Kanados smegenų centro „Fraser Institute“ antradienį paskelbtame indekse, kuris paremtas 2019 metų duomenimis, Lietuvos ekonominės laisvės vertinimas nežymiai padidėjo: nuo 8,10 balo pakilo iki 8,21 balo.
„Aukšta aštuntoji vieta – didelis avansas naujai Lietuvos valdžiai, kurios ambicija kurti patikimą aplinką ir palankias sąlygas visiems, norintiems kurti pridėtinę vertę, yra sveikintinas. Daug metų dalyvaudami Pasaulio ekonominės laisvės indekso sudaryme puikiai matome, kurios sritys pelnė Lietuvai pripažinimą, o kur – būtina pasitempti“, – pranešime sakė LLRI prezidentė Elena Leontjeva.
Daugiausiai balų Lietuva gavo stabilios pinigų politikos srityje (9,3 iš 10), o mažiausiai – teisėtvarkos sistemos ir nuosavybės teisių apsaugos srityje (7,18 iš 10). Pernai šiose srityse Lietuva surinko atitinkamai 7 ir 9,25 balo.
„Dėka to, kad Lietuvoje sudarytos geros sąlygos veikti fintech’ui ir rinkos neiškreipia valstybinis komercinis bankas, kredito rinkos reguliavimo srityje mums skiriami aukščiausi balai. Tačiau Lietuvos darbo rinkos reguliavimas iš 165 valstybių įvertintas tik 74 vieta“, – teigė LLRI prezidentė.
Jos teigimu, įmonėms tenkanti administracinė našta vis dar išlieka sunki, erdvė kurti ir lanksčiai lanksčiai reaguoti į besikeičiančius rinkos poreikius – ribota.
Pirmąsias Pasaulio ekonominės laisvės indekso vietas, kaip ir pernai, dalijasi Honkongas ir Singapūras, toliau rikiuojasi Naujoji Zelandija ir Šveicarija, Sakartvelas.
Estija indekse yra 13-ta, Latvija – 20-ta, Lenkija – 75-ta. Ekonominę laisvę matuojančio indekso pabaigoje – Zimbabvė, Alžyras, Libija, Sudanas, Venesuela. Dėl patikimų duomenų trūkumo į palyginimą neįtrauktos Kuba ir Šiaurės Korėja.
Japonija užima 18-ą, Vokietija – 22-ą, Italija – 47-ą, Prancūzija – 53-ą, Meksika – 75-ą, Rusija – 100-ąją, Indija – 108-ą, Brazilija – 109-ą, Kinija – 116-ą vietas.
Indeksą „Fraser Institute“ kasmet rengia bendradarbiaudamas su „Economic Freedom Network“ tinklui priklausančiu LLRI ir kitais nepriklausomais mokslinių tyrimų institutais iš beveik 100 pasaulio šalių.
Šalies ekonominės laisvės vertinimui naudojami rodikliai, kurie šalies ekonominę laisvę matuoja penkiose srityse: valdžios dydis ir aprėptis, teisėtvarkos sistema ir nuosavybės teisių apsauga, stabili pinigų politika, užsienio prekybos laisvė, skolinimosi, darbo rinkos bei verslo reguliavimas.
