Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis, mobiliojo ryšio operatoriams už vieną SMS žinutę klientai moka vidutiniškai po 0,89 euro cento. Tačiau bankai jums siunčiamas tokias trumpąsias žinutes įkainoja ir 10 kartų brangiau.
Taigi socialiniame tinkle neseniai kilo diskusija, kodėl bankai už vienos informacinės žinutės atsiuntimą į telefoną taiko papildomą mokestį, kai už tą pačią žinutę išmaniojo telefono programėlėje mokėti nereikia.
Naujienų portalui tv3.lt bankų atstovai pasakė, kokie šiuo metu tarifai yra taikomi už atsiųstą žinutę į jūsų telefoną, be to, paaiškino, nuo ko priklauso tokios paslaugos kaina.
Kainos seniai nekeitė
„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius teigė, kad banko taikomas įkainis už SMS informavimo paslaugą per pastaruosius 10 metų nesikeitė ir siekia 0,13 euro (t.y. 13 centų).
Tačiau, kaip paaiškino banko atstovas, kad sužinotumėte tam tikrą informaciją, pavyzdžiui, kada yra atsiskaitoma kortele arba į jūsų banko sąskaitą kas nors perveda pinigų, už tokius pranešimus mokėti nereikėtų, jeigu savo išmaniajame telefone instaliuotumėte banko programėlę.
S. Abraškevičius atkreipia dėmesį, kad įprastai bankas kai kurias SMS žinutes į kliento patvirtintą kontaktinį mobilųjį telefoną siunčia nemokamai, tačiau egzistuoja paslaugos, gyventojai turi mokėti papildomai.
„Klientas gali savo iniciatyva ir pageidavimu užsisakyti tam tikro tipo SMS žinutes, kurias bankas siųstų įvykus kokiam nors specifiniam įvykiui, pavyzdžiui, pinigų užskaitymas ar nurašymas iš sąskaitos. Tokia paslauga yra mokama ir dėl jos klientas sudaro atskirą susitarimą Interneto banke.
Toks SMS informavimas susitarimo pagrindu nesusietas su tuo, ar klientas naudojasi mobiliąja programėle ar ne, nes tam naudojama SMS žinučių paslauga, nereikalingas interneto ryšys, klientas gali naudotis ir neišmaniuoju mobiliuoju telefonu“, – teigė jis.
Banko atstovo teigimu, tokio specifinio informavimo būdo klientams prireikia, kai jie neturi galimybės naudotis mobiliuoju internetu ar nori SMS žinutės pagalba gauti informaciją skirtingiems tikslams.
Visgi nėra visiškai aišku, kodėl už vieną žinutę bankas taiko 0,13 euro mokestį, kai įprastai paprastų žinučių siuntimas Lietuvoje, priklausomai nuo pasirinkto mobiliojo ryšio operatoriaus, gali būti ir nemokamas.
Pastebi, kad klientai mokėti už SMS nenori
Tuo metu „Luminor“ banko mažmeninės bankininkystės vadovas Lietuvoje Edvinas Jurevičius pasakoja, kad banko klientai taip pat gali užsisakyti paslaugą gauti trumpąją žinutę iš banko, kuria asmenys informuojami apie turimos sąskaitos ar sąskaitų balansų pokyčius.
Tačiau šios paslaugos kaina – 0,12 euro už vieną gautą SMS į jūsų telefoną. Tiesa, kitos banko siunčiamos SMS žinutės nėra apmokestinamos, o SMS paslaugos kaina, pasak E. Jurevičiaus, nesikeičia jau daugelį metų.
„Ši kaina nekinta jau daug metų. Dalis SMS siuntimo paslaugos užsakoma iš trečiųjų šalių ir tai didžiąja dalimi nulemia paslaugos kainą“, – kalbėjo jis.
Tiesa, tokios paslaugos populiarumas, pasak pašnekovo, vis labiau blėsta, mat klientai reikiama informaciją gali gauti visiškai nemokamai mobiliajam telefonui pritaikytoje programėlėje.
„Klientas, užsakęs šią paslaugą, gali pasirinkti sumą, nuo kurios gavimo ar atsiskaitymo gaus SMS. Taip pat gali rinktis, ar nori gauti SMS apie visas operacijas, ar tik apie gaunamas lėšas, o gal tik apie atliktus atsiskaitymus.
Ši paslauga pradėta teikti gana seniai, skaitmeninių kanalų vystymosi metu, kuomet galimybė valdyti banko paslaugas nuotoliniu būdu buvo ribotos. Atsiradus mobiliosioms programėlėms, kuriomis greitai galima pasitikrinti lėšų likutį sąskaitoje, šios paslaugos aktualumas nuosekliai mažėjo ir toliau mažėja“, – paaiškino banko atstovas.
E. Jurevičius sako, kad bankas nedubliuoja informacijos trumposiomis žinutėmis, o mobiliojoje programėlėje šiuo metu negalima užsakyti pranešimo apie lėšų likutį sąskaitoje.
„Norėdami sekti pokyčius mobiliojoje programėlėje klientai gali naudoti „greitojo likučio“ funkciją, kuri leidžia pasirinktos sąskaitos lėšų likutį pasitikrinti keliais spustelėjamais“, – kalbėjo jis.
SEB Baltijos šalių privačių klientų vadovas Linas Januševičius pasakoja, kad vienas pagrindinių būdų, kaip banko klientai sužino reikiamą informaciją apie įvykdytus mokėjimus arba įmokas, yra mobilioji programėlė, o informacija prieinama nemokamai.
Tad L. Januševičius pastebi, kad SMS žinutės paslaugos yra vis dar aktualios tiems gyventojams, kurie nesinaudoja išmaniąja programėle, tačiau vis tiek nori sekti informaciją savo sąskaitoje.
„Jeigu klientas pageidauja, jis pats gali pasirinkti iš banko gauti SMS žinutes į savo mobilųjį telefoną (apie finansines operacijas, likučius savo sąskaitose ir pan.). <...> Tokiu atveju vienos SMS žinutės kaina – 0,15 euro, o pasirinkusiems paslaugų planą „Senjoras“ – nemokama“, – teigė jis.
Pasak jo, SMS žinutės kaina priklauso nuo kelelių skirtingų veiksnių, o dalis informacinių pranešimų yra nemokami.
„Žinutės kaina atspindi banko patiriamus kaštus šiai paslaugai diegti ir išlaikyti, t. y. IT sistemų išlaikymą, priežiūrą ir tobulinimą bei telekomunikacijų bendrovės paslaugų kaštus.
SMS žinutės, kurias bankas siunčia klientams savo iniciatyva, pvz., apie aktyvius sukčius ar besikeičiančius banko įkainius, klientui nekainuoja“, – kalbėjo L. Januševičius.
Tuo metu „Šiaulių banko“ komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė pastebi, kad dažniausiai paslaugą gauti SMS informacines žinutes renkasi vyresni klientai, o mokestis taikomas šiais atvejais, kai yra norima sužinoti pinigų likutį sąskaitoje, įskaitytas ir nurašytas sumas, gauti sąskaitose įvykdytų operacijų ataskaitą.
Kita informacija, kuri yra siunčiama naudojant SMS žinutes, pasak M. Rožytės, yra nemokama. Visgi ji atkreipia dėmesį, kad tokią pat informaciją klientai nemokamai gali sužinoti ir banko mobiliojoje programėle.
„Dažniausiai SMS pranešimus naudoja vyresnio amžiaus klientai, kurie nesinaudoja mobiliąja programėle, bet nori gauti informaciją apie judėjimą sąskaitoje.
Šios paslaugos, kaip ir kitų, įkainiai yra peržiūrimi vieną arba du kartus per metus. Kaina labiausiai yra susijusi su paslaugos tiekimo kaštų pokyčiais', – kalbėjo pašnekovė.
Pašnekovė teigė, kad šiuo metu klientams skaičiuojamas 0,12 euro mokestis už kiekvieną gautą SMS pranešimą.
Bankai pasieks milijardinį pelną?
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad yra prognozių, rodančių, kad Lietuvos bankai šiemet galėtų gauti milijardinį pelną, todėl du parlamentarai siūlo dar labiau didinti jų pelno apmokestinimą.
Tokią Pelno mokesčio įstatymo pataisą registravę socialdemokratai Gintautas Paluckas ir Rasa Budbergytė siūlo dabartnį papildomą 5 proc. pelno mokesčio tarifą bankams ir kredito įstaigoms, kai jų pelnas viršija 2 mln. eurų, padidinti iki 15 proc.
Bankams šiuo metu taikomas 20 proc. tarifas (15 proc. įprastas tarifas ir 5 proc. papildomas), o parlamentarai siūlo jį padidinti iki 30 proc. – po 15 proc. siektų ir įprastas, ir papildomas tarifai.
Pataisos iniciatoriai sako, kad padidinus tarifą į valstybės biudžetą būtų surenkama iki 100 mln. eurų per metus.
Finansų ministrei Gintarei Skaistei ir Lietuvos banko vadovui Gediminui Šimkui anksčiau pranešus, kad komerciniai bankai šiemet gali uždirbti apie milijardą eurų – apie 2,5-3 kartus daugiau nei įprastai, todėl gali būti svarstoma galimybė tokį disbalansą išspręsti fiskalinėmis priemonėmis, pavyzdžiui, įvedant solidarumo įnašą.
Prezidento patarėja Irena Segalovičienė yra sakiusi, kad siūlymas laikinai papildomai apmokestinti dėl augančių palūkanų komercinių bankų uždirbamą itin didelį pelną yra sveikintinas.
Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė anksčiau sakė, kad kalbėti apie šių metų bankų pelnus dar anksti, nes įvairūs geopolitiniai bei makroekonominiai veiksniai gali paveikti konkrečias ekonomikos sritis.
Visi Lietuvoje veikiantys bankai per devynis praėjusių metų mėnesius uždirbo 343,4 mln. eurų bendro grynojo pelno – 38,9 proc. daugiau negu 2021 metais tuo pat laiku.
