Tai pagrįstai neramina, kad ateityje skolų naštą bus labai sudėtinga sumažinti be „reikšmingo neigiamo poveikio ekonominei veiklai“, – perspėjama IIF tyrimų išvadose.
Bendros įsiskolinimų pasaulyje skolų apimtys šiemet jau padidėjo 15 trln. JAV dolerių ir metų pabaigoje gali viršyti 277 trln. dolerių, o skolų ir pasaulio sukuriamo bendrojo vidaus produkto santykis per šiuos metus išaugs nuo 320 proc. iki 365 procentų.
Didžiojo dvidešimtuko valstybės paskelbė iniciatyvą, kuri šiuo metu leis 46 skurdžiausioms pasaulio šalims atidėti skolų mokėjimus maždaug 5 mlrd. dolerių suma. Jos taip pat artėja link galimybės gauti papildomą finansavimą iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF).
Tuo tarpu analitikai kalba apie papildomų priemonių būtinybę kovoti su didėjančia biudžetinės krizės rizika daugelyje besivystančių šalių.
Nuo pandemijos pradžios pagrindiniai pasaulio centriniai bankai sumažino palūkanų normas ir ėmėsi ekonomikos skatinimo priemonių, o tai leido sumažinti skolinimosi išlaidas. Kita vertus, sumenkusios mokesčių įplaukos apsunkina skolų aptarnavimą.
Įsiskolinimų apimtys pasaulyje nuo 2016-ųjų pradžios iki šių metų rugsėjo pabaigos išaugo 52 trln. dolerių, tuo tarpu 2012-2015 metais – tik 5 trln. dolerių, konstatuoja IIF.
