Į viršų kopianti pasaulio ekonomika Lietuvos gyventojams turėtų ne tik sužadinti šviesių vilčių, bet ir kelti nerimą. Po krizės atsitiesiantis planetos ūkis teikia daugiau galimybių mūsų šalies eksportui. Tačiau kartu gali visiškai nokautuoti mūsų valstybės, kurią sunkmetis pasiuntė į nokdauną, vidaus vartojimą. Tai Lietuvai gali reikšti net bankrotą.
Ūkis apimtas sąstingio – kainos kyla
Pirma apie keistą sąsają tarp į priekį pajudėjusios pasaulio ekonomikos ir vietoje trepsinčio mūsų šalies ūkio prakalbo naftos perdirbimo įmonės „Orlen Lietuva“ viešųjų ryšių direktorė Aurelija Trakšelienė.
Nepaisant pastaruoju laiku į dar prieš metus sunkiai įsivaizduojamas aukštumas pašokusių degalų kainų, kurios jau tapo sunkiai įkandamos nemažai daliai lietuvių, A.Trakšelienė žiniasklaidai teigė, kad tai dar ne pabaiga. „Viskas priklauso nuo to, ar pasaulinė ekonomika atsigaus artimiausiu metu. Jeigu ekonomika kils, tokiu atveju gali išaugti naftos produktų paklausa, o tai gali turėti įtakos naftos produktų kainoms“, - aiškino „Orlen Lietuva“ atstovė.
Iš A.Trakšelienės žodžių galėjai suprasti, kad nuo Lietuvos čia apskritai niekas nepriklauso. Jei Lietuvoje ir visai žmonės neturės už ką įsigyti dujų ar dyzelino, degalus nupirks kitų, jau atsigavusių po krizės, valstybių žmonės. O jūs, mielieji baltų šalies gyventojai, manykitės kaip tik išmanote. Nors ir pėsčiomis milžiniškus atstumus XXI amžiuje vaikščiokite.
„Respublikai“ pradėjus domėtis keista sąsaja tarp beatsitiesiančios pasaulio ekonomikos ir įšalo zonoje vis dar tebesančio mūsų ūkio, paaiškėjo dalykų, kurie visi kartu Lietuvai gali reikšti tragediją.
Kas pasauliui – gerai, lietuviams – peilis
Aplinkui - sujudimas. Vienos iš dinamiškiausių pasaulio šalių Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2010-aisiais pagal įvairiausias prognozes turėjo išaugti 10 proc., Lenkijos - 3,4 proc., Rusijos - 4,1 proc., Estijos - 3,6 proc., JAV - 2,5 proc. Iš Vokietijos atėjo žinia, kad pernai šios šalies BVP jau pasistiebė 3,6 proc., iš Švedijos - kad šios skandinavų valstybės ūkis 2010 m. trečiąjį ketvirtį pašoko rekordinius 6,9 proc.
Jei tikėsime prognozėmis, 0,8 proc. turėjo užaugti ir 2010-ųjų Lietuvos BVP. Tačiau, kaip tvirtina ekonomikos analitikas Vladimiras Trukšinas, iš esmės mikroskopinį produkto ūgtelėjimą jau seniausiai surijo infliacija, kuri pernai Lietuvoje siekė net 3,6 proc. Vadinasi, ne kilo, o, priešingai, krito mūsų perkamoji galia, menko realios pajamos.
Pasaulio stiebimasis aukštyn ir mūsų šalies žengimas į apačią – ką visa tai reiškia Lietuvai? „Pirmiausia – didesnes energijos išteklių kainas, kurios mums jau tampa sunkiai įkandamos, - „Respublikai“ sakė finansų analitikas Stasys Jakeliūnas. - Atsigaunančiose šalyse atsigauna vartojimas, o kartu su juo į viršų kyla ir kainos. Pirmiausia brangsta degalai, dujos. Kadangi jos parduodamos pasaulinėmis kainomis, lietuvis irgi priverstas benziną, dyzeliną ar dujas pirkti tokiomis kainomis, kokiomis jas perka švedas ar vokietis. Skirtumas tas, kad atsigaunant Švedijos ar Vokietijos ekonomikai auga ir jų piliečių pajamos, o Lietuvos gyventojų uždarbiai geriausiu atveju stovi vietoje. Todėl norėdamas važinėtis automobiliu ar žiemą gyventi šiltai, mūsų pilietis bus priverstas mažinti vartojimą kitų prekių ar paslaugų sąskaita“.
Smūgis vietinei rinkai
Bet, sakė S.Jakeliūnas, ir tai dar ne viskas. Paskui pabrangusius energijos išteklius neišvengiamai kyla ir dar kils maisto, gaminių kainos. „Tas dalykas mažiausiai atsilieps įmonėms, kurios dirba eksportui. Pavyzdžiui, „Orlen Lietuva“ atsiveža naftą, ją perdirba į degalus ir beveik visą produkciją vėl išveža parduoti į užsienį. Tenai jau atsigavęs vartojimas, vadinasi, gamykla irgi turės galimybę savo dyzeliną ar benziną parduoti išaugusiomis kainomis. Bet vietinei rinkai dirbantys verslininkai jau atsiduria ar dar atsidurs nepavydėtinoje situacijoje“, - tvirtino finansų analitikas.
Anot S. Jakeliūno, brangstantys energijos ištekliai jau siaurina ar dar smarkiai susiaurins vidaus vartojimą. „Kadangi pašildęs savo būstą pabrangusiomis dujomis žmogus bus priverstas valgyti maistą išaugusiomis kainomis, kitoms prekėms ar paslaugoms jam liks dar mažiau pinigų. Sunku net pasakyti, kaip išsilaikys tas kitas prekes gaminantys ar parduodantys, kitas paslaugas teikiantys verslininkai“, - svarstė finansų analitikas.
Jis neslėpė, kad kitų, stipresnių, šalių ekonominis atsigavimas mūsų šalies ūkiui tikriausiai reikš dar vieną skaudų smūgį. „Augantis eksportas, žinoma, gerai. Bet jis nėra tokio masto, kad galėtų paskui save ištempti visą ekonomiką. Ją turėtų tempti vidaus vartojimas, tačiau jam atsigauti trukdys dėl atsitiesusios pasaulio ekonomikos pabrangusios prekės ir paslaugos“, - darė išvadą pašnekovas.
Vyriausybė apsimetė esanti bejėgė
Pasak S. Jakeliūno, mūsų Vyriausybė galėtų padėti žmonėms įveikti paradoksą, atsirandantį dėl pasaulinės ekonomikos kilimo. „Tačiau šito daryti ji nenori ir reikalą pateikia taip, tarytum dėl visko būtų kaltos pasaulinės rinkos tendencijos, o Vyriausybėje dirbantys valdininkai čia lyg ir niekuo dėti“, - tvirtino finansų analitikas.
Kokių priemonių galėtų imtis Vyriausybė? S. Jakeliūnas, sakė, kad, pavyzdžiui, logiška būtų sumažinti akcizą benzinui ar pridėtinės vertės mokestį (PVM) maistui. „Dabar akcizas benzinui yra bent 15-20 proc. didesnis nei minimumas, kurio reikalauja Europos Sąjunga. Tuomet, kai buvo nuo 9 iki 21 proc. pakeltas PVM maistui, labai sumažėjo mūsų šalies konkurencingumas kovoje su maisto gamintojais iš kitų šalių. Kodėl PVM negrąžinus į ankstesnę padėtį?“ - sakė finansų analitikas.
Tačiau jis abejojo, ar dabartinė Vyriausybė ryšis mažinti mokesčius. „Ji įsipareigojo 2011-aisiais sumažinti biudžeto deficitą iki 6 proc. Ir nors toks uždavinys, mano nuomone, yra mažai realus, Vyriausybė darys viską, kad mokesčiai nemažėtų. Net jei tai ir dar labiau pablogintų mūsų žmonių padėtį“, - tvirtino S.Jakeliūnas.
Informacija
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro surinkta statistika rodo, kad per metus labiausiai išaugo pieno produktų kaina - 2010 m. gruodį liesa varškė kainavo 33 proc. brangiau negu prieš metus, juoda duona - 15 proc. brangiau, sviestas ir pienas - 13-17 proc. brangiau. O Statistikos departamento sudaryto dažniausiai įsigyjamų 32 maisto prekių krepšelio duomenys atskleidžia, kad 2010 m. spalį, palyginti su 2009 m. gruodžiu, pabrango 19 prekių, iš kurių labiausiai - bulvės (40 proc.), pomidorai (28,8 proc.), obuoliai (25 proc.), kava, daugelis pieno produktų.
Vidmantas Užusienis
