Lietuvoje tokių tyrimų nėra. Be to, dažniausiai naudotas mašinas atsivežame iš kitų šalių. Neretai tikrą jų gedimų ar avarijų istoriją sužinoti gana keblu.
Tačiau kai kuriose šalyse informacijos apie naujų ir naudotų automobilių gedimus yra nemažai.
Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės portalas „WhatCar“ reguliariai atlieka tyrimus naudotų automobilių patikimumui nustatyti.
Naujausiame iš jų buvo apklausta beveik 13 tūkst. automobilių savininkų. Jų paprašyta atsakyti, kiek patikimas jų automobilis buvo per pastaruosius 12 mėnesių, atskleisti ar ir kokie gedimai pasitaikė.
Buvo klausiama apie tokias problemas, kaip kondicionieriaus ar šildymo sistemų veikimas, akumuliatorius, kėbulas, stabdžiai, sankaba ar pavarų dėžė, variklis, variklio elektronika, išmetimo sistema, multimedija, vairavimas, pakaba ir kt.
Be to, savininkų buvo klausiama, per kiek laiko buvo pataisytas jų automobilis, kiek tai kainavo.
Atsižvelgiant į vairuotojų pateiktą informaciją buvo sudarytas naudotų automobilių reitingas. Iš viso buvo įvertinti 31-o gamintojo 175 skirtingi automobilių modeliai.
Prieš kelias dienas buvo „WhatCar“ paskelbė nedidelių miesto automobilių patikimumo reitingą.
Sprendžiant iš savininkų atsiliepimų, patikimiausiai galima laikyti „Škoda Citigo“ (gaminama nuo 2012 m.), „Toyota Aygo“ (nuo 2014 m.), „Volkswagen Up“ (nuo 2012 m.), „Suzuki Swift“ (nuo 2017 m.), „Hyundai i20“ (nuo 2015 m.).
Reikia pripažinti, kad Lietuvoje šie modeliai nėra patys populiariausi. Jungtinėje Karalystėje jie perkami dažniau, mat šioje šalyje galioja gerokai didesni taršos mokesčiai ir gerokai brangesnis draudimas. Be kita ko, jo kaina priklauso ir nuo transporto priemonės galios.
Atsibosta dažnas remontas
Pagrindine asmeninio transporto pokyčio priežastimi dažniausiai įvardintas atsibodęs automobilio remontas. Tai rodo draudimo bendrovės „If“ užsakymu atliktos reprezentatyvios Baltijos šalių gyventojų apklausa, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Jos metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojų buvo klausiama, kaip dažnai jie keičia automobilį į kitą ir kodėl tai darė paskutinį kartą.
Paprašius įvardinti priežastį, visų trijų šalių gyventojų dažniausias pasirinkimas buvo toks pat – įgrisusį automobilio remontą dažniausiai nurodė ir Lietuvos (35 proc.), ir Latvijos (34 proc.) ir Estijos (30 proc.) vairuotojai.
Ketvirtadalis (25 proc.) apklaustų lietuvių automobilį keitė dėl neįvardintų priežasčių, beveik tiek pat respondentų (24 proc.) turėjo pasirinkti kitą transporto priemonę pasikeitus šeimos poreikiams.
Kiek daugiau nei penktadalis (21 proc.) Lietuvos vairuotojų nusprendė automobilį keisti, nes senasis tiesiog atsibodo, o beveik kas dešimtas (9 proc.) rinkosi pigesnį ar varomą pigesniais degalais transportą dėl sudėtingos ekonominės padėties.
Keičia kas 4–6 metus
Draudimo bendrovės „If“ Transporto priemonių draudimo produkto vadovas Danas Dilys sako, kad tarp trijų Baltijos šalių kiek išsiskiria estai, kurie dažniau (8 proc.) automobilį keitė pasibaigus lizingo įsipareigojimams ir rečiau tai darė dėl to, kad šis atsibodo (15 proc.).
„31 proc. apklausos dalyvių Estijoje teigė važinėjantys iki penkerių metų senumo automobiliais, kai kitose Baltijos šalyse šie skaičiai buvo gerokai žemesni – 17 proc. Latvijoje ir tik 15 proc. Lietuvoje“, – pranešime cituojamas D. Dilys.
Anot jo, aktyviausias transporto priemonių keitimo intervalas būna praėjus 4–6 metams nuo jų įsigijimo. Tai parodė ir apklausos rezultatai, atskleidę, kad turimą automobilį į kitą kas 4–6 metus keičia 35 proc. Lietuvos gyventojų, o dar 27 proc. tai daro pavažinėję automobiliu 7–10 metų.
20 proc. respondentų teigė automobilį keičiantys tik tada, kai šis nustoja važiuoti, o kas dešimtas (10 proc.) nurodė tai darantis kas 2–3 metus.
„Šiuo aspektu mes nelabai išsiskiriame visų trijų Baltijos šalių kontekste – tiek estai, tiek latviai automobilį keičia panašiais intervalais. Visose trijose šalyse ženkli respondentų dalis nurodė važiuojanti tol, kol automobilis rimčiau sugenda – šis atsakymas koreliuoja ir su apklausoje dažniausiai minėta priežastimi, kodėl renkamasi transporto priemonę keisti kita“, – komentuoja D. Dilys.
