Skaičiai yra sudėlioti taip, kad perduotų vertingą informaciją apie kortelę, jos išdavėją ir net patį kortelės savininką.
Pirmas skaičius identifikuoja mokėjimo sistemą
Lietuvos bankas neslėpė, kad kiekviena mokėjimo kortelė turi unikalų numerį, kuris turi tam tikrą reikšmę.
Bet ją, pasak banko, gali paaiškinti tik kortelę išduodantis mokėjimo paslaugų teikėjas.
Lietuvos bankų asociacija (LBA) įvardijo, kad pirmasis kortelės numerio skaitmuo žymi mokėjimo sistemą, pavyzdžiui, „Visa“ ar „Mastercard“.
Remiantis užsienio žiniasklaida, nors skirtingų kortelių tinklų (pvz., „Visa“, „Mastercard“, „American Express“ ir „Discover“) formatai gali šiek tiek skirtis, paprastai jie veikia panašiu principu.
Pavyzdžiui, „Visa“ kortelių numeris paprastai prasideda skaičiumi 4, „Mastercard“ – skaičiumi 5, „American Express“ – skaičiumi 3, o „Discover“ numeris prasideda skaičiumi 6.
Tai yra emitento (įstaigos, kortelės leidėjo) identifikacinis numeris – IIN (angl. issuer identification number), kuris yra svarbus prekybininkams ir mokėjimo paslaugų teikėjams, kad šie galėtų teisingai identifikuoti ir apdoroti operacijas.
Šie skaitmenys suteikia esminės informacijos apie kortelės išdavėją, tačiau neatskleidžia konkrečios sąskaitos informacijos.
Konkretų asmenį gali atpažinti tik kortelės išdavėjas
Po IIN eina banko identifikavimo kodas – BIC (angl. bank identification code), t. y. papildomi skaičiai, nurodantys banką ar kitą finansų įstaigą, išdavusią kodą. Jie padeda nukreipti operacijas atitinkamam išdavėjui, kad jis jas patvirtintų.
Paprastai kalbant, LBA aiškinimu, tuose skaitmenyse yra užšifruota kortelę išdavusi kredito įstaiga.
IIN ir BIC kombinacija leidžia identifikuoti kortelę išdavusią įstaigą, o tai taip pat yra naudinga prekybininkams, nes skirtingi išdavėjai gali taikyti skirtingus įgaliojimus ir saugumo protokolus.
O likę kodo skaitmenys kredito įstaigai padeda identifikuoti kortelės turėtoją ir su kortele susietą sąskaitą.
„Paprastas vartotojas iš kortelės numerio gali atpažinti mokėjimo sistemą ir kortelę išdavusią kredito įstaigą.
Identifikuoti konkretaus asmens iš kortelės numerio – neįmanoma, kadangi kredito įstaiga pati pasirenka, kaip šifruoti tokius duomenis“, – vardijo asociacija.
O paskutinis mokėjimo kortelės numerio skaičius – kontrolinis skaitmuo (angl. check digit) – yra kontrolinė suma, apskaičiuota taikant tam tikrą matematinį algoritmą, dažniausiai – „Luno“ algoritmą (angl. Luhn algorithm).
Pagrindinė kontrolinio skaitmens paskirtis – aptikti klaidas, užtikrinant viso kredito kortelės numerio tikslumą, ir taip įsitikinti, kad numeris yra sudarytas teisingai.
„Pabrėžiame, kad kortelės duomenų saugumas yra itin svarbus, jų negalima atskleisti jokiems nepažįstamiems asmenims“, – pabrėžė LBA.
Papildomas saugos kodas
Ant kortelės yra dar vienas, papildomas trijų arba keturių skaitmenų (priklausomai nuo kortelių tinklo) saugos kodas.
„Jis yra papildomas saugumo lygmuo operacijoms, atliekamoms kortele, kai kortelė nėra pateikiama (t. y. nuotoliu). Šis kodas nėra kredito kortelės numerio dalis, tačiau yra būtinas kortelės turėtojo tapatybei patikrinti“, – rašoma užsienio žiniasklaidoje.
Pasak LBA, šis kodas dažnai yra vadinamas įvairiais trumpiniais, pavyzdžiui: CVC, CVV, CSC ir kt.
„Apsiperkant internetu ir atsiskaitant mokėjimo kortele, vartotojų prašoma įvesti šį kodą, kad būtų užtikrinta, jog mokėjimą inicijuoja kortelės savininkas.
Šį kodą saugoti reikėtų taip pat, kaip ir bet kokį kitą PIN kodą ar slaptažodį. Jei įtariate, kad jūsų mokėjimo kortelės duomenis sužinojo kiti asmenys, nedelsiant susisiekite su savo kredito įstaiga“, – atkreipė dėmesį asociacija.
Kiti ženklai ir duomenys
Prie saugos kodo taip pat yra nurodomas kortelės galiojimo terminas, dviem skaitmenimis nurodant mėnesį ir dviem – metus, vardijo Lietuvos bankas.
„Šią informaciją gyventojai taip pat turi saugoti ir neatskleisti nepažįstamiesiems“, – pabrėžė LBA.
Virš šių skaitmenų yra nurodomi kortelės turėtojo vardas ir pavardė. O, jeigu kortele galima atsiskaityti bekontakčiu būdu, pasak Lietuvos banko, ant jos yra tai nurodantis ženklas.
„Taip pat ant kortelės yra užrašoma, kokio tipo ji yra: debeto (angl. Debit), kredito (angl. Credit) ar verslo (angl. Business). Nurodomas ir kortelę išdavęs mokėjimo paslaugų teikėjas bei jo kontaktai.
Kartu neretai parašoma, kad kortelė yra to mokėjimo paslaugų teikėjo (MPT) nuosavybė ir, kad ją radus, reikia grąžinti tam MPT, nurodomi duomenys, kur kreiptis ir kam“, – aiškino bankas.
Kitaip tariant, be kortelės numerio, savininko vardo ir pavardės, kortelės galiojimo datos, saugos kodo ir tipo, dar yra pateikiamas kredito įstaigos bei mokėjimo sistemos logotipas, kai kuriais atvejais ir kontaktiniai klientų aptarnavimo duomenys, vardijo LBA.
„Pasitikrinti informaciją apie konkrečios mokėjimo kortelės sąlygas ir funkcionalumą reikėtų savo kredito įstaigoje, kadangi kortelėje pateikiama informacija gali skirtis“, – pridūrė asociacija.
Kaip apsaugoti savo kortelės informaciją?
Supratimas apie kredito kortelių numerių anatomiją yra ne tik informatyvus, bet ir pabrėžia jautrios finansinės informacijos apsaugos svarbą.
Nors pačiuose kredito kortelių numeriuose nėra asmenį identifikuojančios informacijos (pavyzdžiui, kortelės turėtojo vardo, pavardės ar sąskaitos adreso), jie yra vertingas turtas, kurį būtina apsaugoti nuo neteisėtos prieigos.
Tad, siekiant padidinti mokėjimo kortelių saugumą, patartina:
- nesidalyti savo kredito kortelės numeriu, nelaikyti jo neapsaugotose vietose ar įrenginiuose;
- reguliariai peržiūrėti savo kredito kortelės išrašus, ar nėra neleistinų, įtartinų veiksmų. Jei tokių yra, patartina nedelsiant pranešti kortelę išdavusiai įstaigai;
- perkant internetu įsitikinti, kad sandorius sudarinėjate saugioje svetainėje, kurioje yra naudojamas duomenų šifravimas, t. y. adreso pradžioje yra „https“;
- būti atsargiems telefonu ar el. paštu perduodant savo banko kortelės informaciją, mat šiais kanalais nurodyti kortelės numerį ar CVV prašo tik sukčiai;
- įsijungti įspėjimus apie operacijas, viršijančias tam tikrą sumą ar atliktas užsienyje, kad būtumėte iškart informuoti apie savo kortelės veiklą.
