Neseniai portalas tv3.lt aprašė skaitytojos istoriją apie kas mėnesį nuo jos algos nurašomus 70 eurų ir pyktį dėl to, kad nieko pakeisti neįmanoma. Po publikacijos redakcija sulaukė ir daugiau panašių pasakojimų.
Juose skundžiamasi, kad priėmus sprendimą dėl pensijos kaupimo II pakopoje jo pakeisti neįmanoma. Taip pat neįmanoma valdyti savo pinigų, kurie kas mėnesį nuskaičiuojami nuo darbo užmokesčio.
Vadina didžiausia klaida
Skaitytojas Vytautas (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) pasakojo prieš daugiau nei penkerius metus atvykęs studijuoti į Vilnių.
„Susiradęs pirmąjį darbą, nuvykau į vieno banko padalinį tam, kad galėčiau atidaryti naują banko sąskaitą, į kurią vėliau būtų pervedamas atlyginimas. Sudarydamas sutartį, banko darbuotoja rekomendavo dalį pinigų atidėti pensijai, t.y. kas mėnesį nuo algos bus nuskaitoma tam tikra suma.
Buvau ką tik po mokyklos baigimo, tad teko paklausyti vyresnės ir, rodos, gerokai protingesnės moters už mane patarimo. Per daug nemąstydamas, kas laukia ateityje, padėjau parašą ant sutarties, kuria įsipareigojau kaupti pensijai turbūt iki gyvenimo galo“, – pasakojo vyriškis.
Esą tik dabar, jau gaudamas pastovų atlyginimą ir matydamas, kaip nuo jo kas mėnesį nuskaičiuojama maždaug 50 eurų, jis supratęs, ką tuomet padaręs.
„Manau, tai yra didžiausias absurdas ir klaida. Vietoje to, kad pinigus atidėčiau kitoms reikmėms, iš kurių galėčiau gauti finansinę naudą, dabar tenka kas mėnesį patuštinti piniginę.
Absurdu ir nesąmone galima vadinti tai, kad dabar aš neturiu jokios galimybės palikti pensijų fondo ar išsigryninti ten sukauptus pinigus“, – pasipiktinimo neslėpė Vytautas.
Jo įsitikinimu, labiausiai tokia tvarka naudinga pensijų valdymo bendrovėms ir bankams, kuriems jos priklauso. Nes būtent jie gauna mokesčius už gyventojų valdomą turtą.
Įtraukia dar daugiau žmonių
Ne visose valstybėse antroji pensijų kaupimo pakopa sukonstruota taip, kad žmogus negalėtų pasiimti savo paties pinigų, kai to nori. Pavyzdžiui, neseniai Estijoje pensijų kaupimo sistema buvo pakeista ir iš jos žmonės galėjo pasiimti nuosavas lėšas.
Pastarąjį kartą Lietuvoje pensijų kaupimo tvarka labiau keitėsi 2019 m. Tuomet tūkstančiai gyventojų, kartais jiems patiems net nežinant, automatiškai buvo įtraukti į antrąją pensijų pakopą.
Kaip pranešė „Sodra“, jeigu nieko nedarys, nuo metų vidurio tą patirs taip pat daugiau kaip 264 tūkst. žmonių.
Tai reiškia, kad kiekvieną mėnesį dalis darbuotojų atlyginimų atskaitoma ir pervedama į sąskaitą pensijų fonde. Visų jų, kitaip nei įprastoje banko sąskaitoje laikomų pinigų, pasiimti nebus galima niekada. Nebent sukaupto turto vertė bus mažesnė nei 5 tūkst. eurų.
Pradėję kaupimą gyventojai negalės jo nutraukti. Likusį gyvenimą iki pat pensijos į fondą bus pervedama 2,7 proc. arba 3 proc. jų atlyginimo.
Pavyzdžiui, dabar žmogus nekaupia ir į rankas gauna 1 tūkst. eurų, o jo atlyginimas neatskaičius mokesčių dabar yra 1573 eurai.
Jeigu bus įtrauktas į kaupimą, kas mėnesį toks darbuotojas per mėnesį į rankas gaus 43 eurais arba 47 eurais, o per metus – 516 arba 564 eurais mažiau.
Žada daugiau pinigų senatvėje
Kaip pensijos kaupimo privalumas įvardijamos papildomos išmokos arba pensijų anuitetai prie įprastinės senatvės pensijos.
„Sodra“ skaičiuoja, kad sausio mėnesio pabaigoje pensijų anuitetus įsigijusiems 1082 asmenims kas mėnesį mokama vidutinė 64,72 euro dydžio išmoka.
Didžiausia mėnesio išmoka yra 338,76 euro, o mažiausia – 8,94 euro (pensijų anuitetas įsigytas tik už 2216,97 euro) per mėnesį.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tiesiai neatsakė, kodėl pensijos kaupimas II pakopoje yra prievartinis ir kodėl jo negalima atsisakyti.
„Pensijų kaupimas yra neatsiejama pensijų sistemos dalis. Tenka konstatuoti, kad ir teisei gauti pensiją, ir jos dydžiui nustatyti svarbus yra ilgą laiką trunkantis ir sistemingas įmokų mokėjimas.
Todėl socialinio draudimo įmokų mokėjimas yra privalomas visiems dirbantiesiems nuo pirmos iki paskutinės darbo dienos. Dalyvavimo pensijų kaupime galima atsisakyti ribotą laiką (pusmetį nuo įtraukimo dienos), o vėliau jis nenutraukiamas iki pat senatvės pensijos amžiaus“, – rašoma ministerijos atsiųstame komentare.
Jame teigiama, kad apie įtraukimo faktą, terminus atsisakyti ir pasekmes to nepadarius laiku „Sodra“ kiekvieną įtraukiamąjį informuoja asmeniškai per gyventojo paskyrą (informacija paskyroje yra kartojama kelis kartus).
Jei gyventojas paskyroje laiškų neatidaro per nustatytą laiką, jam siunčiamas registruotas laiškas tuo adresu, kur deklaruota jo gyvenamoji vieta.
„Tenka apgailestauti, kad skaitytoja su šia jai asmeniškai pateikta informacija nesusipažino arba į jos turinį neįsigilino.
Dėl įtraukimo į kaupimą konstitucingumą yra pasisakęs ir Konstitucinis teismas. Jis konstatavo, kad dalyvių įtraukimas į kaupimą neprieštarauja Konstitucijai“, – komentavo ministerija.
Nekaupiant pinigų senatvėje neužteks?
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos direktorius Tadas Gudaitis priminė, kad dabartinė pensijų kaupimo tvarką įtvirtinta įstatyme ir yra priklausoma nuo politinių valdančiųjų sprendimų.
„Migruojančioje, mobilioje ir, deja, neišvengiamai senstančioje visuomenėje pensijų kaupimas asmeninėmis įmokomis tampa svarbiu priedu. O valstybės pagalba ir asmens savanoriškos galimybės rinktis kaupimą šiuo atveju tampa kritinės svarbos veiksniais.
Skaičiuojama, kad „Sodros“ pensija užtikrins tik iki 30–40 proc. žmogaus pajamų, kurias gaudavo prieš išeidamas į pensiją. Dažnai žvelgiame į kitas Europos valstybes, kur standartas – 70–80 proc. buvusių pajamų. Todėl neišvengiamai kyla klausimas – kaip lietuviui sutaupyti tuos likusius 40 proc.?“ – klausė direktorius.
Jis priminė, kad po pastarosios pensijų sistemos reformos asmenys iki 40 metų buvo automatiškai įtraukti į naują pensijų kaupimo sistemą. Tačiau esą buvo numatyta teisė išreikšti valią nedalyvauti pensijų kaupime, nereikalaujant skubotų sprendimų.
Pasak T. Gudaičio, šie asmenys turėjo galimybę atidėti dalyvavimo pradžią, o vėliau ir atsisakyti dalyvauti kaupime.
„Po ilgų svarstymų diskusijų ir vertinimų, konsultacijų su tarptautinėmis organizacijomis, valdančiųjų buvo priimtas sprendimas automatiškai įtraukti gyventojus į kaupimą su teise atsisakyti.
Sprendimas ir laukiantys pokyčiai buvo komunikuojami, viešojoje erdvėje netrūko informacijos apie laukiančius pasikeitimus“, – aiškino asociacijos vadovas.
Nerimą kelia noras gyventi čia ir dabar
Anot T. Gudaičio, automatinis asmenų įtraukimas į kaupimą leidžia didinti sistemos aprėptį ir universalumą. Toks mechanizmas gali būti laikomas kompromisiniu tarp privalomo kaupimo (Australijoje, kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse) ir visiškai savanoriško.
Privalomo kaupimo privalumas – tai padidina pensijai kaupiamų lėšų sumą ir sumažina šiuo metu dirbančių asmenų lėšų nepriteklių senatvėje.
„Tačiau mūsų šalies pasirinktas tarpinis variantas – automatinis asmenų įtraukimo mechanizmas su galimybe atsisakyti dalyvauti kaupime laikomas geriausiu kompromisu“, – dėstė T. Gudaitis.
Pasak jo, visiškai suprantamas noras daugiau pinigų išleisti dabar, o ne atsidėti ateičiai.
„Vis dėlto supratimas, kad gyventi reikia „čia ir dabar“ įgauna nerimą keliančias formas. Papildomo kaupimo II pakopoje tikslas – paskatinti kuo daugiau dirbančiųjų papildomai kaupti pensijai ir prisiimti atsakomybę už savo senatvę.
Todėl automatinio įtraukimo nederėtų lyginti su prievarta, greičiau su skatinimu pasirūpinti savimi, bet jei esi tvirtai nusprendęs, kad kaupti nenori, turi pakankamai ilgą terminą (pusę metų) pranešti apie savo sprendimą“, – pastebėjo pašnekovas.
Jo teigimu, visą gyvenimą nemažus mokesčius mokantys žmonės pagrįstai jaučiasi „užsidirbę“ savo pensiją.
„Vis dėlto, pensija nėra ir neturėtų būti traktuojama kaip premija, kurią būtų galima lengva ranka panaudoti savo malonumui bei pramogoms. Greičiau tai yra atlyginimas, skirtas būtiniausioms kasdienėms reikmėms“, – apibendrino asociacijos vadovas.
