Šios gyventojams skiriamos papildomos sumos yra iš valstybės biudžeto mokamos valstybinės pensijos, kurias gyventojai gauna atsižvelgiant į jų buvusias profesijas ir socialines grupes.
Valstybines pensijas gauna donorai, čempionai, daugiavaikiai tėvai, pareigūnai, teisėjai, mokslininkai, nukentėję asmenys ir pan.
„Sodra“ atstovė Jonaistė Jusionytė atkreipė dėmesį, kad valstybinės pensijos nėra skiriamos automatiškai – visais atvejais būsimi gavėjai turi pateikti prašymą.
Naujienų portalui tv3.lt ji įvardijo, kas, kokio dydžio ir kokias valstybines pensijas gali gauti ir taip pasididinti savo pajamas senatvėje.
Prie senatvės pensijos – papildomi 1,3 tūkst. eurų?
Šalia senatvės pensijos vos 5 metus teisėjais išdirbusiems gyventojams yra skiriama teisėjų valstybinė pensija.
Jos dydis siekia 10–45 proc. jų paskutinių 5 darbo metų algos vidurkį. Be to, pensijos dydis kasmet yra indeksuojamas, šiemet – 1,75 proc.
„Teismai.lt“ duomenimis, šiuo metu teisėjų valstybines pensijas gauna 356 asmenys ir vidutiniškai ši pensija siekia 1324,71 euro.
Valstybinę pensiją gali gauti ir prezidento sutuoktinis. Jo pensija priklauso nuo valstybinių pensijų bazės (VPB), kuri 2025 m. yra lygi 73,62 euro.
Prezidento sutuoktinio pensija siekia 16,66 VPB – apie 1 227 eurus.
O prezidento sutuoktinio našlaičiai gali gauti po 30 proc. jam priklausiusios pensijos, kas būtų apie 368 eurus.
Pensija nukentėjusiems – ir iki 1,2 tūkst. eurų
Teisę gauti nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją turi buvę politiniai kaliniai, tremtiniai, beglobiai vaikai, laisvės kovų dalyviai, nepriklausomybės gynėjai, ten žuvusių artimieji ir pan., kurie yra sukakę pensijos amžių ar tam tikrais atvejais netekę 45–60 proc. ar daugiau dalyvumo.
Nuo to priklauso ir pensijos dydis, kuris gali siekti nuo 110,43 euro (1,5 VPB) iki 1 177,92 euro (16 VPB).
O nukentėjusių asmenų našliams ir našlaičiams išmokama 20 arba 30 proc. mirusiam asmeniui priklausiusios nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos.
Nukentėjusių asmenų pensiją šiuo metu gauna apie 44,6 tūkst. gyventojų, o vidutinis jos dydis siekia 121,75 euro.
Papildoma pensija mokslų daktarams
Mokslininkų valstybinė pensija mokama asmenims, kurie:
- turi mokslo laipsnį ar pedagoginį mokslo vardą;
- turi ne mažesnį kaip 10 metų daktaro ar habilituoto daktaro stažą;
- sukako pensinį amžių arba yra pripažinti nedarbingais / iš dalies nedarbingais, netekus 60 proc. ir daugiau dalyvymo;
- nebedirba jokio mokslinio darbo.
Mokslininkų valstybinės pensijos dydis priklauso nuo mokslinio darbo stažo ir minėto VPB:
- už kiekvienus daktaro stažo metus yra skiriama 10 proc. VPB;
- už kiekvienus habilituoto daktaro stažo metus papildomai yra skiriama 5 proc. VPB.
Taigi pensija apskaičiuojama taip: mokslinio darbo stažo (daktaro stažo metų ir habilituoto daktaro stažo metų suma) metų skaičius x 10 proc. x VPB + habilituoto daktaro stažo metų skaičius x 5 proc. x VPB.
Mokslininkų valstybinę pensiją šiuo metu gauna maždaug 3 277 gyventojai, o vidutinis išmokamos pensijos dydis siekia 205,20 euro.
I-ojo laipsnio valstybinė pensija
Ją turi teisę gauti asmenys, kurie:
- turi kario savanorio teisinį statusą (pagal Pasipriešinimo 1940–1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymą);
- turi Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją;
- turi Lietuvos nacionalinę literatūros, meno ir architektūros premiją;
- yra olimpinių, parolimpinių ar kurčiųjų žaidinių čempionai (aukso medaliai);
- ėjo Seimo pirmininko, Ministro pirmininko, Konstitucinio Seimo pirmininko ar Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas.
I-ojo laipsnio pensijos dydis siekia 4 VPB – 294,48 euro. Šią sumą šiuo metu gauna apie 180 žmonių.
Papildomi 147 eurai – ir kraujo donorams
II-ojo laipsnio valstybinę pensiją gauna asmenys, kurie:
- išaugino 5 ar daugiau vaikų;
- turi garbės donoro vardą (bent 40 kartų nemokamai davė kraujo arba 200 kartų – plazmos ir bent 10 metų aktyviai dalyvavo nemokamos donorystės veikloje);
- turi laisvės kovų dalyvio teisinį statusą (pagal Pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių statuso įstatymą);
- yra olimpinių, parolimpinių ar kurčiųjų žaidynių prizininkai (sidabro, bronzos medaliai);
- olimpinių sporto šakų ar į kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos sporto šakos rungties pasaulio čempionai (aukso medaliai).
II-ojo laipsnio pensijos dydis siekia 2 VPB, kas 2025 m. yra 147,24 euro.
Šią sumą šiuo metu gauna maždaug 8 591 gyventojas.
Pareigūnų ir karių valstybinė pensija
Valstybinės pensijos taip pat skiriamos iš tarnybos išėjusiems tam tikriems pareigūnams ir kariams, o dydis priklauso nuo tarnybos laiko ir darbo užmokesčio vidurkio.
Į darbo užmokestį įskaitomas tarnybinis atlyginimas, priedai už tarnybos stažą, tarnybinis rangas ir kvalifikacinė kategorija.
O vidurkis pasirenkamas iš paeiliui ištarnautų 5 metų, paties gyventojo pasirinktų palankiausių 12 mėn. atlyginimo.
Už 1–20 tarnybos metus skiriama po 1 proc. nustatyto darbo užmokesčio vidurkio, o už 21–25 tarnybos metus – po 1,5 proc. nustatyto darbo užmokesčio vidurkio (nebent tarnyba buvo pradėta iki 2016 m., kai tarnybos laikas pensijai skirti buvo 11 ir daugiau metų).
„Sodra“ atstovė pateikė pavyzdį: pareigūnas nuo 2001 m. kovo 1 d. iki 2025 m. gegužės 30 d. ištarnavo 24 metus ir 3 mėnesius (24,2500 m.).
Jo tarnybos laikas pensijai skirti 2016 m. sausio 1 d. yra 14 metų ir 10 mėnesių, taigi jam taikomas reikalavimas ištarnauti 23 metus.
Už 21–23 tarnybos metus skiriama po 1,5 proc., už likusius tarnybos metus – po 1 proc. nustatyto darbo užmokesčio vidurkio:
2000 eurų x (20,0000 m. x 1 proc. + 3,0000 m. x 1,5 proc. + 1,2500 m. x 1 proc.) = 515 eurų.
Be to, ši pensija yra indeksuojama, 2025 m. taikant koeficientą 1,0175. Taigi 1,0175 x 515 eurų bus 524,01 euro.
Šiuo metu vidutinė pareigūnų ir karių valstybinė pensija siekia 407,01 euro, ją gauna virš 25 tūkst. gyventojų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
