Vienas asmuo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino, kad jo kaimynas daugiabutyje įsistatė kamerą–akutę:
„Kiek domėjausi, supratau, kad tai – nelegalu be kaimynų sutikimo, nes tai nėra jo privati valda. Jis filmuoja mane, mano vaiką, mano svečius – jaučiamės nesmagiai grįždami namo. Ar jis tai gali daryti?“
Vieni komentatoriai tikino, kad laiptinė nėra asmeninė teritorija, o vieša erdvė, tad filmuoti ten nėra draudžiama. Kiti sakė atvirkščiai – netgi gavus kaimynų sutikimą dar turėtų kabėti įspėjamasis ženklas, kad yra filmuojama.
Gyventojai neslėpė, kad teisės filmuoti ir fotografuoti ar būti filmuojamam ir fotografuojamam yra visiškai neaiškios, mat viešose vietose – gatvėse, parduotuvėse, renginiuose – atsiklausti nereikia.
Filmuojant praeivius savo telefonu kartais irgi gali kilti nemalonumų ir nėra visai aišku, ar į kadrą patekęs asmuo gali reikalauti vaizdo medžiagą ištrinti.
Dalis paminėjo ir tai, kad apsaugos kameromis filmuojant savo privatų kiemą į kadrą negali patekti kaimynų kiemas, nes taip irgi pažeidžiama jų privati erdvė.
Portalo tv3.lt kalbinti teisininkai papasakojo, kokie žmonės ir kokiais atvejais gali būti filmuojami, kada yra būtini įspėjamieji ženklai ir kokių reikia sutikimų.
Jei žmogus neprieštarauja, reiškia sutinka
Advokatė Julija Viktorija Flis pabrėžė, kad asmens nuotrauka ar kitoks jo atvaizdas yra privataus gyvenimo dalis, kuri yra saugoma ir ginama.
Advokatės teigimu, pagrindinė taisyklė yra tokia, kad asmuo gali būti fotografuojamas, filmuojamas ir jo atvaizdas gali būti naudojamas tik jo sutikimu.
Nepilnamečių vaikų filmavimui ar fotografavimui, taip pat nepilnamečių vaikų atvaizdo naudojimui yra būtinas tėvų sutikimas.
Mirusį asmenį galima fotografuoti tik jo sutuoktinio, tėvų ar vaikų sutikimu: „Tik šių asmenų sutikimu galima demonstruoti ar kitaip platinti mirusio asmens nuotraukas ar kitokį atvaizdą, padarytus jam esant gyvam, išskyrus atvejus, kai asmuo davė sutikimą būdamas gyvas.
Sutikimas gali būti išreikštas bet kuria forma: žodžiu, raštu, veiksmais. Pvz., jeigu asmuo, matantis ir suvokiantis esąs fotografuojamas, tam neprieštarauja, galima pripažinti, kad jis sutinka.“
Visgi, jei yra galimybė, J. V. Flis pataria geriau turėti rašytinį sutikimą, nes kilus ginčui dėl to, ar buvo duotas sutikimas, kai kuriais atvejais gali būti sudėtinga įrodyti sutikimo buvimo faktą arba apimtį (dėl ko konkrečiai buvo duotas sutikimas).
„Pavyzdžiui, byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tarp vienos iš dešimties įtakingiausių nuomonės formuotojų Lietuvoje ir grožio prekių ir paslaugų teikimo srityje dirbančio asmens buvo kilęs ginčas dėl atvaizdo panaudojimo.
Teismai nustatė, kad nuomonės formuotoja buvo davusi žodinį sutikimą dėl pastarosios nuotraukos naudojimo socialiniuose tinkluose, bet ne grožio parodose reklamos tikslais. Nurodytoje byloje nuomonės formuotojai buvo priteistas turtinės žalos atlyginimas“, – pasakojo advokatė.
Kada galima filmuoti be sutikimo?
J. V. Flis akcentavo, kad teisė į atvaizdą, kaip ir daugybė kitų teisių, kurias turi asmuo, nėra absoliuti. Dėl to teisininkė išskyrė 3 pagrindinės taisyklės išimtis: viešasis tikslas, viešas asmuo bei vieša vieta.
Jos aiškinimu, asmens sutikimo nereikia, jeigu asmens fotografavimas (filmavimas) ar jo atvaizdo publikavimas yra pateisinamas tam tikru viešuoju interesu, pvz., asmens, darančio nusikaltimą, filmavimas ar fotografavimas, dingusio, ieškomo, įtariamo padarius nusikaltimą asmens nuotraukos.
Anot pašnekovės, asmens sutikimo nereikia, jei asmuo yra fotografuojamas ar filmuojamas, taip pat jo atvaizdas naudojamas dėl jo visuomeninės, tarnybinės veiklos. T. y. toks asmuo yra viešas (pvz., politikai, žymūs meniniai, aktoriai, verslininkai, sportininkai).
„Ši taisyklė taikoma ir vadinamiesiems trumpalaikiams viešiems asmenims, kurie trumpam sulaukia visuomenės dėmesio dėl tam tikro įvykio ar poelgio. Trumpalaikiai vieši asmenys gali būti fotografuojami ar filmuojami be jų sutikimo tik dėl atitinkamo veiksmo ar įvykio, dėl kurių susilaukia visuomenės dėmesio.
Tačiau vieši asmenys turi teisę reikalauti jų nefilmuoti ar nepaveiksluoti, kai tai yra susiję su jų privačiu gyvenimu, pvz., politikas su savo šeima pietauja restorane“, – vardijo advokatė.
Trečioji išimtis, pasak jos, yra asmens fotografavimas (filmavimas) viešoje vietoje, pvz., gatvėje, viešame renginyje, teatre ir pan. Ten visų esančių sutikimo taip pat nereikia.
Įspėjamieji ženklai ir ko gali reikalauti filmuojami asmenys
Pasak advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ asocijuotojo teisininko Igno Sidaro, jei į filmavimo lauką patenka kitiems asmenims priklausanti, bendro naudojimo ar viešo naudojimo erdvė (bendra laiptinė, kito asmens kiemas, parkavimo vieta, namas, gatvė ar pan.), vaizdo stebėjimą vykdančiam asmeniui taikomi visi Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) reikalavimai.
Teisininkas įvardijo, kad tarp tokių reikalavimų nustatyta pareiga:
- informuoti apie vaizdo stebėjimą, stebėjimą vykdantį asmenį, stebėjimo tikslus ir nurodyti kontaktinius duomenis;
- užtikrinti vaizdo duomenų saugumą;
- kritiškai įvertinant siekiamą tikslą atitinkamai nustatyti mažiausius vaizdo duomenų saugojimo terminus ir įrengti vaizdo kameras, kad būtų stebima įmanomai mažiausia teritorija;
- užtikrinti duomenų subjektų teisių įgyvendinimą, įskaitant teisę prieštarauti tokiam duomenų tvarkymui;
- atlikti Poveikio duomenų apsaugai vertinimą;
- su trečiaisiais asmenims, kurie gali turėti prieigą prie duomenų (pvz., apsaugos tarnybomis), pasirašyti duomenų tvarkymo sutartis.
I. Sidaro aiškinimu, jei savininkų bendrija nori stebėti daugiabučio patalpas ir tai tenkina ne visų savininkų poreikius, būtina gauti daugumos jų sutikimą.
Vis tik, net ir gavus sutikimą kaimynai turi teisę bet kuriuo metu jį atsiimti.
Pašnekovas pridūrė, kad be viso to kaimynai turi teisę gauti visą informaciją apie duomenų (t. y. filmuotos / fotografuotos medžiagos) tvarkymą, gauti savo duomenų kopiją.
Taip pat teisę reikalauti, kad įrašai su jais būtų ištrinti ir svarbiausia – teisę prieštarauti tokiam jų duomenų tvarkymui apskritai.
Teisininkas pabrėžė ir tai, kad, nepriklausomai nuo to, ar sutikimas gautas, informavimas apie vaizdo stebėjimą privalomas visais atvejais.
Tam tinkama forma – lengvai pastebimas informacinis ženklas, įrengtas prieš patenkant į stebimą teritoriją: „Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI) viešai yra pateikusi rekomendacijas dėl tokio įspėjančio ženklo turinio, tad, siekiant išvengti netikslumų, siūlome remtis jomis.“
Kur kreiptis dėl nelegalaus filmavimo ar fotografavimo?
J. V. Flis teigimu, filmavimo kameros įrengimas parduotuvėse, gatvėse nebūtų laikomas kaip pažeidžiantis asmens teisę į atvaizdą.
Tačiau ji pabrėžė, kad asmens teisės į atvaizdą pažeidimu būtų laikoma situacija, kai filmavimo kamera įrengiama taip, kad filmuojama asmens privati teritorija.
Taip pat ir viešoje vietoje esantis asmuo, anot advokatės, turi teisę būti nefotografuojamas, nes net ir būdamas viešoje vietoje privatus asmuo nepraranda savo teisės į privatumą.
„Asmeniui, kuris mano, kad jo teisė į atvaizdą – pažeista, pvz., be jo sutikimo jis buvo fotografuojamas ar filmuojamas, taip pat jo atvaizdas buvo išplatintas, turi teisę kreiptis į teismą arba į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba nagrinėja prašymus ne tik visuomenės žiniasklaidos priemonėms pažeidus asmens teisę į atvaizdą, bet ir kitiems asmenims neteisėtai panaudojus kito asmens atvaizdą“, – dėstė pašnekovė.
Anot jos, kai kuriais atvejais asmens teisės į atvaizdą pažeidimas gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę.
Kaip pavyzdį J. V. Flis pateikė policijos pareigūną, kuris, nufilmavęs sulaikytą nuogą moterį ir vaizdo įrašą įkėlęs į „Facebook“, buvo pripažintas padaręs nusikalstamas veikas bei nubaustas 7,5 tūkst. eurų bauda.
Pasak I. Sidaro, jei asmuo jaučia, kad toks vaizdo stebėjimas yra nepagrįstas ir pažeidžia jo teisę į privatumą, jis turi teisę kreiptis tiesiogiai į VDAI.
„Praktikoje, prieš kreipiantis į VDAI, visada rekomenduojame pabandyti raštu kreiptis tiesiogiai į vaizdo stebėjimą vykdantį asmenį nurodant, kad prieštaraujate tokiam duomenų tvarkymui.
Jei VDAI vykdomo skundo nagrinėjimo metu būtų nustatyta, kad vaizdo stebėjimą vykdantis asmuo nesilaikė BDAR reikalavimų, priežiūros institucija turi teisę nurodyti atlikti papildomus veiksmus.
Pvz., pateikti atnaujintą informaciją, atlikti vertinimą, tam tikrais atvejais – nutraukti vaizdo stebėjimą, o išimtiniais, pvz., jei piktybiškai nesilaikoma nurodymų, paskirti asmeniui administracinę atgrasančią baudą“, – vardijo teisininkas.
Anot jo, už BDAR pažeidimus fiziniams asmenims paskiriamos baudos paprastai siekia nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų.
