Neretai kolegai išvykus atostogauti kažkam tenka perimti jo darbus. Pavyzdžiui, jei viena buhalterė išvyko atostogauti, vadinasi, kad jos kolegė turės perimti ne tik jos kasdienes užduotis, bet ir kolegės klientų aptarnavimą bei papildomą dokumentų tvarkymą.
Tokiose situacijose darbuotojai dažniausiai galvoja, kad tai yra jų pareiga ir net neprieštaraudami atlieka dviejų žmonių darbus.
Visgi ne visi darbuotojai žino, kad įstatymas numato teisę į papildomą atlygį už kolegos pavadavimą.
Taigi ką svarbu žinoti prieš pavaduojant savo kolegą darbe?
Priklauso padidintas užmokestis
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) atkreipė dėmesį, kad kai dėl atostogaujančių kolegų padidėja darbo krūvis, svarbu neužmiršti, kad darbuotojas už papildomas funkcijas ar padidintą darbo mastą turi gauti padidintą darbo užmokestį.
„Darbo kodekso 144 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis. Konkretus apmokėjimo dydis turi būti aptartas darbo arba kolektyvinėje sutartyje“, – pažymėjo VDI kancleris Šarūnas Orlavičius.
Pasak jo, jei darbuotojui tenka atlikti tas pačias pareigas, bet viršijant nustatytą darbo laiką, toks darbas turi būti laikomas viršvalandiniu. Tokiu atveju mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio atlygis už viršvalandžius.
Visgi Š. Orlavičius pastebėjo, kad jei darbo sutartyje ar pareigybės aprašyme pavadavimas jau yra numatytas kaip viena iš funkcijų, papildomas darbo užmokestis priklauso tik tuo atveju, jeigu pavaduojant viršijamas įprastas darbo laikas ar darbo krūvis.
Tuo metu jei darbuotojas laikinai ar nuolat atlieka kitą funkciją nei nustatyta jo darbo sutartyje, tai jau laikoma papildomu darbu.
Tokioje situacijoje būtinas atskiras rašytinis susitarimas, kuriame būtų nurodyta funkcijų apimtis, atlygis, laikas ir kita.
„Bet kuriuo atveju – net jei dirbama pagal kelis susitarimus – darbo laikas negali viršyti 60 valandų per savaitę“, – akcentuoja Š. Orlavičius.
Svarbu atidžiai sudaryti sutartis
VDI pabrėžė, kad darbo teisės normos nenustato konkrečių padidinto darbo užmokesčio taisyklių, todėl darbdaviai ir darbuotojai patys tariasi dėl konkretaus dydžio darbo arba kolektyvinėje sutartyje.
Inspekcija sudarant tokius susitarimus, darbuotojams pataria atkreipti dėmesį į keletą dalykų:
- jeigu tariamasi dėl darbo krūvio padidinimo ir/ar darbo laiko normos padidinimo – tariamasi darbo sutartyje ar priede prie darbo sutarties;
- jeigu per vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo laikotarpį, darbuotojas gaus padidėjusį darbo užmokestį – atostoginiai taip pat bus padidėję;
- jeigu darbuotojas nesutinka padidinti darbų masto (krūvio) – darbo teisės normos nenustato galimybės nutraukti darbo sutarties darbdavio iniciatyva;
- jeigu yra poreikis, kad darbuotojas laikinai ar nuolat atliktų kitą, negu nustatyta jo darbo sutartyje, darbo funkciją, darbo sutarties šalys gali susitarti dėl papildomo darbo. Tokia veikla gali būti atliekama laisvu nuo pagrindinės darbo funkcijos atlikimo laiku (susitarimas dėl darbo funkcijų jungimo) arba atliekama tuo pačiu metu kaip ir pagrindinė darbo funkcija (susitarimas dėl darbo funkcijų gretinimo), arba susitariama dėl projektinio darbo (susitarimas dėl projektinio darbo). Susitarime dėl papildomo darbo turi būti nurodyta, kuriuo metu bus atliekama papildoma darbo funkcija, jos apimtis darbo valandomis, darbo užmokestis ar priemoka už papildomą darbą ir papildomų teisių ar pareigų suteikimo.
Be to VDI primena, kad vykdant susitarimus dėl papildomo darbo ar dėl padidėjusio darbų masto, negali būti pažeisti DK ar kitų darbo teisės normų nustatyti maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimai.
„Taigi, darbuotojas su pagrindinės funkcijos trukme ir papildomu darbu ar susitarimu dėl padidėjusio darbų masto negali dirbti ilgiau nei šešiasdešimt valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį.
Jeigu darbdaviai nesilaiko sudaryto susitarimo, neapmoka tinkamai darbuotojo dirbto laiko ir pan., t. y. darbuotojo teisės galimai yra pažeidžiamos, darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją“, – nurodė inspekcija.
Kiek lietuviai atostogauja?
Ne visose šalyse kasmetinės atostogos skaičiuojamos taip pat, nes kai kuriose valstybėse yra nustatytas minimalus atostogų dienų skaičius, o kitose jis tokių atostogų trukmė priklauso nuo patirties ar išdirbto laikotarpio ar kitų išimčių.
Visgi palyginti atostogų trukmes tarp skirtingų šalių įmanoma. Remdamasis Europos užimtumo tarnybų tinklo (EURES) ir oficialiais šalių duomenimis, portalas tv3.lt palygino kurių šalių gyventojai ilsisi daugiausiai, o kurių mažiausiai ir kaip jų kontekste atrodo Lietuva.
Pagal apmokamų atostogų dienų skaičių kitų Europos Sąjungos narių kontekste Lietuva reikšmingai neišsiskiria. Lietuviai ilsisi 20 darbo dienų per metus, o tiek pat kasmetinių atostogų turi ir dar 17-os šalių gyventojai.
Tiek pat kiek Lietuvoje ilsisi estai, belgai, bulgarai, kroatai, kipriečiai, čekai, graikai, vengrai, airiai, italai, latviai, lenkai, rumunai, slovakai, slovėnai, šveicarai ir olandai.
Tuo metu dvylika šalių turi ilgesnes kasmetines atostogas. Daugiausiai ilsisi Liuksemburgo gyventojai (26 darbo dienas), o 25 laisvas darbo dienas kasmet gauna Austrijos, Danijos, Norvegijos, Prancūzijos ir Švedijos gyventojai.
Malta, Islandija, Vokietija ir Suomija savo darbuotojams skiria po 24 laisvas darbo dienas per metus, o Portugalija ir Ispanija – 22 d. d.
Taip pat darbuotojai ilsisi ir kasmetinių šventinių dienų metu, kurių skaičius taip pat kiekvienoje valstybėje skirtingas.
Lyginant kasmetines šventines dienas, Lietuva yra lyderė. Lietuvoje yra 16 Darbo kodekse įtvirtintų šventinių dienų, o tiek pat jų turi tik islandai.
15 tokių dienų turi latviai, bulgarai ir rumunai, o 14 šventinių nedarbo dienų yra priėmusi Kroatija, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Ispanija. Išskirtinis atvejis yra Kipras, kuriame kiekvienais metais tokių dienų skaičius svyruoja tarp 14 ir 17 laisvadienių.
13 šventinių nedarbo dienų turi Austrijos, Čekijos, Suomijos, Graikijos, Lenkijos ir Portugalijos gyventojai. Tuo metu 12 – vokiečiai, estai, italai ir norvegai.
Mažiausiai iš visų šalių šventinių nedarbo dienų turi prancūzai ir vengrai.
Už pažeidimus gresia baudos
VDI primena, kad už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus darbdavio juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo baudžiamas bauda nuo 240 iki 880 eurų, o jei pažeidimas pakartotinis – nuo 900 iki 1400 eurų.
Tuo atveju, jei darbdavys neapmoka viršvalandžių ar darbo poilsio dienomis didesniais numatytais dydžiais, darbdavys gali būti baudžiamas už darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimus, skiriant baudą nuo 300 iki 1450 eurų, o jei pažeidimas pakartotinis – nuo 1400 iki 3000 eurų.
Be to, darbuotojai, kuriems darbdavys nesumokėjo viso jiems priklausančio darbo užmokesčio, turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo.
Darbuotojams, kurie darbovietėje pastebi pažeidimus, inspekcija rekomenduoja su rašytiniu skundu kreiptis į VDI teritorinį skyrių dėl konkrečios situacijos identifikavimo ir poveikio priemonių darbdavio atžvilgiu pritaikymo.
„Pažymime, kad į VDI besikreipiančių asmenų konfidencialumas saugomas įstatymu (skunde nurodžius, kad asmuo prieštarauja, kad tyrimo metu būtų atskleista jo tapatybė)“, – nurodė inspekcija.
Taip pat darbuotojai galėtų kreiptis pagalbos į darbuotojų atstovus (profesinę sąjungą, darbo tarybą).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
