• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Parduodant namus arba juos fotografuojant ir keliant į skelbimų portalus, gyventojams galioja ir tam tikros prievolės. Jeigu į tai numosite ranka ir nuotraukos bus netinkamos arba jų neištrinsite, vėliau mokėsite ir baudą.

Parduodant namus arba juos fotografuojant ir keliant į skelbimų portalus, gyventojams galioja ir tam tikros prievolės. Jeigu į tai numosite ranka ir nuotraukos bus netinkamos arba jų neištrinsite, vėliau mokėsite ir baudą.

REKLAMA

Nekilnojamojo turto (NT) skelbimų portaluose publikuojamose nuotraukose dažnai užfiksuojami ir kitų gyventojų namai ar sklypai.

Pavyzdžiui, jei nuotraukos daromos su dronais, labai tikėtina, kad iš viršaus nufotografuotame vaizde matysis ir šalia esantys namai.

Naujienų portalo tv3.lt skaitytojas Tomas klausė, ar kiekvienas namą ar sklypą parduodantis asmuo iš tiesų gali publikuoti nuotraukas skelbimų portaluose tuo atveju, kai jose matosi ir kitiems gyventojams priklausančios namų valdos.

„Šeimoje svarstome atsinaujinti būstą į didesnį, todėl kaskart perverčiame skelbimų portalus. Vieną kartą tarp gausybės skelbimų išvydau ir kaimyno namą.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau, peržiūrėjus skelbimą, buvau nemaloniai nustebintas, nes įkeltose nuotraukose matėsi ir mano namas, terasa bei joje sudėti daiktai“, – kalbėjo jis.

REKLAMA

Tomas svarsto, ar tokiu atveju jo kaimynui gali grėsti ir tam tikra atsakomybė už jo privačios valdos paviešinimą.

„Man tikrai nebūtų gaila, jei tas nuotraukas kaimynas laikytų tik savo telefone ir rodytų tik šeimos nariams. Tačiau juk pasitaiko ne vienas atvejis, kai nuotraukas internetinėje erdvėje seka ir vagys. Pamatę, kad pas mane terasoje yra brangi kepsninė, nenustebčiau, jei vieną dieną jos nerasčiau.

REKLAMA
REKLAMA

Ar tokiu atveju galima reikalauti kaimyno, kad jis ištrintų tokias nuotraukas arba bent jau redaguotų, kad mano sklypas bei namas nebūtų matomas?“ – klausė Tomas.

Už tai tektų susimokėti

Advokatė Gintarė Girdzijauskienė atkreipia dėmesį, kad NT pardavėjai dažniausiai naudojasi įvairiomis priemonėmis ir paslaugomis, kurios galėtų užtikrinti kokybiškesnį, sklandesnį turto pardavimą. 

O tam, kad parduodama prekė būtų dar labiau patrauklesnė, kaip sako pašnekovė, jie nuomojasi ar naudoja asmeninius dronus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Asmenys bepiločius orlaivius pasitelkia ne tik NT vidaus interjero ar įrengimo, bet ir namo, sklypo ar kito objekto išorės, t.y. fasado fotografijoms padaryti.

Tokius veiksmus pardavėjas atlieka tam, kad pirkėjas nuspręstų, ar tai, ką siūlo pardavėjas, atitinka jo kaip pirkėjo lūkesčius“, – kalbėjo G. Girdzijauskienė. 

Advokatė primena, kad asmenų teisė į privatų ir šeimos gyvenimą įtvirtinta įstatymuose, o taip pat ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

REKLAMA

Būtent šiame dokumente numatyta, kad praskristi virš privačių kiemų nėra draudžiama, jei valdytojas turi tam tikros kvalifikacijos pažymėjimą (tai priklauso nuo bepiločio orlaivio masės ir kitų kriterijų).

Tačiau, kaip komentavo G. Girdzijauskienė, privačioje valdoje fotografuoti gali uždrausti tos vietos šeimininkas.

„Pažeidimu galima būtų laikyti tuo atveju, jeigu, tarkime, padaryta NT objekto nuotrauka buvo tikslingai, t.y. nukreipta į konkrečiai jūsų turtą. Taip pat, kai vaizdo nuotraukose ar įrašuose privačioje valdoje matosi asmenys, kuriuos galima identifikuoti.

REKLAMA

Svarbu tai, kad asmens teisės į privatumą pažeidimai, priklausomai nuo jų pobūdžio, gali užtraukti baudžiamąją, civilinę arba administracinę atsakomybę“, – paaiškino G. Girdzijauskienė.

Gali reikalauti pinigų

Tuo metu advokatas dr. Arvydas Budnikas atkreipia dėmesį, kad fotografuoti ar filmuoti asmenims visais atvejais leidžiama viešoje vietoje.

Tačiau, kaip teigia pašnekovas, jei yra fotografuojamos privačios erdvės, tai leidžiama daryti tik turint aiškų asmens sutikimą. Tokios pat taisyklės taikomos ir filmavimui bei kitokiam vaizdo fiksavimui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Siekiant nepažeisti asmens teisių, apsaugoti jo garbę ir orumą, renkant ir viešai skelbiant informaciją, draudžiama: be asmens sutikimo filmuoti, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus fizinio asmens gyvenamojoje patalpoje, fizinio asmens privačioje namų valdoje ir jai priklausančioje aptvertoje ar kitaip aiškiai pažymėtoje teritorijoje, nepaisant to, ar tas asmuo yra nurodytose vietose“, – aiškino advokatas A. Budnikas.

REKLAMA

Advokatas priminė, kad jeigu yra parduodamas NT objektas ir nuotraukose matosi kito asmens teritorijos, tokių fotografijų viešinti skelbimų portaluose be jų leidimo negalima.

„Jeigu paviešinamos tokios nuotraukos, tai atsakomybė kyla tiek skelbimų portalui, tiek asmeniui, kuris tokiomis nuotraukomis dalinasi.

Nukentėjęs asmuo gali reikalauti skelbimų portalo tokias nuotraukas pašalinti. Jeigu buvo patirta žala, asmuo gali iš skelbimų portalo ir asmens, kuris dalijosi nuotraukomis, reikalauti žalos atlyginimo. Taip pat gali grėsti ir administracinė atsakomybė, skiriamos baudos“, – paaiškino A. Budnikas.

REKLAMA

Pardavus būstą, privalote ištrinti ir nuotraukas?

Tačiau skirtingi reikalavimai galioja ne tik tada, kai, pavyzdžiui, yra fotografuojami parduodami namai ar kitas turtas.

Teisės ekspertai atkreipia gyventojų dėmesį, kad jei pardavėte jums priklausiusį būstą, anksčiau įkeltas nuotraukas, tarkime, socialiniuose tinkluose, reikėtų ištrinti. 

„Iš esmės parduotas NT po objekto pardavimo turėtų būti pašalinamas iš socialinių tinklų. Pardavus NT objektą, laikoma, kad nuosavybė perėjo naujajam savininkui.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pardavus NT, tokiu atveju nelieka prasmės publikuoti nekilnojamojo turto skelbimo viešoje erdvėje ilgiau nei to reikia. Tuo metu publikacijos skelbimas socialiniuose tinkluose NT objekto galėtų būti laikytinas kaip asmenų, kurie ketina pirkti nekilnojamąjį turtą, klaidinimas. Kadangi tokiu būdu būtų tariamai pardavinėjamas turto objektas, kuris net nepriklauso publikacijos autoriui“, – kalbėjo G. Girdzijauskienė.

REKLAMA

O jei buvęs nekilnojamojo turto savininkas atsisako pašalinti anksčiau paskelbtas publikacijas, pasak jos, reikėtų nustatyti tikslą, kurio asmuo siekia socialinėje erdvėje paplatinta publikacija.

„Nustačius publikacijos viešinimo tikslą būtų galima nustatyti teisinės atsakomybės taikymo galimybės.

<...> Kiekvienu atveju situacijos vertinimas gali skirtis priklausomai nuo situacijos faktinių aplinkybių“, – kalbėjo ji.

REKLAMA

Advokatas A. Budnikas antrina, kad jei asmuo pardavė sau priklausiusį NT objektą, vėliau jis tampa nebe jo. 

„Todėl ir teritorijos viešinimas viešojoje erdvėje yra neleistinas. Vadinasi, reikalinga ištrinti ir skelbimų nuotraukas“, – paaiškino advokatas.

Rinka pradėjo lipti iš duobės

Registrų centras jau anksčiau skelbė, kad NT sandorių skaičius atsispyrė nuo dugno.

„Jei panašios tendencijos išsilaikys, atotrūkis nuo 2023 metų sandorių skaičiaus nebus toks didelis, kaip indikavo duomenys šių metų pirmoje pusėje“, – pranešime žiniasklaidai sakė Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

REKLAMA
REKLAMA

Per tris šių metų ketvirčius visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 81,9 tūkst. pirkimo–pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 3,5 proc. mažiau nei 2023 metų sausį–rugsėjį, kai buvo įregistruota 84,9 tūkst. NT objektų pardavimų. Vien tik per rugsėjo mėnesį įregistruota 10,3 tūkst. NT savininkų pasikeitimų – 7,8 proc. daugiau nei praėjusių metų rugsėjį (9,6 tūkst. NT objektų), bet 0,7 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį (10,4 tūkst. NT objektų).

Šiais metais visoje šalyje įregistruota 21,6 tūkst. butų pardavimų – 5,8 proc. mažiau nei 2023 metų sausį–rugsėjį, kai buvo įregistruota 22,9 tūkst. butų sandorių. Vien tik per rugsėjo mėnesį šeimininkus pakeitė beveik 2,7 tūkst. butų – 5,5 proc. daugiau nei pernai rugsėjį (2,5 tūkst. butų), bet 3,4 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį (2,7 tūkst. butų).

Šiais metais Lietuvoje įregistruota iš viso beveik 8 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 1,2 proc. mažiau nei 2023 metų sausį–rugsėjį, kai buvo įregistruota 8 tūkst. namų pardavimų.

Vien tik per rugsėjo mėnesį pasikeitė beveik 1 tūkst. namų šeimininkai – 3,2 proc. daugiau nei pernai rugsėjį (beveik 1 tūkst. namų), bet 9,2 proc. mažiau nei šių metų rugpjūtį (beveik 1,1 tūkst. namų).

REKLAMA

Per devynis mėnesius šiemet visoje šalyje taip pat įregistruota 39,4 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 3,3 proc. mažiau nei 2023 metų sausį–rugsėjį, kai buvo įregistruota 40,7 tūkst. žemės sklypų sandorių.

Tik per rugsėjo mėnesį įregistruota 5,1 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 11,3 proc. daugiau nei pernai rugsėjį (4,6 tūkst. žemės sklypų) ir 3,3 proc. daugiau nei šių metų rugpjūtį (4,9 tūkst. žemės sklypų).

tv3.lt

Greitai bus baudos ir už tai,kad eidamas šaligatviu žvilgtelėsi į šoną - pažiūrėjai į svetimą valdą...mokėk baudą.

Kažin galiu google maps paduoti į teismą - nufilmavo mane kaip aš iki pusės nuogas veją pjaunu prie savo namo - nors veidą užmazojo,bet namas matosi ir mane identifikuoti nesunku. Kažin bent nors kokius 100 milijonų galėčiau prisiteisti už tokį barbarišką įsikišimą į mano privatumą. :-D

P.S. Patikrinkit savo gatvę ir savo namus google maps,galėsim grupinį ieškinį paduoti. Visai išnaglėjo - turi akis ir žiūri. Kur tai matyta.
Karas ant nosies o jie apie kažkokias baudas kliedi... :)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų