Kas mėnesį į sąskaitą fonde nuo jų atlyginimo nuskaičiuojama ir pervedama tam tikro dydžio eurų suma. Tai yra žmogaus pinigai, kurių jis negali atsiimti kada panorėjęs, nors bankams priklausantys fondų valdytojai kasmet pasiims administravimo mokestį.
Ir kuo daugiau žmogus sukaups, tuo daugiau mokesčių sumokės, nes jie skaičiuojami kaip procentas nuo turto vertės.
Portalo tv3.lt straipsnis apie tai, kad nuosavų pinigų negalima atsiimti net mirtinai susirgus, sulaukė daugybės skaitytojų komentarų ir laiškų. Gyventojai piktinasi ir jaučiasi apgauti dėl tokios tvarkos.
Tačiau Lietuvos bankas sako, kad toks yra įstatymas (prie kurio kūrimo, beje, prisidėjo ir banko specialistai). Pasak jo specialistų, jeigu kaupiančiam pensiją gresia mirtina liga, jis turėtų papildomai pirkti sveikatos draudimą, o ne naudotis nuosavais pinigais, esančiais fonde.
Moka keliasdešimt eurų per mėnesį
Portalui tv3.lt pensininkė Ona pasakojo, kad II pensijų pakopoje pinigus kaupė, nes planavo pasidaryti reikalingą akių operaciją, o vėliau išvykti į kelionę.
„Turiu sukaupusi 6 tūkst. Tačiau jų negaliu atsiimti. Nesuprantu, kodėl valstybė turi nuspręsti, kaip aš turiu panaudoti savo pinigus.
Pavyzdžiui, Vyras, išėjęs prieš 10 metų į pensiją sukauptus pinigus, puikiai panaudojo juos reikalingam šeimai pirkiniui. O aš to padaryti jau nebegaliu“, – skundėsi moteris.
Dar viena pensininkė Jūratė portalui piktinosi, kad turi sukaupusi kelis tūkstančius eurų, tačiau dabar kas mėnesį gauna tik 19 eurų.
„Nustatyta, kad iki 80 metų gausiu po 19 eurų. Kodėl negaliu iš karto atsiimti visos sumos? Juk kiek pinigų suės jų administravimas. Tokiu įstatymu valdžia tik ir siekia pasityčioti iš žmonių, o ne jiems padėti“, – sakė moteris.
Kita pensininkė Regina pasakojo, kad II pakopos pensijų fonde sukaupė 20 tūkst. eurų.
„Dabar man „Sodros“ pensijos būtiniesiems poreikiams užtenka. Todėl kas mėnesį išmokama 90 eurų anuitetinė pensija man tikrai nereikalinga.
Dar noriu pakeliauti, gydymo išlaidas kompensuoti, rūbą nusipirkti. Bet negaliu, nes kitaip pensijų fondai nukentės, jeigu visus pinigus atsiimsiu. Nesuprantu, kodėl vyresni žmonės yra taip diskriminuojami. Kodėl mes turime rūpintis pensinių fondų gerove“, – retoriškai klausė Regina.
Ji tikino, kad nori pinigais naudotis dabar, kol yra gyva.
„Man jau 70 metų. Ir norėčiau visus savo sukauptus pinigus atsiimti ir leisti, o ne kažko laukti“, – sakė moteris.
Siūlo sveikatos draudimą
Portalas tv3.lt pasiteiravo Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) ir Lietuvos banko, ar egzistuoja išimtys, pavyzdžiui, sveikatos problemos ar ligos, kurios leistų gyventojams atsiimti anksčiau sukauptus pinigus.
Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros skyriaus vyr. specialistė Viktorija Dičpinigaitienė teigė, kad kiekvienas finansinis produktas turi savo paskirtį ir panaudojimo tikslą.
„Pensijų fondai skirti kaupti lėšas senatvei, kai žmogus nebegalės gauti darbo pajamų. Teisės aktai nenumato jokios kitos šio sukaupto turto panaudojimo galimybės, kaip tik skirti jį pensinio amžiaus sulaukusių asmenų pragyvenimui.
Pažvelkime į pavyzdį: jei asmuo turi sveikatos draudimą, tačiau apvagia jo butą – asmuo negali panaudoti sveikatos draudimo padengti dėl vagystės padarytai žalai. Lygiai taip šiandien sureglamentuota ir pensijų fondų rinka – kad panaudojimo tikslas būtų tik pensija, o ne kiti, nesusiję su senatvės amžiumi, įvykiai“, – komentavo specialistė.
Tačiau ji sutiko, kad sveikatos klausimas yra jautrus ir keliantis daug emocijų.
„Vis tik siekiant, kad finansiniai produktai būtų panaudojami pagal paskirtį – turi būti taisyklės, todėl asmenims, norintiems apsisaugoti nuo su sveikata susijusių nelaimių, derėtų rinktis sveikatos draudimą, ar kaupti papildomai, tarkime, III pakopos pensijų fonduose.
Čia lėšas galima atsiimti nesulaukus pensinio amžiaus, tačiau II pakopos tikslas, prie kurio skatinimo prisideda ir valstybė, yra vienas – kad pasiekus pensinį amžių neturėtume drastiškai keisti savo gyvenimo būdo susidūrę su pajamų sumažėjimu“, – teigė V. Dičpinigaitienė.
Skiria mėnesį apsigalvoti
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) atstovė Gintarė Saulytė-Šulgat teigė, kad įstatymai, reglamentuojantys pensijų kaupimą II pakopoje, galimybės nutraukti dalyvavimą ir pasiimti pensijų fonde sukauptas lėšas nesulaukus pensijos nenumato, nebent dalyviui paskirta išankstinė „Sodros“ pensija.
„Dar išimtis taikoma, kai yra pirmą kartą sudaroma II pakopos kaupimo sutartis. Pirmą kartą sudarytą II pakopos sutartį nutraukti galima raštu apie tai pranešus pensijų kaupimo bendrovei per 30 dienų nuo sutarties sudarymo“, – sakė LIPFA atstovė.
Asociacijos duomenimis, šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje II pensijų pakopoje kaupiamo būsimų šalies pensininkų „santaupos“ arba, tiksliau, sukaupto turto vertė, siekė 4,886 mlrd. eurų (metų pradžioje buvo 4,496 mlrd. eurų).
Nuo šių metų pradžios pensijų fondų valdytojai gali atskaityti iki 0,5 proc. dydžio mokesčius nuo valdomo turto vertės. Taigi didžiausi galimi jų atskaitymai nuo dabar valdomo turto būtų 24,43 mln. eurų.
Šalia Sodros pensijų sistemos veikiančioje antroje pensijų pakopoje dalyvauja daugiau kaip 80 proc., arba 1,37 mln. Lietuvos dirbančiųjų.
Taigi, vienam pensiją kaupiančiam gyventojui tenka apie 3,5 tūkst. eurų sukaupto turto.
Pati asociacija tokį turtą vadina „santaupomis“, nors, kitaip nei, pavyzdžiui, pinigų iš banko sąskaitos, jų pasiimti ir naudoti savo nuožiūra žmonėms kažkodėl negalima.
