Nuo melioracijos griovio iki Baltijos jūros
Palyginti su praėjusiuoju laikotarpiu, naujų, reikšmingą poveikį paviršiniams vandenims darančių veiksnių nenustatyta, pasklidoji tarša nemažėja. Didinant gamybos intensyvumą ir dažnėjant ekstremaliems meteorologiniams reiškiniams, Lietuvoje blogėjo požeminio ir paviršinio vandens kokybė. Paviršinių vandens telkinių būklė tiesiogiai siejasi su Baltijos jūra. Konstatuota, kad iš Lietuvos teritorijos į centrinę Baltijos jūros dalį patenkantys azoto kiekiai beveik dvigubai viršija didžiausią leistiną ribą ir vis didėja, o didžiausia azoto prietakos iš Lietuvos į Baltijos jūra dalis – žemės ūkio veikla. Ateityje, šiltėjant klimatui, gali didėti maisto medžiagų išplovimas ir greitėti vandenyje vykstantys biocheminiai procesai, lemiantys ekosistemos pakitimus. Tikimasi, kad veiksmingesnį vandens išteklių tausojimą ir efektyvesnę vandensaugą užtikrins Strateginiame plane numatytas GAAB4 standartas – paviršinių vandens telkinių apsauga.
Pareiškėjų įsipareigojimai
2023 m. prasidedančiame naujajame paramos laikotarpyje pažymėtose Paviršinio vandens telkinių apsaugos pakrančių apsaugos juostų sluoksnyje bus draudžiama dirbti žemę paskleisti ne tik mėšlą ir (ar) srutas, bet ir mineralines trąšas bei augalų apsaugos produktus.
Siekiant suteikti papildomą paviršinių vandens telkinių apsaugą, pareiškėjai privalės laikytis papildomo reikalavimo – prie visų pareiškėjų laukuose esančių melioracijos griovių privalo būti paliekamos (ir deklaruojamos) 3 metrų palaukės su žoline danga (neįskaitant griovio šlaito).
Galimos veiklos paviršinių vandens telkinių apsaugos juostose – gyvulių ganymas ir mulčiavimas. Strateginiame plane pažymima, kad pareiškėjas gali naudoti palaukes žemės ūkio technikos eismui, bet žolinė danga turi išlikti vyraujanti.
„Kadangi reikalavimas palikti 3 metrų pločio juostą su žoline danga atsiranda tik naujajame laikotarpyje, sudarant galimybes ūkininkams pasirengti, jis įsigalios tik nuo 2024 metų“, – pabrėžia ŽŪM Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyresnysis patarėjas Tadas Švilpauskas, ragindamas ūkininkus kitais metais dirbant laukus prisiminti šį reikalavimą, kad vėliau nebūtų pritaikytos sankcijos.
Kaip pažymima Strateginiame plane, tikimasi, kad 3 metrų pločio palaukės su žoline danga sumažins vandens užterštumą, suteiks naudos biologinei įvairovei, nes atsiras sąlygos susidaryti floros ir faunos buveinėms. Be to, jos prisidės prie geresnio daugiamečių pievų referencinio rodiklio, kuris svarbus įgyvendinant GAAB1 standartus.
GAAB4 standarto privalo laikytis pareiškėjai, kurių deklaruojami plotai patenka į Paviršinio vandens telkinių apsaugos pakrančių apsaugos juostas. Konkrečios teritorijos yra nustatytos ir pateikiamos Paviršinio vandens telkinių apsaugos pakrančių apsaugos juostų skaitmeniniame žemėlapyje.
