Tikriems banknotams atskirti nuo padirbtų Ugnė Vilūnaitė, Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento ekspertė, siūlo taikyti metodą „apčiuopkite, pažvelkite, pakreipkite“, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Apčiuopkite
Apčiuopimo metodu tikrinamas banknoto popieriaus standumas bei spausdinto paviršiaus nelygumai.
„Banknotai gaminami iš medvilnės – jie turi specifiškai šiugždėti ir būti standūs, šiek tiek šiurkštoki. Perbraukite pirštu per priekinę banknoto pusę ir kai kuriose banknoto vietose, kur dažų sluoksnis storesnis, pajusite paviršiaus nelygumus. Ant visų antros serijos eurų banknotų kairiojo ir dešiniojo kraštų yra iškilių trumpų brūkšnelių. Pagrindinis atvaizdas – raidės ir didysis nominalo skaičius – taip pat storesnis. Jis taip pat juntamas apčiuopus pirštais“, – sako U. Vilūnaitė.
Pažvelkite
Žvelgiant į tikrą banknotą prieš šviesą verta atkreipti dėmesį į vandens ženklą, siūlelį ir Europos portretą.
„Vandens ženklas suformuojamas keičiant popieriaus storį. Šviesesni elementai matomi ten, kur popierius plonesnis, o tamsesni – kur jis storesnis. Pakėlus prieš šviesą atvaizdo spalvų tonai tolygiai keičiasi iš šviesių į tamsius. Europos serijos banknotuose vandens ženklas visuose nominaluose vienodas – matomas Europos portretas, nominalo skaičius ir architektūrinis fragmentas“, – sako Lietuvos banko ekspertė.
Apsauginis siūlelis yra įterptas į banknoto popierių. Pakėlus banknotą prieš šviesą, apsauginis siūlelis atrodo kaip tamsi linija. Tačiau jame matyti euro ženklas ir nominalo skaičius.
Į 20, 50, 100 ir 200 eurų banknotus pažvelgus prieš šviesą langelis su Europos portretu tampa permatomas ir jame išryškėja iš abiejų banknoto pusių matomas Europos portretas.
Pakreipkite
Pakreipę banknotą pamatysite, kad banknoto hologramos vaizdas ryškiai ir aiškiai keičiasi vaivorykštės spalvomis. Juostelėje matyti banknoto nominalo skaičius, Europos portretas, architektūrinis elementas ir euro simbolis. Pakreipus banknotą kairiajame apatiniame kampe nominalo skaičiaus spalva pasikeičia iš ryškiai žalios į sodriai mėlyną. Ant 100 ir 200 eurų banknotų ant nominalo skaičiaus matomi euro simboliai.
Aptinkama ir padirbtų monetų
U. Vilūnaitė pabrėžia, kad monetų padirbinėjimas – gana retas reiškinys Lietuvoje, tačiau žinios padės išvengti netikėtų situacijų. Pasak ekspertės, ant tikrų monetų esantis Europos žemėlapis ir kiti vaizdai – aiškūs, tvarkingi, užrašai ant monetų briaunų lengvai įskaitomi.
„Tikras monetas nuo netikrų atskirti gali padėti magnetas – 1–5 euro centų monetos yra magnetinės, 10–50 ct – nemagnetinės, 1–2 eurų monetų šerdis lengvai magnetinė, o žiedas nemagnetinis – lengvai krestelėjus, moneta nuo magneto nukristų“, – sako U. Vilūnaitė.
Kaip atskirti tikrus pinigus nuo padirbtų, U. Vilūnaitė dalinsis kovo 22 d. Pinigų muziejuje vyksiančios paskaitos „Įdomiausios pinigų istorijos: kaip tinkamai saugoti ir apsisaugoti“ metu. Atvykusieji turės galimybę praplėsti žinias, išgirsdami iš Lietuvos banko ekspertų, kaip spausdinami banknotai ir kaldinamos monetos. Renginio dalyviai gaus vertingų žinių, kaip atskirti tikrą banknotą nuo padirbto, turės galimybę pamatyti ir paliesti netikrus pinigus.
„Ši paskaita – viena iš Pasaulinės pinigų savaitės veiklų, kurią šiemet koordinuoja Lietuvos bankas. Finansinio raštingumo įgūdžius ir žinias Lietuvos bankas kviečia stiprinti dalyvaujant organizuojamose paskaitose, debatuose, diskusijose bei ekskursijose Vilniuje ir Kaune esančiuose Lietuvos banko rūmuose. Lietuvos banko atstovai dalinsis žiniomis įvairiomis temomis – nuo pinigų istorijos iki klimato kaitos ir sąsajų su ekonomika. Todėl visus kviečiu dalyvauti ir stiprinti savo finansinio raštingumo įgūdžius“, – sako U. Vilūnaitė.
