Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga, Jungtinė Karalystė ir Kanada šeštadienį uždraudė tam tikriems Rusijos bankams naudotis SWIFT – didelio saugumo tinklu, kuris palengvina mokėjimus 11 000 finansinių institucijų 200 šalių. Vokietija po Maskvos veiksmų sustabdė dujotiekio „Nord Stream 2“ sertifikavimą.
Europos Sąjunga, Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Japonija, Šveicarija, Australija ir Taivanas savaitgalį Maskvai paskelbė naujus draudimus, pasmerkdami įvykusį karinį įsiveržimą.
Rusija jau moka už savo agresiją. Praėjusią savaitę šalies akcijos ir valiuta sumažėjo po to, kai Putinas įvedė kariuomenę į Rytų Ukrainą. Rusijos akcijų rinka pirmadienį buvo uždaryta.
Rublis pirmadienį pasiekė rekordines žemumas, dolerio atžvilgiu nukritęs net 30 proc., o Rusijos centrinis bankas padidino palūkanų normas daugiau nei dvigubai iki 20 proc.
Putinas yra „abejingas“ Vakarų sankcijoms, pirmadienį pareiškė jo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, nes jis neturi turto užsienyje.
„Sankcijose yra gana absurdiškų teiginių apie kažkokį turtą ir t.t. Visi žino, kad prezidentas [Putinas] iš tikrųjų neturi jokio turto, išskyrus tą, kuris kasmet deklaruojamas – [automobilio] priekabos suma ir butas, ir kai kurie banko indėliai“, – sakė jis.
Nors Putinas „ant popieriaus“ turi nedaug, opozicijos nariai ir tiriamosios žurnalistikos atstovai tvirtina, kad jis turi paslėptą turtą.
Štai naujausios pagrindinės sankcijos.
Europos Sąjunga
Europos Komisija kartu su Jungtinėmis Valstijomis, Jungtine Karalyste ir Kanada šeštadienį įsipareigojo pašalinti Rusiją iš SWIFT – pasaulinės pranešimų paslaugos, jungiančios finansines sistemas – kaip dalį griežtesnių žingsnių siekiant pašalinti Rusiją iš tarptautinės finansų sistemos.
Pasaulio tarpbankinių finansinių telekomunikacijų draugija naudojasi daugiau nei 11 000 finansinių institucijų saugioms žinutėms ir mokėjimo pavedimams siųsti – Rusijos pašalinimas iš jos laikomas „branduoliniu žingsniu“.
Šalys taip pat įsipareigojo įvesti „ribojančias priemones“, kurios neleistų Rusijos centriniam bankui dislokuoti savo tarptautines atsargas taip, kad pakenktų sankcijų poveikiui. ES Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad šios priemonės paralyžiuos Rusijos centrinio banko turtą ir įšaldys jo sandorius, todėl jo turto bus neįmanoma likviduoti.
„Mes neleisime Putinui naudotis savo karo skrynia“, – sakė U. von der Leyen.
Pareiškime teigiama, kad bus apribotas „auksinių pasų“ pardavimas, leidžiantis turtingiems rusams gauti pilietybę kitoje šalyje mainais už investiciją. Dėl šio žingsnio su vyriausybe susiję turtingi rusai negali tapti kitų šalių piliečiais ir „gauti prieigos prie mūsų finansų sistemų“.
Ursula Von der Leyen ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienio rytą paskelbė apie kitas priemones, pažadėdami padaryti „maksimalią įtaką Rusijos ekonomikai ir politiniam elitui“.
„Mes laikysimės Kremliaus atsakomybės“, – sakė ES Komisijos pirmininkė.
Sankcijos skirtos Rusijos finansų, energetikos ir transporto sektoriams, įskaitant eksporto kontrolę ir prekybos finansavimo draudimus.
Šveicarija
Net istoriškai neutrali Šveicarija priėmė ES sankcijas Rusijai, pirmadienį paskelbė prezidentas Ignazio Cassis. Šalis, kuri yra pagrindinis turtingų Rusijos oligarchų centras, pareiškė, kad įšaldo tam tikrų asmenų turtą „nedelsiant“.
Sankcijos ir turto įšaldymas bus taikomas Putinui, ministrui pirmininkui Michailui Mišustinui ir užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui.
Šveicarija patvirtino savo įsipareigojimą laikytis neutralumo ir pareiškė, kad nagrinės tolesnes ES sankcijas „kiekvienu atveju atskirai“.
„Precedento neturinti Rusijos karinė ataka prieš suverenią Europos šalį buvo lemiamas veiksnys Federalinės Tarybos sprendimui pakeisti savo ankstesnę poziciją dėl sankcijų“, – sakoma pareiškime.
Prancūzija
Prancūzijos finansų ministras Bruno Le Maire'as pirmadienį po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sušaukto Gynybos tarybos posėdžio pareiškė, kad šalis sieks rusams priklausančių prabangos prekių, kurioms taikomos sankcijos.
„Mes siekiame visiško finansinio turto, nekilnojamojo turto, jachtų ir prabangių transporto priemonių, kurios priklausytų Rusijos asmenims pagal Europos sankcijas, surašymo“, – sakė Le Maire'as.
Japonija
Japonija pirmadienį pareiškė, kad ji įves Rusijai daugiau sankcijų, suderindama jas su G7. Konkrečiai, ministras pirmininkas Fumio Kishida sakė, kad Japonija apribos sandorius su Rusijos centriniu banku ir taikys sankcijas Baltarusijai, pranešė Reuters. Savaitgalį šalis nurodė, kad uždraus kai kuriems Rusijos bankams prieigą prie SWIFT ir įšaldys Putino turtą.
F. Kishida praėjusią savaitę paskelbė apie daugybę priemonių, įskaitant tam tikrų Rusijos asmenų ir finansinių institucijų turto įšaldymą, taip pat eksporto į Rusijos karines organizacijas draudimą.
„Reaguodami į šią situaciją sustiprinsime savo sankcijų priemones, glaudžiai bendradarbiaudami su G7 ir likusia tarptautine bendruomene“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė F. Kishida.
Australija
Australijos lyderis penktadienį pareiškė, kad šalis „pradės taikyti tolesnes sankcijas oligarchams, kurių ekonominis svoris yra strategiškai svarbus Maskvai ir daugiau nei 300 Rusijos Dūmos, jų parlamento, narių“.
Penktadienį spaudos konferencijoje kalbėjęs ministras pirmininkas Scottas Morrisonas pridūrė, kad Kanbera „taip pat bendradarbiauja su Jungtinėmis Valstijomis, siekdama suderinti jų tolesnes sankcijas pagrindiniams Baltarusijos asmenims ir subjektams, prisidėjusiems prie agresijos, todėl pratęsiame tas sankcijas Baltarusijai. “
Naujas priemonių paketas buvo priimtas po to, kai Australija ketvirtadienį įvedė kelionių draudimus ir pritaikė finansines sankcijas aštuonioms Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos narėms.
Naujoji Zelandija
Naujoji Zelandija uždraudė eksportuoti prekes Rusijos kariuomenei ir saugumo pajėgoms, reaguodama į invaziją į Ukrainą.
Ministrė pirmininkė Jacinda Ardern penktadienį paskelbė, kad sumažins prekybą su Rusija ir įves Rusijos pareigūnams draudimus keliauti. Ji toliau ragino grįžti prie diplomatinio dialogo krizei išspręsti.
„Čia ir dabar turime imtis neatidėliotinų veiksmų, – spaudos konferencijoje Velingtone sakė J. Ardern. – Tai akivaizdus karinės galios ir smurto panaudojimas, nusinešęs nekaltų gyvybių, ir mes turime tam pasipriešinti“.
Taivanas
Taivanas penktadienį paskelbė, kad prisijungs prie ekonominių sankcijų Rusijai, nenurodydamas, kokios priemonės yra svarstomos.
Užsienio reikalų ministerija penktadienį savo pranešime nurodė, kad „griežtai smerkia“ Rusijos sprendimą pradėti karą prieš Ukrainą ir pridūrė, kad tai kelia rimtą grėsmę taisyklėmis pagrįstai tarptautinei tvarkai.
Sprendimas įvesti sankcijas buvo priimtas „siekiant priversti Rusiją sustabdyti savo karinę agresiją prieš Ukrainą ir kuo greičiau atnaujinti taikų dialogą tarp visų susijusių šalių“, pridūrė ministerija.
Taivanas yra pasaulinis puslaidininkių gamybos lyderis.
Jungtinės Amerikos Valstijos
JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas pirmadienį paskelbė apie tolesnius veiksmus prieš Rusiją, įskaitant draudimą Rusijos finansinėms institucijoms, pavyzdžiui, Rusijos centriniam bankui, vykdyti sandorius Amerikos doleriais.
JAV taip pat įvedė sankcijas valstybiniam Rusijos tiesioginių investicijų fondui, pavadindamos jį Putino ir jo artimųjų „purvinu fondu“.
Agresyvių žingsnių buvo imtasi siekiant uždrausti Rusijai naudotis „lietingos dienos fondu“, kuriuo, pasak pareigūnų, Maskva tikėjosi pasikliauti per invaziją į Ukrainą. Užuot naudojusi atsargas smunkančiam rubliui apsaugoti, Rusija nebegalės gauti lėšų, kurias laiko JAV doleriais.
JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pristatė dar vieną griežtų priemonių prieš Rusiją rinkinį, sakydamas: „Putinas pasirinko šį karą“.
Šios sankcijos apima technologijų eksporto blokavimą, kuris yra pagrindinis J. Bideno metodo elementas, kuris, anot jo, labai apribotų Rusijos galimybes plėtoti savo karinį ir aviacijos sektorių.
Baltųjų rūmų pareiškime teigiama, kad „tai apima visoje Rusijoje taikomus puslaidininkių, telekomunikacijų, šifravimo saugumo, lazerių, jutiklių, navigacijos, avionikos ir jūrų technologijų apribojimus“.
Vašingtonas taip pat įvedė sankcijas žmonėms, kuriuos apibūdino kaip „korumpuotus milijardierius“, ir jų šeimoms, kurios yra arti Kremliaus.
Jis nurodė, kad neleis 13 didelių valstybinių įmonių rinkti pinigus Jungtinėse Valstijose, įskaitant energetikos milžiną „Gazprom“ ir „Sberbank“, didžiausią Rusijos finansų įstaigą.
Baltieji rūmai taip pat pažadėjo taikyti sankcijas dvidešimčiai Baltarusijos asmenų ir įmonių, tarp kurių yra „du reikšmingi Baltarusijos valstybiniai bankai, devynios gynybos įmonės ir septyni su režimu susiję pareigūnai bei elitas“.
Jungtinė Karalystė
Anot užsienio reikalų sekretorės Liz Truss, Jungtinė Karalystė pirmadienį įvedė naujas sankcijas Rusijos bankams ir pareiškė, kad ji turi oligarchų, kuriems turi būti taikomos sankcijos, sąrašą.
Šalis neleis didžiausiam Rusijos bankui „Sberbank“ atlikti mokėjimų sterlingais. Dar trijų Rusijos bankų – „Otkritie“, „Sovcombank“ ir „VEB“ – turtas bus visiškai įšaldytas.
Pirmadienį L. Truss parlamentui teigė, kad JK „per kelias dienas“ visiškai įšaldys visų Rusijos bankų turtą.
JK savaitgalį prisijungė prie kitų Vakarų šalių, kad išstumtų Rusijos bankus iš SWIFT.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinė Karalystė taip pat ketina taikyti sankcijas 100 asmenų ir subjektų, kaip dalį tolesnių sankcijų Rusijai.
Jis pridūrė, kad antradienį penkiems Rusijos bankams paskelbus sankcijas, Rusijos valstybinio banko VTB turtas bus įšaldytas. Rusijos valstybinėms ir privačioms įmonėms taip pat bus užkirstas kelias pritraukti lėšų Jungtinėje Karalystėje.
Jungtinė Karalystė uždraus Rusijos nacionalinę aviakompaniją „Aeroflot“ ir taikys sankcijas Baltarusijai „dėl jos vaidmens puolant Ukrainą“, pridūrė premjeras.
Anot B. Johnsono, Britanija taip pat tikisi šią savaitę priimti teisės aktus, draudžiančius tam tikrų technologijų eksportą į Rusiją, ypač „elektronikos, telekomunikacijų ir kosmoso sektorių“.
„Mes ir toliau vykdysime negailestingą misiją, siekdami išstumti Rusiją iš pasaulinės ekonomikos, dalis po dalies. Diena po dienos ir savaitė po savaitės“, – sakė B. Johnsonas įstatymų leidėjams.
