1928 m. Lietuvos Respublikos prezidentui Antanui Smetonai paskelbus Išradimų ir patobulinimų apsaugojimo įstatymą, pirmuoju Lietuvos išradėju, gavusiu patentą, tapo inžinierius A.Veintraubas, sukūręs X raidės pavidalo įtaisą, neleidžiantį vieliniam lovos dugnui įgriūti, rašo „Respublika“.
Išradimai - elementarūs dalykai
Kiti to meto išradėjai buvo ne mažiau originalūs. Valstybinio patentų biuro archyvuose randami dokumentai, kuriuose įregistruoti tokie išradimai kaip pamatinis siuvėjo cirkulis, prietaisas žmogaus kūnui (figūrai) išmatuoti, oro variklis (varomas skysto oro garais), įrenginys žmonėms ir daiktams nuo vandens išgelbėti (hidrosferas), sklanstas durims ir kiti.
Valstybinio patentų biuro direktoriaus pavaduotojas Žilvinas Danys „Gyvenimui“ pasakojo, kad vyrauja nuomonė, esą išradimas yra kokio nors neįmanomo dalyko, vos ne kosminio laivo, sukūrimas. Žinoma, norint sukurti vertingą išradimą neretai tenka dėti dideles pastangas, skirti ilgalaikes investicijas atliekant mokslinius tyrimus ir diegiant išradimą. Tačiau yra ir daug paprastų, nebrangių technikos patobulinimų, kurie turi didelę vertę rinkoje, o jų išradėjams ir bendrovėms duoda nemažas pajamas ir pelną.
Milijonai iš vieno patento
Ž.Danio teigimu, yra apskaičiuota, kad grąžą duoda apie 20 procentų technologinių sprendimų. „Vadinasi, 80 procentų jūs turite išmesti į balą, kad gautumėte tą kruopelytę - 20 procentų, - pasakojo Ž.Danys. - Bet ta kruopelytė gali jus padaryti vienu turtingiausių žmonių“.
Sėkmė aplankė vokiečius, patentavusius vaistą - augimo hormoną. „Visa Lietuva priklausoma nuo šio patento. Valstybės finansuojamas augimo hormonas jai kainuoja milžiniškus pinigus, - pasakojo Ž.Danys. - Taigi, radus sėkmingą technologinį sprendimą, vieno patento gali užtekti visam gyvenimui“.
Aktyviausia - medicinos pramonė
„Mūsų kultūroje iki šiol yra problema, kad mokslininkai nesupranta išradimo patentavimo ekonominės vertės, komercinio paskatinimo, - kalbėjo Ž.Danys. - Tarybinėje visuomenėje galėjai išrasti unikalų dalyką, galėjai būti genijus - visi išradimai buvo įregistruojami Sovietų Sąjungos išradimų komitete“.
Išradimų sistema tuomet buvo valstybės nuosavybė. Valstybė neleisdavo konkretiems išradėjams turėti patentų savo vardu, kad jie negalėtų turėti privačios nuosavybės. „Draudimas patentuoti savo išradimą lietuvių mokslininkų savimonėje, rodos, laikosi iki šiol“, - pastebi Ž.Danys.
Pasak Ž.Danio, šiuo metu išradimų srityje populiariausia medicinos pramonė. 2007 m. Valstybinis patentų biuras įregistravo ne vieną medicinos išradimą. Pavyzdžiui, aparatą kelio sąnariui gydyti, taip pat vėžio navikų gydymą ir jų diagnozavimą.
Lietuviškas patentas - mažiau rizikos
„Nacionalinių patentų skaičius kasmet mažėja 3 procentais, o Europos - daugėja 10-15 procentų, - teigė Ž.Danys. - Dalis Lietuvos mokslininkų savo išradimus registruoja Europos patentų tarnyboje. Tačiau ten vien išradimo ekspertizė atsieina 1500-2000 eurų. O mūsų lietuviškas patentas su visais mokesčiais ir išdavimu kainuoja iki 1000 litų“.
Valstybinis patentų biuras kas mėnesį išleidžia biuletenį, kuris paskelbiamas visuomenei. „Ir, pavyzdžiui, koks mokslininkas paskaitęs supranta, kad seniai šį tariamą išradimą naudoja savo veikloje. Tokiu atveju jis gali kreiptis į teismą dėl nepatentabilumo (t.y. išradimas yra nenaujas arba akivaizdus tam tikros srities specialistui)“, - dėstė Ž.Danys.
Kad taip nenutiktų, Valstybinis patentų biuras Lietuvos technikos bibliotekoje sukaupė 80 mln. pagal mokslo sritis suklasifikuotų dokumentų, taip pat yra interneto tinklalapis su nemokamomis duomenų bazėmis. „Patentų informacija dažnai niekas nesidomi, - apgailestavo Ž.Danys. - O juk mūsų Technikos bibliotekoje saugomas žvilgsnis 10 metų į priekį.
