metams, o jeigu ji būtų neatidėta, tai nuo 2021 m. sausio ji būtų 400 eurų.
Šiuo atveju pensija per metus padidėtų 32 eurais ir būtų indeksuojama pagal patvirtintą tvarką. Kiekvieno žmogaus pensija po indeksavimo padidėja individualiai, priklausomai nuo jo sukaupto stažo ir apskaitos vienetų“, – komentavo patarėja.
Ji taip pat informavo, kad šiuo metu yra 3910 asmenų, kuriems sukako senatvės pensijos amžius ir turinčių minimalų stažą senatvės pensijai gauti, bet negaunančių socialinio draudimo senatvės pensijos.
Pagal įstatymą, pensija skiriama ir mokama nuo teisės gauti pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 6 mėnesius iki kreipimosi dėl pensijos paskyrimo dienos.
Paprastai kalbant, jeigu žmogus įgavo teisė į pensiją praėjusių metų birželį, tačiau iki šiol nieko nedarė, jis jau prarado pensiją už šių metų sausio mėnesį. Kas mėnesį jis ir toliau praras pinigus, jeigu nesikreips į „Sodrą“.
Keisti įstatymo neskuba – žmonės toliau praranda pinigus
Pinigai, kurių žmonės netenka laiku neteikdami prašymo skirti pensiją, niekur nekaupiami ir vėliau žmogui negrąžinami. Juos „Sodra“ panaudoja įprastinėms reikmėms.
Ši problema žinoma Socialinės apsaugos ministerijai, kuriai „Sodra“ iš esmės yra pavaldi ir kuri atsako už socialinio draudimo politikos formavimą.
Nuo 2020 m. pabaigos, kai veikia ši valdančioji dauguma, Socialinio draudimo įstatymas buvo keistas jau 5 kartus. Tačiau iki šiol nėra pakeista nuostata, dėl kurios žmonės praranda pinigus dėl to, kad laiku nesikreipia pensijos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informavo, kad įstatymo projektas, kuriuo, be kita ko, siūloma ilginti terminą iki 12 mėnesių, parengtas ir, revizavus papildomų pakeitimų poreikį, jį planuojama teikti derinti suinteresuotoms institucijoms ir Vyriausybei.
Į klausimą, kodėl įstatymas dar nepakeistas, ministerija atsakė taip:
„Siekiant kokybiškos teisėkūros, dažnas pavienių įstatymo pakeitimų teikimas Seimui laikytinas ydinga teisėkūros praktika. Vadovaujamės Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planu, be kita ko, numatančiu, kad: „teisės akto projekto parengimas nėra savitikslis – bus skiriamas dėmesys ne tik kokybiško teisės akto projekto parengimui, bet ir šių teisės aktų priėmimui laiku, kad suplanuoti darbai ir pokyčiai būtų sėkmingai įgyvendinti.
Kartu numatoma įgyvendinti tvarios teisėkūros principą – teisės aktų projektai bus rengiami konsoliduojant atskirų institucijų poreikius keisti teisinį reguliavimą, siekiant, kad konkretūs įstatymai būtų keičiami kuo rečiau ir ne dažniau nei kartą per metus. Taip pat bus griežčiau reikalaujama pagrįsti siūlomus pakeitimus ir įvertinti jų poveikį.“
