Į tokią situaciją pakliuvusi vilnietė papasakojo, kad netikėti pusė tūkstančio eurų iš nepažįstamojo ją labai sutrikdė – ji išsigando, kad tai gali būti sukčiai.
Skaitytoja neslėpė, kad pagunda pinigus pasilikti ir niekur nesikreipti buvo, tačiau teko skambinti į banką baiminantis, kad vėliau tuos 500 eurų tiesiog atims.
Lietuvos bankų atstovai teigė, kad tokie atvejai – vienetiniai. Gavus neaiškų pervedimą klientai būtinai turi kreiptis į banką ir galimai pinigus grąžinti. Nes, anot pašnekovų, disponavimas tokiais pinigais prilygsta neteisėtam praturtėjimui.
Sukčiai ar slaptas gerbėjas?
Į tv3.lt redakciją kreipėsi vilnietė Urtė (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi), patekusi į neįprastą situaciją. Ji papasakojo, kad netikėtai į savo sąskaitą gavo 500 eurų iš žmogaus, kurio visai nežino ir nepažįsta.
„Pamačiusi tokią sumą ir nežinomą siuntėją visai neapsidžiaugiau, o visų pirma išsigandau. Pirma mintis buvo, kad tai galbūt kokie nors įgudę sukčiai“, – įspūdžiais dalinosi pašnekovė.
Ji pabrėžė, kad ankstesnę dieną į savo mobilųjį telefoną atsisiuntė programėlę, kuriai reikėjo suteikti daug keistų leidimų valdyti telefoną ir jo ekraną. Iškart po to ji gavo 500 eurų.
Mergina pridūrė, kad pervedimo paskirtis nurodyta nebuvo, o siuntėjo tokiu vardu ir pavarde internete ar socialiniuose tinkluose jai rasti nepavyko.
„Pamaniau, kad galbūt tos programėlės pagalba tie sukčiai gali stebėti mano ekraną. Tad pervedė dėmesį atkreipiančią sumą, kad atidaryčiau interneto banką, suvesčiau kodus, o jie juos pamatytų. Vadinasi, galėtų susigrąžinti savo pinigus ir dar atimti mano“, – kalbėjo Urtė.
Savo situaciją ji papasakojo artimiesiems ir draugams klausinėdama, ką tokiu atveju daryti – kreiptis į banką ar tylėti ir džiaugtis gautais pinigais:
„Vieni sakė, kad turėčiau džiaugtis tais pinigais ir nesukti galvos. Kiti tikino, kad būtinai reikia kreiptis į banką, nes galbūt išaiškėjus, kad pinigus pervedė netyčia, tą sumą man tiesiog netikėtai nuskaičiuos. Tad jos imti ir leisti tiesiog negaliu.“
Skaitytoja juokėsi prisimindama, kad visą savaitgalį bijojo atsidaryti banko programėlę telefone ir laukė, kada galės paskambinti bankui.
„Kai paskambinau ir paaiškinau situaciją, konsultantė taip pat buvo sutrikusi. Sakė, pasidomės ir perskambins. Kitą dieną ji pranešė, kad mokėjimas tikrai buvo skirtas man – siuntėjas savo ranka įrašė būtent mano vardą ir pavardę, tad suklysti negalėjo.
Buvau labai nustebusi – nežinojau, džiaugtis ar bijoti. Tą keistą programėlę, aišku, ištryniau. Toliau sėkmingai naudojuosi interneto banku. Pinigai nedingo, jokių neaiškų pervedimų daugiau negavau. Iki šiol spėlioju, galbūt tai koks slaptas gerbėjas?“ – juokėsi Urtė.
Tokių atvejų – vos keletas per metus
„Šiaulių banko“ Komunikacijos grupės vadovė Monika Rožytė nurodė, kad netyčiniai pervedimai pasitaiko retai. Jai paantrino ir „Luminor“, ir „Citadele“ bankai.
Anot „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovo Romo Čereškos, atliekant mokėjimą banke, kai siuntėjas ir gavėjas turi sąskaitą tame pačiame banke, yra patikrinama, ar siuntėjo nurodyti duomenys atitinka gavėjo duomenis. Esant neatitikimams, mokėjimas yra automatiškai atmetamas.
SEB banko komunikacijos atstovės Ievos Dauguvietytės-Daskevičienės teigimu, atvejai, kai klientas kreipiasi į banką teigdamas, kad gavo lėšas iš jam nežinomo mokėtojo, yra labai reti. T. y. 1–2 atvejai per metus.
Pašnekovė nurodė, kad bankas visų pirma patikrina, ar nebuvo banko klaidos įskaitant lėšas. Jei suklydęs mokėtojas kreiptųsi į banką su prašymu grąžinti lėšas, bankas jas nurašytų nuo kliento sąskaitos tik gavęs kliento sutikimą.
„Swedbank“ Mažmeninės bankininkystės komunikacijos vadovas Gytis Vercinskas įvardijo, kad vos keletas klientų per ketvirtį kreipiasi į banką dėl to, kad gavo neaiškų pervedimą.
„Dažniausiai klientai, gavę lėšas iš nežinomo siuntėjo, patys grąžina lėšas siuntėjui ir banko neinformuoja.
O tie klientai, kurie informuoja banką apie neaiškų pavedimą, prašo, kad lėšų grąžinimą atliktų bankas, nes tada klientui nereikia mokėti komisinio mokesčio bankui už lėšų grąžinimą“, – aiškino G. Vercinskas.
Ką daryti gavus neaiškų pervedimą?
„Swedbank“ atstovo teigimu, klientas, pastebėjęs, kad jam nepriklausančios lėšos ar finansinės priemonės buvo pervestos į jo sąskaitą, privalo nedelsdamas apie tai pranešti bankui.
G. Vercinskas nurodė, kad tokiais atvejais klientas privalo jam nepriklausančias lėšas ar finansines priemones nedelsiant pervesti į banko nurodytą sąskaitą.
„Tačiau, jeigu kreipiasi mokėtojo bankas dėl neteisingai pervestų lėšų, tuomet „Swedbank“ (gavėjo bankas) kreipiasi į lėšų gavėją ir paprašo paaiškinti lėšų gavimo aplinkybes, atsiųsti sutartis, sąskaitas ir pan.
Tokiais atvejais gavėjo sąskaita gali būti laikinai užblokuota, iki kol paaiškės visos lėšų pervedimo aplinkybės“, – pridūrė pašnekovas.
„Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovo Edvino Jurevičiaus teigimu, gavus tokį pervedimą vertėtų kreiptis į savo banką ir pasikonsultuoti, ką daryti toliau:
„Tikėtina, kad siuntėjas, supratęs, kad kažką padarė ne taip, taip pat kreipsis į savo banką ir prašys padėti susigrąžinti lėšas. Tuomet paprasčiausia būtų tiesiog pervesti pinigus atgal siuntėjui.“
Pasak „Citadele“ banko atstovo, patekus į tokią situaciją, galimi keli sprendimai: „Visada rekomenduojame nedelsiant kreiptis į savo banką ir prašyti grąžinti mokėjimą siuntėjui. Galima kreiptis į savo banką arba atlikti grąžinimą pačiam.
Jei sąskaitos išraše matomas lėšų siuntėjo sąskaitos numeris ir vardas, pavardė ar įmonės pavadinimas, galima atlikti grąžinimą pačiam asmeniui, kuris gavo pinigus. Jei kyla įtarimas dėl sukčiavimo, taip pat rekomenduojame kreiptis į policiją.“
Jei gavėjas pinigų grąžinti nesutinka, bankas jų atimti negali
Vis tik „Šiaulių banko“ atstovė pažymėjo, kad, jeigu atsitiktinai gavęs lėšas klientas nesikreips pats, tuomet, tikėtina, siuntėjas, supratęs, jog lėšos nukeliavo ne ten, kreipsis į savo banką ir paprašys grąžinti lėšas.
M. Rožytė atkreipė dėmesį, kad lėšas bet kokiu atveju reikės grąžinti ir tik į tą pačią siuntėjo sąskaitą: „Gavėjui nesutikus, siuntėjas, tikėtina, kreipsis į teisėsaugą dėl prarastų pinigų susigrąžinimo.“
„Luminor“ banko atstovas nurodė, kad, jeigu gavėjas nesikreipia į banką, bankas kreipiasi į jį ir derina tolimesnius veiksmus. Svarbu tai, kad be gavėjo sutikimo su gautais pinigais negali būti atliekami jokie veiksmai, t. y. bankas negali jų tiesiog atimti.
„Jeigu klientas nesutinka grąžinti pinigų, bankas turi teisę perduoti jo duomenis siuntėjui, kuris gali kreiptis į teisėsaugą“, – pridūrė E. Jurevičius.
SEB banko atstovė paantrino, kad, klientui nesutikus grąžinti lėšų, mokėtojas gali siekti jas susigrąžinti teisiniu keliu. Tokiu atveju, mokėtojui prašant, bankas privalės mokėtojui atskleisti kliento duomenis, būtinus kreipiantis į teisėsaugos institucijas ar teismą.
„Jei teisėsaugos institucijos ar teismas bankui duos nurodymą grąžinti lėšas, bankas šį nurodymą vykdys. Šią tvarką bankas taiko nepriklausomai nuo mokėjimo sumos“, – komentavo I. Dauguvietytė-Daskevičienė.
Jei pinigų niekas nepasigenda, pasisavinimas vis tiek laikomas nusikaltimu?
„Šiaulių banko“ atstovė neslėpė, kad nei vienai iš pusių nesikreipus bankas net nežinotų, kad mokėjimas yra atliktas netyčia.
„Tačiau praktika rodo, kad anksčiau ar vėliau yra paprašoma grąžinti lėšas. Todėl sulaukus nežinomo mokėjimo rekomenduojame iškart kreiptis į banką ir pranešti apie tokį atvejį“, – kalbėjo M. Rožytė.
„Swedbank“ atstovas pažymėjo, kad bet kokiu atveju klientas neturi teisės disponuoti jam nepriklausančiomis klaidingai pervestomis lėšomis ar finansinėmis priemonėmis.
„Luminor“ banko atstovas taip pat sako, kad pinigų pasilikti sau tikrai nereikėtų, nes techniškai toks veiksmas gali būti traktuojamas kaip neteisėtas pinigų pasisavinimas.
E. Jurevičius pridūrė, kad suma nėra svarbi – visos tokiais atvejais gautos lėšos turi būti grąžinamos.
O „Citadele“ atstovas pabrėžė, kad, jei gavėjas pasisavina lėšas, kurios jam nepriklauso, tai laikoma neteisėtu praturtėjimu ir dėl to gali kilti teisės aktuose numatyta atsakomybė.
„Finansiniu požiūriu, nepriklausomai nuo sumos, pinigų grąžinimo procesas yra toks pat, o atsakomybės požiūriu – didesnė suma gali užtraukti didesnę atsakomybę“, – komentavo R. Čereška.
