Skaitytoja Monika (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi) tv3.lt portalui papasakojo, kad visada norėdama pervesti pinigų turi važiuoti į banką gyvai.
Ji nurodė, kad turi įmonę, tad jos pervedamos sumos viršija 5 tūkst. eurų.
„Kaskart darydama pervedimą turiu važiuoti į „Swedbank“ aiškintis, kodėl noriu pervesti vieną ar kitą sumą. Taip išeina, kad pastoviai turiu į banką važinėti, nors visiškai neturiu tam laiko.
El. bankininkystę turiu, bet man niekad neleidžia tiesiog pervesti pinigų. Kas čia per nesąmonė? Juk pinigai tai mano, kodėl kaskart turiu teisintis ir gaišti savo laiką?“ – piktinosi Monika.
Pagrįsti tenka tiek pervedant, tiek priimant mokėjimus
„Swedbank“ Lietuvoje atstovė ryšiams su visuomene Daiva Taučkėlaitė nurodė, kad konkrečios informacijos apie klientą komentuoti negali dėl duomenų apsaugos.
Anot jos, kiekvienas toks atvejis yra nagrinėjamas individualia tvarka ir apie sprendimą klientas būna informuojamas asmeniškai:
„Siūlome klientui kreiptis į mus tiesiogiai, o jo prašymą nuodugniai išnagrinėsime ir pateiksime jam raštu individualiai išsamų situacijos išaiškinimą.“
D. Taučkėlaitė pabrėžė, kad bankas operacijų stebėseną vykdo rimtai ir atsakingai.
SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė nurodė, kad, vykdydamas nuolatinę dalykinių santykių stebėseną, tam tikrais atvejais bankas turi kreiptis į klientą ir prašyti pateikti papildomą informaciją, mokėjimą pagrindžiančius dokumentus.
„Poreikis klausti papildomos informacijos apie atliekamas operacijas, įskaitant lėšų kilmę ar tinkamam tarptautinių sankcijų įgyvendinimui reikiamą informaciją, gali kilti tiek klientui inicijuojant, tiek priimant mokėjimus“, – aiškino I. Dauguvietytė-Daskevičienė.
„Luminor“ banko Lietuvoje komunikacijos projektų vadovė Agnė Mažeikytė-Šmeliova paantrino, kad tam tikrais atvejais, įgyvendindamas įstatymų reikalavimus, dalykinių santykių stebėsenos metu bankas gali paprašyti kliento pateikti papildomą informaciją, paaiškinimus ar kitus dokumentus, pagrindžiančius jo vykdomą sandorį, operaciją.
Vis tik vykti į banką gyvai – nebūtina: „Luminor“ banke taikome praktiką, kad dėl informacijos apie mokėjimus pateikimo fiziškai vykti į klientų konsultavimo centrą nereikia – mūsų specialistams ją perduoti galima ir internetu.“
Pervedimų įtartinumas nepriklauso nuo sumos
Anot „Luminor“ komunikacijos projektų vadovės, nėra įmanoma tiksliai įvardyti sumos, kurią viršijus, klientų mokėjimai būtų automatiškai stabdomi ir būtų prašoma pateikti papildomus paaiškinimus.
A. Mažeikytės-Šmeliovos teigimu, pagal pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymą, bankas, nustatęs, kad klientas atlieka įtartiną piniginę operaciją ar sandorį, turi tai stabdyti, nepriklausomai nuo sumos.
„Taip pat negalime įvardyti ir veiksmų, garantuosiančių, kad įtartinos piniginės operacijos nebus stabdomos. Savo kasdieninėje veikloje susiduriame su daugybe itin dinamiškai kintančių rizikų.
Jos gali būti siejamos su mokėjimais į tam tikras valstybes, su kliento verslo pobūdžiu, faktiniu naudos gavėju, politiškai pažeidžiamais asmenimis ir t. t. Dėl šių rizikų turime imtis atitinkamų atsargumo priemonių“, – kalbėjo pašnekovė.
SEB banko atstovė taip pat nurodė, kad lėšų kilmės vertinimas nepriklauso nuo vykdomo arba gaunamo mokėjimo sumos: „Todėl sumos, nuo kurios gali būti prašoma pagrįsti lėšų kilmę, negalime įvardinti.“
I. Dauguvietytė-Daskevičienė paminėjo, kad atliekant lėšų kilmės vertinimą visais atvejais procedūras bankas stengiasi atlikti kiek įmanoma greičiau.
„Šio proceso trukmė priklauso ir nuo to, kaip greitai gauname reikiamus dokumentus iš klientų. Dokumentus galima pateikti tiek interneto banke, tiek el. paštu – dėl to nėra būtina vykti į banko skyrių“, – aiškino pašnekovė.
Pataria keisti mokėjimų limitus – leis net iki 100 tūkst. eurų
Pasak A. Mažeikytės-Šmeliovos, kad mokėjimai vyktų sklandžiau, vertėtų peržiūrėti sąskaitoms nustatytus mokėjimų sumų limitus – vienos operacijos, dienos, mėnesio – ir, esant poreikiui, juos koreguoti.
„Taip pat į mokėjimo paskirties laukelį visuomet reikėtų įrašyti aiškią ir tikslią informaciją apie mokėjimą. Čia netoleruojame jokių įrašų, kurie gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai siejami su bet kokia neteisėta veikla“, – aiškino „Luminor“ atstovė.
„Swedbank“ atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad klientai, atlikdami mokėjimus, turėtų tiksliai ir aiškiai nurodyti mokėjimo paskirtį bei vengti frazių, kurios gali būti susietos su neteisėtomis veiklomis, nepaisant tikrųjų mokėtojo ketinimų.
D. Taučkėlaitės teigimu, šiuo metu verslo klientai, atsižvelgdami į realius savo verslo poreikius, turi galimybę keisti savo dienos ir mėnesio mokėjimų limitus, paskambinę į „Swedbank“ telefonu arba atvykę į artimiausią „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinį.
Atstovė pažymėjo, kad nuo šių metų birželio 13 dienos verslo klientai turės galimybę keisti dienos ir mėnesio mokėjimų limitus ir savo „Swedbank“ interneto banko paskyroje.
Ji įvardijo, kad verslo klientai turės galimybę padidinti savo mokėjimų dienos limitą iki 50 tūkst. eurų, o mėnesio limitą – iki 100 tūkst. eurų.
„Jie taip pat turės galimybę sumažinti esamus savo limitus. Mokėjimų limitų sumažinimai yra atliekami, valdant įvairias rizikas ir būna aktualūs po, pavyzdžiui, veiklos sezono laikotarpio ar po didesnių projektų apmokėjimų.
Jei mūsų verslo klientui reikia didesnių mokėjimų dienos arba mėnesio limitų, tuomet jie, kaip ir dabar, toliau turės galimybę pakeitimus atlikti paskambinę mums telefonu arba atvykę į artimiausią „Swedbank“ klientų aptarnavimo padalinį“, – komentavo D. Taučkėlaitė.
Sandoriai turi atitikti bankų žinias apie klientą ar jo verslą
Pasak D. Taučkėlaitės, bankas remiasi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu bei patvirtintais Finansų rinkos dalyviams skirtais nurodymais, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui.
Todėl bankas privalo vykdyti nuolatinę operacijų, sandorių ir kliento dalykinių santykių stebėseną.
„Swedbank“ atstovės aiškinimu, taip siekiama užtikrinti, kad vykdomi sandoriai atitiktų banko turimas žinias apie klientą, jo verslą (verslo rūšis ir jo pobūdį, sandorių pobūdį, verslo partnerius, veiklos teritoriją ir pan.), rizikos pobūdį ir žinias apie lėšų šaltinį.
„Luminor“ komunikacijos projektų vadovė nurodė, kad bankas griežtai laikosi pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos teisės aktų, Europos Sąjungos įgyvendinamų tarptautinių sankcijų ir kitų teisės aktų, įpareigojančių vykdyti kliento pažinimo procedūras ir operacijų stebėseną.
„Kaip ir kiekvienas bankas, esame atsakingi už šiuos procesus ir privalome juos įgyvendinti“, – pabrėžė A. Mažeikytė-Šmeliova.
SEB banko atstovė žiniasklaidai taip pat paminėjo, kad be jau minėtų įstatymų, teisės aktų reikalavimų bankas didelį dėmesį skiria principo „Pažink savo klientą“ įgyvendinimui.
I. Dauguvietytės-Daskevičienės aiškinimu, įstatymas įpareigoja finansų įstaigas vykdyti nuolatinę klientų dalykinių santykių stebėseną, suprasti jų vykdomus sandorius, pasirinkti tinkamas priemones klientų lėšų ir turto šaltiniams nustatyti bei patikrinti.
