lietuvos laisvosios rinkos institutas

Lietuva pagal mokesčių konkurencingumą užima šeštą vietą, kai tuo metu Estija išlieka pirma, o Latvija  – antra, rodo organizacijos „The Tax Foundation“ sudaromas tarptautinis mokesčių konkurencingumo indeksas.  Vis dėlto Lietuva lenkia Švediją, Norvegiją, Vokietiją. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) teigimu, vis dar sudėtinga Lietuvos mokesčių sistema trukdo didinti šalies gerovę.

Pasaulio ekonominės laisvės indekse Lietuva pakilo iš 11-tos į aštuntą vietą tarp 165 valstybių ir teritorijų, skelbia Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).  Kanados smegenų centro „Fraser Institute“ antradienį paskelbtame indekse, kuris paremtas 2019 metų duomenimis, Lietuvos ekonominės laisvės vertinimas nežymiai padidėjo: nuo 8,10 balo pakilo iki 8,21 balo.

Antrasis karantinas kartoja pirmojo scenarijų: aiškių paramos principų nėra, atskiros grupės kovoja už savo interesus, Vyriausybė priversta gesinti vis naujus karantino padarinius.

Kodėl žmonės tampa pabėgėliais? Kokios yra skurdo priežastys? Kodėl vienos šalys labiau kenčia dėl klimato kaitos nei kitos? Pagal gebėjimą paaiškinti šiuos ir panašius socialinius klausimus, Lietuvos paaugliai pranoko tirtų šalių vidurkį, rodo spalį pristatytas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos PISA globaliųjų kompetencijų tyrimas. Iš 27 šalių užėmėme 10-13 vietą – tai pirmasis toks aukštas įvertinimas prestižiniame reitinge.

Valdantiesiems atsisakius idėjos apmokestinti bankų turtą ir vietoje to pasiūlius padidinti jų pelno mokestį nuo 15 iki 22 proc., analitikai sako, kad toks sprendimas nėra teisingas. Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausiosios ekspertės Indrės Genytės-Pikčienės, didesnis bankų pelno apmokestinimas nėra korektiškas.

Ar už lango saulė šviečia, ar siaučia pūga, lietuviams kiekvieną mėnesį yra aktuali geriamojo vandens kaina. Kol didmiesčių gyventojai gali džiaugtis, regionuose nuotaikos skirtingos: vieniems rajonams pavyksta kainą sumažinti, o kitiems tenka ją net ketvirtadaliu kelti. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kiekvienais metais skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Prezidentas, išreiškęs susirūpinimą konkurencine aplinka bankų sektoriuje, į viešąją erdvę grąžino valstybinio komercinio banko idėją. Kuriuose komercinės bankininkystės segmentuose matomos kamšytinos spragos – nedetalizuojama, o su sprendimo būdo pasiūlymu paskubėta.   Tai, kad Lietuvos kredito sistema per pastarąjį dešimtmetį stipriai pakito, jokia naujiena. Sumažėjus rinkos dalyvių, išaugo bankų sektoriaus koncentracija.

Ruošiantis plėsti nekilnojamojo turto mokestį mokančiųjų gretas, valdžios akys nekrypsta į savo pačios turtą. Duomenys rodo, kad nemaža dalis Lietuvos savivaldybių turi įspūdingą skaičių nenaudojamo, netvarkomo ir apleisto nekilnojamojo turto. Apgriuvę pastatai niekam nėra naudojami, tačiau savivaldybės nejaučia spaudimo jų parduoti. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kiekvienais metais skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Artėjant šalčiausiam metų laikui, gyventojams kaip niekad aktuali pasidaro šildymo kaina. Labiausiai piniginę patuštinti tenka mažųjų miestų gyventojams ir kol kas neatrodo, kad kas nors galėtų pasikeisti. Dėl didelių šildymo kainų ir pačios miestų savivaldybės nebenori savo pastatų šilumos patikėti šilumininkams ir imasi tai daryti pačios. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kiekvienais metais skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Lietuvos darbuotojams ir darbdaviams ruošiantis netrukus įsigaliosiantiems mokesčių pokyčiams, specialistai mokesčių reformai negaili kritikos. Esą net jie nesugeba suprasti, kaip dabar reikės skaičiuoti mokesčius, o dėl sudėtingos sistemos gali augti šešėlis. Tuo metu premjero komandos nariai ramina, kad klausimai apie mokesčius bus atsakyti.

Naujoji išmokų už vaikus tvarka, mokesčių mokėtojus pavers pašalpų gavėjais. Taip formuojamas išlaikytinio mentalitetas. Abejojama ir tuo, ar kelios dešimtys eurų išties pakeis skurdžiai gyvenančių šeimų kasdienybę. Didesnį gimstamumą šalyje taip pat vargu ar pavyks paskatinti. Tai nutiks nebent tose šeimose, kuriose vaikų susilaukiama tik dėl didesnių išmokų. Manoma, jog tai bus tik dar viena galimybė prieš rinkimus, politikams dalinti pažadus, dėl šių išmokų didinimo.

Šešėlis Lietuvos ekonomikoje traukiasi, tačiau vis dar išlieka plačiai paplitęs - trečdalis gyventojų turi draugų ar artimųjų, kurie dalį ar visas pajamas gauna „vokelyje”, beveik pusė gyventojų perka įvairias prekes iš nelegalių pardavėjų.

Šiuo metu iš savivaldybių, kurios surenka daugiau gyventojų pajamų mokesčio (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų), dalis surinktų mokesčio pajamų yra paimamos ir atiduodamos kitoms savivaldybėms. Po Konstitucinio teismo kritikos, Finansų ministerija pasiūlė keisti Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodiką.

Nors Lietuvoje gyventojų mažėja, savivaldybių administracijų darbuotojų vis daugėja. Užimtų pareigybių skaičius 2011-2015 metais išaugo nuo 13 450 iki 14 000. Anot Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI), jei administracijos darbuotojų skaičius būtų mažėjęs proporcingai gyventojų skaičiui, nuo 2011 m. būtų sutaupyta apie 7 mln. eurų.

 Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vadovas Žilvinas Šilėnas pareiškė, kad jį šokiravo žemės ūkio ministrės siūlymas reguliuoti pieno supirkimo kainas. Anot jo, būtų paprasčiau tiesiog uždrausti pirkėjams pirkti užsienietiškus pieno produktus. „Tai yra pageidavimų koncertas vartotojų sąskaita. Aš esu šokiruotas minčių, išdėstytų šiame įstatyme.

Klaipėda jau ketvirtus metus iš eilės geriausiai vertinama pagal žmonių ekonominę laisvę. Specialiame savivaldybių indekse uostamiestis išliko pirmas, surinkęs 81 balą iš 100 galimų. Antroje vietoje liko Vilnius (75 balai), trečiojoje – Panevėžys (63,6 balo), trečiadienį pranešė Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). „Šių metų indekse lyderio pozicija atitenka, kaip ir daugelį metų iš eilės, Klaipėdos miestui.

„Matau valdančiųjų desperaciją: sau pasikėlė algas, o dabar nori rasti pinigų pensininkų kompensacijoms. Buvo visokių absurdiškų pasiūlymų, tarp jų ir Bažnyčios apmokestinimas, tačiau dabar turime naują“, – apie pensijų kompensavimo darbo grupės sprendimą įvesti automobilių mokestį kalbėjo Seimo Ekonomikos komiteto narys konservatorius Dainius Kreivys. Apie šią idėją trečiadienio rytą pranešė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Supratau, kad LLRI prezidentas Ž.Šilėnas savo straipsniu Delfi.lt tinklapyje sureagavo į mano išsakytas mintis dėl užsieniečių atsivežimo taisyklių liberalizavimo ir tokio Lietuvos pramoninkų konfederacijos siekio. Iš LLRI prezidento lūpų vėl girdėti tas pat virkavimas dėl „sudėtingų, varginančių ir ilgų procedūrų.

Vyriausybės posėdyje bus svarstomos valstybės valdomų įmonių (VVĮ) reformos gairės, turinčios užtikrinti geresnį ir skaidresnį jų valdymą bei didesnį indėlį į biudžetą. Tačiau kai kurie pramonininkai abejoja ar politikai išdrįs nusikapoti pirštus ir panaikinti galimybę užsidirbti ar pakreipti įmonės veiklą naudinga kryptimi. Šiandien valstybė valdo 149 įmones. Pernai jos į biudžetą įnešė per 86 mln. litų, o 2010 metais – 42 mln. litų.

Premjerą Andrių Kubilių pavaduojantis ūkio ministras Rimantas Žylius kritikuoja Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikto Lietuvos ekonomikos rodiklių tyrimo metodiką. "Iš tikrųjų šitas LLRI tyrimas mane verčia suabejoti objektyvumu. Tai, ką jie sako, kad daugiau kaip pusė žmonių mano, kad sąlygos pablogėjo ar nepagerėjo. Jums pateiksiu kitą formuluotę, tai yra, kad du trečdaliai žmonių mano, kad sąlygos nepablogėjo: 25 proc. žmonių mano, kad jos pagerėjo.

Jau keli mėnesiai Lietuvoje netyla kalbos apie progresinių mokesčių įvedimą. Vieni Seimo nariai jau įregistravo projektus, numatančius tokią mokesčių sistemą, kiti dar tik ruošiasi tai daryti. Vieną tokį projektą įregistravo ir Seimo frakcijos “Tvarka ir teisingumas" nariai, o prieš kelias savaites vyko šio projekto pateikimas.

Europos Sąjungos mastu atliekama studija atskleidžia, kiek laiko vidutinę algą uždirbantis kiekvienos ES šalies gyventojas skiria mokesčiams sumokėti. Jos duomenimis, Lietuva patenka į sunkiausią mokesčių naštą turinčių šalių dešimtuką.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Rūta Vainienė „Žinių radijui“ teigia, kad mūsų Darbo kodeksas nėra lankstus, lankstūs yra žmonės. „Darbdavys ir darbuotojas abu savanoriškai, sutartinai ir paslapčia nuo valdžios nesilaiko to Darbo kodekso ir tik dėl to ir išgyveno“, – aiškino R. Vainienė. Pasak jos, jeigu būtų buvę laikomasi visų reikalavimų dėl išeitinių kompensacijų, pašalpų ir kitų mokėjimų, būtume žymiai blogesnėje padėtyje negu esame dabar.

„Minimali alga yra visiškai neaktuali tiems žmonėms, kurie uždirba daug, nes jie uždirba žymiai daugiau, negu minimumą. Tuo tarpu žmonių, kurie  uždirba mažai (arba sukuria mažai), atžvilgiu tai yra bloga priemonė, nes užkerta jiems kelią į darbo rinką. Kitaip tariant, jei tu nesukuri tiek, kokia yra tavo darbo vietos kaina, tavęs darbdavys tiesiog nesamdys“, – BTV laidoje „Karštas vakaras“ teigė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnysis ekspertas Žilvinas Šilėnas.

Nors ekonominė situacija Lietuvoje šįmet šiek tiek pagerės, įsisenėjusios problemos –  didžiulis nedarbas ir šešėlinė ekonomika - nesitrauks, pranašauja Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai, remdamiesi 54 sėkmingai dirbančių įmonių vadovų ir finansininkų apklausa. Į šešėlį gena mokesčiai Kas pusmetį atliekamo Lietuvos ekonomikos tyrimo duomenimis, 2011 m. Bendrasis vidaus produktas (BVP) ūgtels 2,8 proc., toliau didės eksportas, nuo 17 iki 15 proc.

Beveik trečdaliui šalies ekonomikos skendint šešėlyje, padėtį iš esmės gali pakeisti tik valstybės valdymo vairą perėmusi aktyvi, nebijanti atsakomybės ir turinti vaizduotę valdžia, o dabartinė – padėties neblogina, tačiau užima poziciją, jog nieko padaryti nebegalima, tikina ekonomistas prof. Povilas Gylys. „Tam, kad šalies ekonomika imtų lįsti iš šešėlio, turi būti aiški strategija, kaip ekonomiką išvesti iš krizės. Tai pagrindinis dalykas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikto šalies ekonomikos tyrimo duomenimis, šešėlinė ekonomika Lietuvoje pasiekusi rekordiškai aukštą lygį, nemažės ir 2011 m. „Lietuvos verslas mato optimizmo šaukštą visoje ekonomikos problemų statinėje. Joje problemų daug: ir nedarbas ir šešėlinės ekonomikos dalis.

Valio, politikai rado raktą į geresnį gyvenimą! Reikia tik sureguliuoti prekybininkų uždėtus antkainius maistui, ir problemų neliks. Keista, kaip čia netikėtai ištiko nušvitimas, kodėl jie anksčiau nerado tokios elementarios tiesos.

Į diskusiją dėl maisto kainų vis nuožmiau veržiasi politikai. Nenuostabu: artėja rinkimai, o maistas – svarbi prekė. Bet pažiūrėjus atidžiau, pamatytume, kad politikai kalba ne apie kainų, o apie „antkainių“ reguliavimą. Kitaip tariant, politikai rūpinasi ne tuo, kad prekių kainos būtų mažos, bet kad pardavėjai neuždirbtų per daug. Siekiant pateisinti tokį išskirtinį dėmesį, mažmeninė prekyba yra kaltinama konkurencijos trūkumu, karteliniais susitarimais ir apskritai sąmokslu.

Pablogėjus šalies ekonominei situacijai žmonių, negalinčių grąžinti savo skolų, vis daugėja, kaip ir atidėjimų bankuose. Nagrinėjant nelaimingas įsiskolinusių žmonių situacijas dažniausiai pamirštama, kokia buvo skolinimosi nauda. Tūkstančiai žmonių naudojasi daiktais, kurių įsigyti be skolinimosi tiesiog būtų neturėję galimybės. Šios naudos kaina yra akivaizdi, ir nors ji nėra maža (tiek palūkanų, tiek rizikos prasme), tačiau buvo aiški ir sutarta iš anksto.

Kaip ir reikėjo tikėtis, laisvosios rinkos lopšyje išsūpuoti ekspertai, patekę į valdžios viršūnes, netruko pademonstruoti savo tikrųjų norų. Šiuo atveju kalbama apie Teisingumo ministerijos parengtas LR Viešojo administravimo įstatymo pataisas. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertų taip mėgstamas posakis „ad absurdum“, matyt, geriausiai apibūdina buvusio LLRI prezidento Remigijaus Šimašiaus vadovaujamos ministerijos pateikiamas idėjas.