Štai socialiniame tinkle kilo diskusija apie kalėdinių dovanų perdovanojimą.
„Vis dar turiu pernykščių kalėdinių dovanų – arbatų, žvakių, namų kvapų. Ką manote, jeigu jas imčiau ir šiemet padovanočiau artimiesiems. Ar galiu taip daryti?“ – klausė moteris.
Dalis komentatorių pažymėjo, kad nieko blogo perdovanoti daiktus.
„Jeigu jums tų daiktų nereikia ir manote, kad kitiems jie reikalingi, tikrai galite dovanoti. Tačiau jeigu žmogus nemėgsta žvakių ir jam jas padovanosite, nes norite atsikratyti, bus nelabai gražu“, – svarstė moteris.
Kita komentatorė pasakojo, kad perdovanoja knygas ir saldumynus.
„Perskaitau knygas ir jas dovanoju kitiems. Saldumynų nevalgau, todėl jeigu gaunu saldainių dėžutes, jas irgi atiduodu kitiems. Tačiau svarbu žiūrėti, kad galiojimo laikas nebūtų pasibaigęs. Juk niekas nenori valgyti pasenusių saldainių“, – tikino ji.
Į perdovanojimą žiūri kritiškai
Tuo metu kiti komentatoriai netgi piktinosi, kad žmonės dovanas perdovanoja kitiems.
„Labai negražu. Jūs visai negerbiate žmogaus, kuris jums tą dovaną rinko. Jeigu nieko nereikia, tiesiog įspėkite artimuosius, kad jums nieko nedovanotų, tada nereiks galvoti, kur dėti nereikalingus daiktus“, – rašė komentatorė.
Kita moteris irgi tikino, kad dovanų nereikėtų perdovanoti.
„Man rodos, taip elgiasi tik tie, kuriems gaila pinigų artimiems žmonėms, todėl ir dovanoja visokias nesąmones, kurių patiems nereikia“, – rašė ji.
Kas trečias gyventojas perdovanoja dovanas
Tuo metu tyrimas rodo, kad trečdalis (33 proc.) Lietuvos gyventojų teigia bent kartą perdovanoję iš kito žmogaus gautą dovaną ar turėtą daiktą.
SEB bako iniciatyva atliktas tyrimas atskleidžia, kad lietuvių požiūris į perdovanojimą – prieštaringas. Bemaž 4 iš 10 gyventojų mano, kad tai nemandagu, nedaug mažiau (32 proc.) apklaustųjų įsitikinę, kad perdovanoti yra tvarus pasirinkimas.
„Visame pasaulyje kylant žiedinei ir dalijimosi ekonomikai, daugelyje užsienio šalių ir Lietuvoje populiarėjant antrų rankų madai ir augant antrinėms įvairių prekių rinkoms, dovanų perdovanojimas tampa įprastu reiškiniu. Vienose valstybėse ir kultūrose, pavyzdžiui Šiaurės šalyse ar Jungtinėje Karalystėje, jis gana plačiai paplitęs, kitur perdovanojimas gali būti laikomas netaktišku.
Vis dėlto, Lietuvos visuomenei vis labiau rūpinantis tvariu vartojimu, vis labiau tampa įprasta daiktus ir dovanas perleisti kitiems šeimininkams“, – komentavo SEB banko valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Eglė Dovbyšienė.
Dovanomis rūpinasi paskutinę minutę
Banko atstovė atkreipė dėmesį, kad dauguma (39 proc.) respondentų dovanomis pradeda rūpintis tik gruodį, kai šventės jau būna čia pat. Tokia padėtis per metus smarkiai nepakito – pernai dovanų paieškas iki paskutinių dienų buvo linkę atidėti 35 proc. gyventojų.
„Renkant dovanas svarbu prisiminti, kad ką nors dovanojame norėdami išreikšti gavėjui savo jausmus, parodyti dėmesį, ir tai, kad tas asmuo mums yra svarbus. Emocinę vertę kuria ne dovanos kaina, o dėmesys.
Pradžiuginame galvodami apie gavėją, jo ar jos poreikius, interesus, mus siejančius ryšius ir įteikiame tai atspindinčią dovaną. Tokioms dovanoms atrasti paprastai reikia laiko, ir kur kas mažiau svarbu, kiek ta dovana kainavo ir ar kas iki šiol buvo jos šeimininkas“, – pabrėžė E. Dovbyšienė.
Tyrimas rodo, kad gautas dovanas arba turėtus daiktus padovanoti kitiems labiau linkusios moterys: 36 proc. jų teigia dovanas bent kartą perdovanojusios( perdovanojusių vyrų 29 proc.).
Banko atstovė atkreipia dėmesį, kad moterų požiūris į perdovanojimą apskritai yra kiek palankesnis negu vyrai. Trečdalis (34 proc.) respondenčių mano, kad gautų dovanų ar nebereikalingų daiktų dovanojimas yra tvarus pasirinkimas. Taip teigiančių vyrų buvo 29 procentai.
