žūm

Diferencijavus paramą už mėsinius galvijus, dalis ūkininkų gavo mažesnes išmokas, nes tinkamai nesuvedė kergimo duomenų, sako Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) atstovė. „Dalis ūkininkų nebuvo susivedę visų reikiamų kergimo duomenų, dėl to tėvinė informacija nepateko apie tokius galvijus. Dėl to jie (ūkininkai – BNS) gavo mažesnę išmoką“, – trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete (KRK) teigė ŽŪM Gyvulininkystės ir gyvūnų gerovės skyriaus vedėja Dalia Laureckaitė-Tumelienė.

Europos Komisija (EK) siūlo pakeitimus, pagal kuriuos šiemet daugiamečių pievų atkurti nereikėtų, teigia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Anot jos, EK pateikė Europos Sąjungos Tarybai bei Europos Parlamentui (EP) reglamento pakeitimus, kad būtų užskaityti daugiamečių pievų plotai, kurie šiuo metu nėra deklaruojami, bet yra deklaravimo sistemoje.  „Tai reiškia palankias žinias, kad Lietuvos ūkininkams šiemet pievų atkurti nereikės.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) praneša, kad penktadienį keturiuose šalies rajonuose paankstintas žemės tręšimo mineralinėmis trąšomis, mėšlu ir srutomis laikotarpis. Pasak ministerijos, susiklosčius tinkamoms hidrometeorologinėms sąlygoms, ankstesnio tręšimo laikotarpio pradžia skelbiama Klaipėdos, Šilutės, Vilkaviškio ir Varėnos rajonuose.

Prezidentūra palaiko Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) sprendimą stabdyti ir tikrinti visus iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamus grūdus, sako šalies vadovo patarėjas Jarekas Niewierowiczius. Jo teigimu, prieš apsisprendžiant, ar sekti Latvijos pavyzdžiu ir laikinai uždrausti Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produkcijos ir pašarų importą, reikėtų išsiaiškinti, ar tai yra teisėta.   „Protingi sprendimai yra reikalingi.

Paramą ekologiškais produktais šiemet gaus 70 vaikų darželių, septyniais daugiau nei pernai, antradienį pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Pirmąkart paramą pagal Ekologiškų ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų vartojimo skatinimo ikimokyklinio ugdymo įstaigose paramos taisykles gaus Anykščių, Kalvarijų, Kėdainių, Tauragės ir Visagino ugdymo įstaigos, pateikusios paraiškas.

Reaguodama į situaciją regione Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) griežtina iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolę – įsigaliojus ministro įsakymui bus stabdomi ir tikrinami visi iš tokių šalių vežami maistui bei pašarams skirti grūdai ir jų produktai.

Žemės ūkio ministerija pripažintų kooperatyvų nariams numatė skirti papildomą 30 eurų siekiantį priedą už pieninę karvę. Ministerijos teigimu, toks priedas šiemet numatomas pripažintos žemės ūkio kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nariui, kuris nepertraukiamai nuo praėjusių metų gegužės 1 d. iki einamųjų metų balandžio 30 d. buvo nariu ir šiam kooperatyvui pardavė pieną. Parama skiriama už ne daugiau kaip 150 pieninių karvių vienam valdytojui.

Iš esmės neveikiant draudimui Lietuvoje įsigyti daugiau nei 500 ha dirbamos žemės, ūkininkų atstovai ir ministerija tariasi, kaip griežtinti žemės įsigijimo tvarką.  Pasak žemės ūkio viceministro Donato Dudučio, ministerijos parengti įstatymų pakeitimai bus koreguojami atsižvelgus į ūkininkų ir kitų socialinių partnerių pastabas. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad pakeitimams priešinasi stambūs ūkininkai, suinteresuoti toliau supirkinėti žemes.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pasijutę neišgirsti ūkininkai ketvirtadienį surengė protesto akciją „Mėšlo iššūkį“. Nuo ankstyvo ryto jie keliauja link ministerijos pastato, kur ieškos, kur „padėti mėšlą“. Apie protesto akciją jie paskelbė socialiniuose tinkluose: „Akcijos esmė: ūkininkai su srutovežiais prisidės prie ministerijos „pastangų“ ir ieškos kur padėti mėšlą. Srutovežių susitikimas ant Šiaulių plento Branšos aikštelėje. Vykstame į Telšių valymo įrenginių valyklą.

Draudimui Lietuvoje įsigyti daugiau nei 500 ha dirbamos žemės vienam ūkiui ar su juo susijusiems asmenims praktiškai neveikiant, siūloma griežtinti tvarką.  Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo drausti įsigyti daugiau žemės nei dabar leidžiama, sudarant iki 25 proc. įmonės akcijų ar iki 10 ha žemės valdančios įmonės perleidimo sandorį bei įsteigiant kelias įmones.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skirs 80 mln. eurų paramos ūkiams modernizuoti, iš kurių 30 mln. eurų – lengvatinėms paskoloms, pranešė ministerija. Viceministras Egidijus Giedraitis sako, kad už šias lėšas ūkiai galės įsigyti naujos žemės ūkio technikos ir įrangos, technologinių įrengimų, naujų transporto priemonių.

Visa 10,66 mln. eurų Europos Sąjungos parama bus ištmokėta pieno ūkiams, kurie už litrą pieno šių metų balandį-birželį gavo ne daugiau nei 40 centų – tai numato žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko pirmadienį pasirašytas įsakymas. Ekologiniams ūkiams ir kooperatyvų nariams ši riba bus 45 centai. Vienam ūkiui galėtų būti išmokama iki 20 tūkst.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto pavaldumą iš Maisto ir veterinarijos tarnybos turėtų perimti Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). „Korupcijai tolerantiškos“ tarnybos pertvarką inicijuojanti ŽŪM teigia atsižvelgusi į Specialiųjų tyrimų tarnybos tyrimus dėl galimų sisteminių korupcinių veikų Maisto ir veterinarijos tarnyboje, taip pat norėdama didinti institucijų skaidrumą ir atsakomybę.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo visą – 10,66 mln. eurų – Europos Sąjungos paramą skirti pieno ūkiams, kurie už litrą pieno balandį-birželį gavo ne daugiau nei 40 centų už litrą pieno.  Anksčiau ministerija siūlė skirti 8,86 mln. eurų ir tik tiems ūkiams, kurie gavo mažiau nei 35 centus.  Numatoma, kad ekologinio ūkio statusą turintiems ūkiams ir kooperatyvų nariams riba būtų 45 centai už litrą. Vienam ūkiui galėtų būti išmokama iki 20 tūkst. eurų, pranešė ministerija.

Ūkininkų, nebegalinčių saugoti grūdų savo sandėliuose, kuriuos apgadino savaitės pradžioje praūžusi audra su kruša, grūdai bus priimami Jonavoje ir nemokamai saugomi iki naujųjų metų. Grūdus pasaugos bendrovė „Jonavos grūdai“, ketvirtadienį pranešė Žemės ūkio ministerija.   „Džiaugiuosi, kad į prašymą solidariai padėti nukentėjusiems taip greitai reaguota.

Žemės ūkio rūmų taryba ketvirtadienį Baisogaloje ketina kreiptis į Seimą ir Žemės ūkio ministeriją dėl žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metais strategijos peržiūros.     „Kalbėsime apie visą sistemą: pasėlių deklaravimą ir jau matomas jo pasekmes, pavyzdžiui, susitraukė ekologiniai ūkiai, sausrą, kitų metų strategiją iki 2027 metų“, – BNS sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.

Siekiant pertvarkyti Maisto ir veterinarijos tarnybą, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ketina beveik perpus sumažinti regioninių padalinių skaičių bei vadovo pavaduotojų.  Ministerijos teigimu, nuo 2024 metų vasario vidurio vietoje dešimties regioninių padalinių liks šeši, nuo keturių iki dviejų sumažės vadovo pavaduotojų, taip pat numatoma apjungti dešimt dabar esančių pasienio punktų iki trijų. „Stambinama iki šešių teritorinių padalinių.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) parengė projektą ir siūlo pertvarkyti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) struktūrą. Ministerijos teigimu, siekiama išmontuoti dešimtmečius veikusią neskaidrią ir tolerantišką korupcijai struktūrą, pertvarkyti institucijos valdymo grandis, užtikrinant tarnybos paslaugų kokybę bei prieinamumą. „Ši tarnyba nuo 2010 metų išgyveno penkis skandalus, susijusius su įtarimais korupcija tarnybos ar jos padalinių vadovams.

Antradienį baigiantis anksčiau nustatytam pasėlių deklaravimo laikui, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) jį žada pratęsti iki birželio 30 dienos.  Žemės ūkio viceministro Egidijaus Giedraičio duomenimis, šiuo metu deklaracijas yra pateikę 107 tūkst. ūkininkų, kai pernai jų buvo iš viso apie 117 tūkst. Iš 2,9 mln. hektarų patvirtinta 2,4 mln. hektarų ploto.

Pagrindinis žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas nebus pratęsiamas – vyks iki birželio 20 dienos, trečiadienį pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Pavėluotai paraiškas bus galima teikti iki birželio 30 dienos, tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma bus mažinama 1 procentu. Pasak pranešimo, šiemet, kaip ir pernai, vėluojantiems įbraižyti valstybinę žemę nebus taikomos vėlavimo sankcijos.

Žemės ūkio ministrui gegužės pradžioje žadėjus, kad Europos Komisija (EK) netrukus turėtų skirti paramą krizę išgyvenantiems Lietuvos pieno ūkininkams, dabar Kęstutis Navickas sako, kad sprendimo kol kas nėra. Ministras tikėjosi, kad eurokomisaras Januszas Wojciechowskis (Janušas Voičekovskis) sprendimą paskelbs antradienį vykstančiame Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje, tačiau to neįvyko.

Vynuogių augintojai ir perdirbėjai pirmą kartą galės teikti paraiškas gauti paramą vynuogių auginimui ir vyno gamybai. Nuo birželio 1 iki 30 d. laukiama jų paraiškų pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) sektorinę intervencinę priemonę „Investicijos į vyno sektorių“. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 43 000 Eur lėšų.

Iš pareigų traukiasi žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, penktadienį pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Pasak pranešimo, viceministras nurodė pasitraukiantis dėl asmeninių priežasčių, jis planuoja toliau tęsti savo veiklą žemės ūkio versle ir baigti doktorantūros studijas Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre.

Žemės ūkio ministerijos trečiadienį atleistas Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) vadovas Aleksandras Muzikevičius slėpė įstaigos problemas, nesidalijo informacija bei nepasiekė nustatytų tikslų, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame  plane (toliau – Strateginis planas) už dalyvavimą  savo noru pasirinktose klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingose ekologinėse sistemose) ūkininkams numatyta  atlyginti papildomai.

Kraštovaizdis ir biologinė įvairovė yra kiekvienos šalies turtas ir tautinio tapatumo pamatas. Saugoti šiuos išteklius skatins ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) numatyti Geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės  būklės (toliau – GAAB) standartai – GAAB8 ir GAAB9. Saugoti biologinė įvairovę ir kraštovaizdį skatins GAAB8 Nuo 2024 metų įsigaliojantis GAAB8 standartas reglamentuoja mažiausią ariamos žemės, skirtos negamybiniam...

Augalams reikalingos skirtingos maistinės medžiagos, todėl kelerius metus tame pačiam plote auginant tuos pačius augalus, dirvožemis praranda dalį medžiagų ir išsenka. Siekiant apsaugoti dirvožemį nuo nualinimo, jau ankstesniame paramos laikotarpyje buvo nustatytas žalinimo reikalavimas. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) žalinimo reikalavimą dėl pasėlių įvairinimo keičia augalų kaitos reikalavimus nustatantis GAAB7 standartas.

Pienininkystė yra labai reikšmingas sektorius mūsų žemės ūkyje, todėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (Strateginis planas) jam skirta ženkli parama. Pieno gamintojams ir toliau bus mokamos susietosios išmokos – jiems teks daugiau kaip 50 proc. visos susietosios paramos. Jie taip pat galės kreiptis investicinės paramos, dalyvauti kitose kaimo plėtros priemonėse ir rinktis klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingas sistemas – ekoschemas.

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) dėmesio nestinga galvijininkystės sektoriui, kurio dalyviai bus remiami ir tiesioginėmis susietomis išmokomis, ir per aplinkai draugišką ūkininkavimą skatinančias kaimo plėtros priemones. Didesnės paramos sulauks tie, kurie sieks aukštesnio produktyvumo ir produkcijos kokybės gerinimo.

Siekiant užtikrinti, kad lietuviškais kokybiškais bičių produktais mėgautųsi vartotojai, o bitininkystės sektorius būtų tvarus ir pažagus, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (Strateginis planas) tam numatyta parama tiek per sektorines, tiek ir per investicines kaimo plėtros bei rizikos valdymo priemones. Bitininkai galės dalyvauti ir ekoschemose.

Dirvožemis yra ribotas ir neatsinaujinantis gamtos išteklius, kuris kaupia, filtruoja ir transformuoja daugybę medžiagų, tarp jų vandenį, maistines medžiagas ir anglį. Jis yra labai svarbūs siekiant švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos, žemės ūkio gamybos ir aprūpinimo maistu, išsaugoti gamtą ir biologinę įvairovę. Tačiau augantys vartotojų poreikiai ištisus dešimtmečius alino šį žemės sluoksnį  ir dabar konstatuojama, kad apie 70 proc.

Europos Komisija (EK) patvirtino Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą. Pagal jį penkeriems metams šalies žemės ūkiui ir kaimo plėtrai bus skirta beveik 4,3 mlrd. eurų, įskaitant nacionalinį finansavimą, pranešė Žemės ūkio ministerija.

Kaip pažymima Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (toliau – Strateginis planas) šalyje didinant gamybos intensyvumą ir dažnėjant ekstremaliems reiškiniams blogėjo paviršinio vandens kokybė. Įvertinus vandens telkinių būklę nustatyta, kad Lietuvoje 63 proc. upių ir 64 proc. ežerų kategorijų vandens telkinių priskirti rizikos vandens telkiniams ir neatitinka geros būklės kriterijų.

Per metus Lietuvoje prarandama 393,8 tūkst. t maisto. Vienam Lietuvos gyventojui per šį laiką tenka apie 141 kg iššvaistyto maisto. Daugiausia – net 86 kg – jis išmeta namuose. Rugsėjo 29 d. jau trečią kartą minima Tarptautinė informavimo apie maisto švaistymą diena, kurios tikslas – atkreipti visuomenės ir verslo dėmesį į maisto švaistymo ir atliekų problemą. Jos sprendimas leistų prisidėti tiek prie klimato kaitos švelninimo, tiek prie apsirūpinimo maistu saugumo užtikrinimo.

Liko paskutinė savaitė pateikti paraiškas paramai investicijoms į žemės ūkio valdas, primena Žemės ūkio ministerija Šiam paraiškų laikotarpiui skiriami 105,3 mln. eurų ir ja pasinaudoti gali visų žemės ūkio sektorių, taip pat ir augalininkystės, atstovai, tačiau parama neteikiama traktoriams įsigyti, o kombainų įsigijimas nefinansuojamas augalininkystės sektoriams atstovams. Pratęsti paraiškų surinkimo laikotarpio neplanuojama.

Žemės ūkio ministerija kviečia augalininkystės ūkius suskubti pasinaudoti parama  išteklius taupančioms – tiesioginėms ir juostinėms sėjamosioms įsigyti. Naują priemonę „Energiškai efektyvios ir klimatui palankios investicijos skatinant taikyti tiesioginę sėją žemės ūkio gamyboje“ administruoja Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), rašoma pranešime žiniasklaidai.  Ūkininkai gali gauti iki 40 proc. tiesioginės arba juostinės sėjamosios įsigijimo kainos kompensaciją.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas 2021-ųjų pabaigoje apsilankė Kauno rajono  ūkininko Audriaus Banionio ūkyje, sulaukusiame aplinkosaugininkų dėmesio, o vizitas ministro darbotvarkėje nebuvo deklaruotas, rašo LRT.   Kartu su K. Navicku vyko tuometinis laikinasis Aplinkos apsaugos departamento (AAD) vadovas Raimondas Sakalauskas. LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, apsilankymui tarpininkavo įtakingos interesų grupės, o ūkyje vykę patikrinimai netrukus po vizito sustojo.

Europos Sąjungos, o kartu ir Lietuvos kiaulių augintojų padėčiai vis blogėjant, Europos Komisija (EK) kvies aukšto lygio darbo grupę ir kartu su ES narėmis analizuos jų problemas, Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje pranešė eurokomisaras Janušas Vojciechovskis. Tuo metu žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas taryboje dar kartą ragino ES paremti sektorių, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Pasak ministro, kad ūkiai išgyventų, valstybės biudžeto lėšų nepakanka, ES parama būtina.

Tiesioginės bazinės išmokos ūkininkams nuo 2023 metų bus ribojamos iki 100 tūkst. eurų per metus. Be to, nuo 60 tūkst. eurų išmokos mažės 85 proc., nusprendė Žemės ūkio ministerija.  „Tiesioginių išmokų ribojimas prasidės nuo 60 tūkst. eurų. Tiems, kurie viršys 60 tūkst. eurų, išmokos bus mažinamos 85 procentais. Toks sprendimas yra, tai pateikta į strateginį planą“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) žmonių informavimui apie Žaliąjį kursą Lietuvos žemės ūkyje ketina išleisti 254,5 tūkst. eurų.  Už tokią sumą ji įsigijo visuomenės informavimo kampanijos paslaugas – neskelbiamas derybas laimėjo ir užsakymą metams gavo bendrovė „Magnet Lt“.  „Nors Žaliasis kursas jau pradėtas įgyvendinti, plačiajai visuomenei tai dar nėra žinoma ir pažįstama.

Iš žemės ūkio viceministro pareigų dėl asmeninių priežasčių traukiasi Paulius Lukševičius, rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas dėkoja P. Lukševičiui už darbą stiprinant lietuviškos produkcijos pozicijas ne tik šalies, bet ir užsienio rinkose. „Artimiausiu metu prie politinės komandos prisijungs du nauji viceministrai, kurie tęs pradėtus darbus“, - sako ministras.

Antradienį Seime – dar vienas išbandymas žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui. Daliai žemdirbių ir ūkininkų garsiai išreiškus nepasitenkinimą ministro darbu, jis stojo į akistatą su parlamentarais, atsakydamas į jų užduotus kompromituojančius klausimus. Kiek anksčiau K. Navickui savo poziciją teko atstovėti prieš aukščiausius šalies vadovus ir opoziciją.

Su prezidentu Gitanu Nausėda susitikęs Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pirmininkas sako, kad sutarta išlaikyti stabilumą ir ieškoti priemonių konstruktyviam dialogui.  Anot Arūno Svitojaus, prezidentas ir dauguma žemdirbių pasisako už stabilumą, už darbo tęstinumą  nekeičiant žemės ūkio ministro. „Sutarėme su prezidentu, kad išlaikysime stabilumą. Prezidentūra, žemdirbių atstovai, savivalda ieškos instrumentų konstruktyviam dialogui“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė A. Svitojus.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako jaučiantis prezidento pasitikėjimą. Susitikime su Gitanu Nausėda jis aptarė socialinį dialogą su žemdirbiais, žaliąją transformaciją, investicijas, būtinybę išsaugoti darbo vietas, smulkius vidutinius ūkius. „Tiesmukai neklausiau, bet jaučiu palaikymą (...) Aptarėme ir tai, kad reikia konstruktyvumo dialoge su žemdirbiais“, – BNS po susitikimo trečiadienį sakė ministras.

Lietuvai ir dar 13-kai Europos Sąjungos šalių raginant Briuselį kuo greičiau spręsti kiaulienos krizę ir taikyti išskirtines paramos priemones kiaulių augintojams, eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad tokias priemones reikia vertinti atsargiai. Pasak jo, Briuselis girdi valstybių narių argumentus dėl laikinos pagalbos pratęsimo, o sprendimas bus priimtas artimiausiu metu.

Valstybės valdomiems melioracijos įrenginiams atnaujinti reikėtų milijardo eurų, arba vidutiniškai 66,7 mln. eurų kasmet, jeigu darbai truktų 15 metų, sako Žemės ūkio ministerijos atstovė.  ŽŪM Žemės ūkio sektoriaus finansų valdymo grupės vadovė Regina Mininienė įsitikinusi, kad 2022 metais tam reikėtų numatyti bent 2 proc. sumos – apie 20 mln. eurų, tuo metu kol kas suplanuota tik  2,88 mln. eurų.

Daugiau kaip 113 tūkst. ūkininkų jau gavo beveik 254 mln. eurų tiesioginių išmokų avanso už dirbamą žemę. Planuojama, kad iki gruodžio 1 dienos žemdirbius pasieks 369 mln. eurų avansinių tiesioginių išmokų.   Vidutiniškai vienas išmokų gavėjas turėjo gauti apie 2,6 tūkst. eurų. Be to, avansines kompensacines išmokas jau gavo ir ūkininkaujantys vietovėse, kur yra gamtinių ar kitų specifinių kliūčių – 45 tūkst. ūkininkų išmokėta 32,4 mln.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo pakeisti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) statusą iš Vyriausybės įstaigos į įstaigos prie ŽŪM. Tai ministerija siūlo įtraukti į Seimo rudens sesijos darbų programą.  Pasak ministerijos, tarnybos statusą reikėtų pakeisti, kadangi didžioji dauguma tarnybos funkcijų yra susijusios su ministerijai priskirtomis valdymo sritimis.   „Be to, tarnybos strateginį veiklos planą šalies Vyriausybei ir dabar teikia ŽŪM.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir jos valdymo sričiai priskirtų 20-ies įstaigų bei įmonių darbuotojai ir jų giminaičiai, deklaravę pasėlius tiesioginėms išmokoms gauti, 2020 metais gavo 20,5 mln.