„Regitros“ duomenimis, per pirmą šių metų pusmetį Lietuvoje pirmą kartą buvo registruota per 71 tūkst. naudotų lengvųjų automobilių.
Daugiausiai registruota buvo „Volkswagen“ (11,1 tūkst.), BMW (7,9 tūkst.), „Audi“ (6,5 tūkst.), „Opel“ (5,7 tūkst.) ir „Volvo“ (4,7 tūkst.) markių naudotų automobilių. Populiariausi naudotų automobilių modeliai – VW „Golf“ ir „Passat“, taip pat 3 ir 5 serijos BMW.
Įvaizdis ir realus patikimumas
Iki šiol nėra patikimų duomenų apie tai, kaip dažnai genda Lietuvoje eksploatuojami naudoti automobiliai ar kiek kainuoja jų remontas. Tačiau bent iš dalies juos gali atstoti užsienio šalyse atliekami tyrimai.
Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje (JK) populiaru pasibaigus gamyklinei automobilio garantijai, jį ir toliau papildomai drausti nuo gedimų. Turint tokį draudimo polisą ir sugedus automobiliui, jo remonto – dalių ir darbų – išlaidas apmoka draudimo bendrovė.
Viena iš jų yra „Warrantywise“, be kita ko, reguliariai sudaranti patikimiausių (retai gendančių) ir mažiausiai patikimų naudotų automobilių sąrašus (nuo patikimumo priklauso ir draudimo įmoka).
Naujausiame sąraše patikimiausiais automobilių gamintojais įvardijami japoniški „Honda“, „Lexus“, „Toyota“, „Suzuki“ ir Rumunijoje gaminami „Dacia“ automobiliai.
Beje, įmonės užsakymu apklausti JK gyventojai tarp patikimiausių įvardijo vokiškus „Mercedes“, „Audi“ ir BMW automobilius. Tačiau įmonės sudarytame patikimumo reitinge jie užima tik 27–29 vietas, taigi, nėra labai patikimi.
Portalas tv3.lt pasidomėjo, kodėl lietuviai taip mėgsta kai kurių markių vokiškus automobilius, nors, panašu, jie nėra patys patikimiausi.
Ypatinga automobilio dvasia?
Lietuvos autoservisų asociacijos direktorius Ainis Petkus sako, kad lietuviai dažniau perka vokiškus automobilius dėl kelių priežasčių.
„Pirmiausia tai yra tradicijos. Vis tiek turime jų šleifą – tokias mašinas pirko tėveliai, seneliai, tą kultūriškai nešamės. Idėjiškai mes labiau priimame „vokiečius“, mums priimtina jų kokybė.“
Kita vertus, anot asociacijos vadovo, dar labiau išryškėja skirtumai, kai ilgiau pavairuoji šių šalių automobilius:
„Japoniškas yra labai kokybiškas, gerai sutvarkytas, bet absoliučiai „besielis“ objektas. BMW, „Mercedes“, „Audi“, koks jis bebūtų, nors kartais ir sugenda, bet jis turi visai kitokį variklio „lankstumą“, jo komfortas, jo būsena energetiškai yra visiškai kitokia. Ir šitą lietuvis priima.“
A. Petkus akcentavo ir tai, kad lietuviai naudotus automobilius renkasi labai pragmatiškai, atsižvelgdami į kainos ir kokybės santykį. Kad įpirktų, pvz., VW, „Opel“ ar „Audi“, lietuvis turi palaukti, kol šie automobiliai pasieks tam tikrą amžių, o jų kaina nusistovės apie 5 tūkst. eurų.
Kodėl nepopuliarūs prancūziški ar itališki
„Yra dar vienas niuansas. Palyginti su pigesniais vokiškais automobiliais, Japonijos gamintojai automobilius pradėjo gaminti taip, kad kažkam sugedus, reikia keisti visą mazgą. Tuo metu vokiškiems automobiliams galima pakeisti atskiras detales. Jas daug kas gamina ir jos pigesnės“, – aiškino pašnekovas.
Jis negalėjo pasakyti, ar europietiški automobiliai genda dažniau nei japoniški. Esą tai priklauso nuo to, kaip eksploatuoji automobilį, kokias dalis naudosi jo remontui. Perkant pigias detales jos paveda dažniau.
Pasak A. Petkaus, naudotų automobilių pasirinkimą veikia ir servisų meistrų požiūris. Dalis jų sako, kad jei koks nors Vokietijoje pagamintas modelis turi specifinę „ligą“, paprastai atnaujintoje versijoje ji būna išsprendžiama. Jeigu prancūziškas modelis prastas, tai jis turi daug trūkumų, o naujesniame modelyje jie neištaisomi.
„Žinote, kaip daro vokietis? Jis automobilį pradeda gaminti nuo kėbulo ir po juo kiša agregatus ir technologiškai svarsto, koks bus priėjimas prie jų, kaip meistras pasieks, kaip sudėtinga bus ką nors išardyti ar surinkti. Vokietis svarsto ir apie aptarnavimą ir technologinį remontą.
Italas ir prancūzas taip nesvarsto. Jie padaro agregatus, ir „ant viršaus“ sudeda nerealų dizainą. Kaip prieiti, kaip suremontuoti, kaip meistrui išspręsti problemas – pusę automobilio turi išrinkti. Yra kai kurie prancūziški modeliai, kai norint pakeisti variklio diržą reikia išimti visą variklį“, – pasakojo Lietuvos autoservisų asociacijos direktorius.
Lietuviai neskaičiuoja visų išlaidų
Portalo Autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis atkreipė dėmesį į kai kuriuos lietuvių, perkančių naudotus automobilius, bruožus.
„Pirma, vidutinis pirkėjas yra labai racionalus. Jam reikia, kad automobilis būtų ne tik patikimas, bet ir didelis, ir talpus, ir ekonomiškas, kas dažniausiai lemia, kad renkasi dyzelinius automobilius. Šiuo požiūriu vokiški automobiliai siūlo geresnius kompromisus. Gal tai subjektyvu, bet taip tiesiog elementariai yra.
Kitas dalykas – po išsivadavimo iš Sovietų Sąjungos lietuviai labiausiai norėjo vairuoti vokiškus automobilius ir juos masiškai pradėjo importuoti. Ir taip jau išėjo, kad nuo seno jie labai prigijo Lietuvoje“, – pasakojo M. Buzelis.
Anot jo, Japonijoje pagaminti automobiliai tuo metu atrodė kaip didesnė egzotika, jų importuojama buvo gana nedaug.
„Svajojome gyventi, kaip Vakarų Europa, dėl to ir pirkome vokiškus. Sunku pasakyti, kodėl vairuotojai dažnai juos laiko etalonu. Nors posakis apie vokišką kokybę gal nėra iš piršto laužtas. Tuo metu su prancūziškais, itališkais galbūt stereotipai trukdo.
Galbūt tai kažkokia bandos reakcija, žmonės nori, kad apie juos negalvotų blogai, jei jie vairuoja kokius nors prancūziškus ar itališkus automobilius“, – svarstė komunikacijos vadovas.
Jo teigimu, taip pirkėjai kreipia dėmesį į dalykus, kurie galbūt ne tokie svarbūs. Esą jeigu geriau pagalvotų, paskaičiuotų, rinktųsi galbūt japonišką, mažesnio variklio darbinio tūrio. Tikėtina taip sutaupytų pinigų ir patirtų mažesnes eksploatacinės išlaidas.
M. Buzelio nuomone, yra nemažai patikimų, tačiau visiškai neįvertintų automobilių modelių. Nors jie atrodo nišiniai, bet tikrai yra tvirti, gal tik ne tokių gerų vidaus apdailos medžiagų kaip kai kurios aukštesnės klasės vokiškos mašinos.
„Kadangi lietuviai labai racionalūs pirkėjai, automobilyje jiems reikia visko. Net jei tik vieną kartą važiuoja iš sostinės į pajūrį, jiems jau reikia dyzelio, jiems atrodo, kad kelionė bus 10-15 eurų pigesnė nei benzinu.
Bet argi čia skaičiavimas? Nemanau. Tiesiog reikėtų visas eksploatacines išlaidas suskaičiuoti, įvertinti ne tik degalų sąnaudas, bet ir galimą aptarnavimą, remontą ir t.t. Manau, kaip vartotojai esame per jauni, kad suprastume visus tuos dalykus. Bet su laiku, manau, kitų gamintojų pozicijos gal ir sustiprės“, – prognozavo M. Buzelis.
Be kita ko, jis pastebi, kad naudotų automobilių pirkėjai taip pat atkreipia dėmesį, kokią garantiją tas gamintojas suteikia naujiems savo modeliams:
„Kai kurie gamintojai siūlo 7 metų garantiją, vadinasi, net išsimokėjus lizingą, kas paprastai trunka 5 metus, tas automobilis dar turės 2 metų garantiją. Tokie automobiliai parduodami tikrai už didesnę kainą, bet juos labai noriai perka. Garantija tikrai labai didelis privalumas, neva asocijuojasi su privalumais, apsaugo nuo gedimų.
Taip pat pastebime, kad kai kurie naudotų automobilių pardavėjai siūlo savo garantiją. Ji, aišku, gerokai kuklesnė, apima kelis mėnesius, bet klausimas, nuo ko dengia. Bet jie tą deklaruoja ir žmonėms tai tinka.“
