Štai naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Elena (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo, kad prieš 15 metų palaidojo savo vyrą.
„Prieš 2 metus tapau pensininke. Turėjau gauti nukentėjusių asmenų valstybinę našlių pensiją, nes mano vyras buvo tremtinys. Tačiau ši pensija man nebuvo skirta.
„Sodra“ aiškino, kad jeigu į pensiją būčiau išėjusi 5 metai iki arba 5 metai po vyro mirties, tik tada būčiau gavusi nukentėjusių asmenų valstybinę našlių pensiją“, – pasakojo moteris.
Moteris piktinosi tokia tvarka ir tikino, kad mirties pasirinkti negalima.
„Juk pati nepasirinkau, kada vyras numirs.
Pasirodo, kad jis mirė per anksti, todėl negausiu didesnės pensijos“, – skundėsi Elena.
Papildomų pensijų skyrimo tvarka yra kitokia
Anot Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinių pensijų įstatyme nustatyta, kad nukentėjusiųjų valstybinė našlių pensija skiriama, jeigu našlys (-ė) senatvės pensijos amžių sukanka ne vėliau kaip per 5 metus nuo sutuoktinio mirties dienos.
„Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad valstybinės pensijos savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo socialinio draudimo pensijų, nes jos yra mokamos iš valstybės biudžeto, šių pensijų gavimas siejamas ne su nustatyto dydžio pensijų socialinio draudimo įmokomis, o su atitinkamu asmens statusu.
Todėl ir yra nustatytos šių papildomų pensijų skyrimo sąlygas“, – komentavo ministerija.
Pasak jos, valstybės parama našlystės atveju teikiama keliais būdais: asmens, įgijusio pakankamai teisių socialinio draudimo sistemoje, našliui (-ei) yra mokama socialinio draudimo našlių pensija.
„Jeigu mirusysis neturėjo reikalaujamo socialinio pensijų draudimo stažo arba likęs našlys (-ė) neatitinka sąlygų socialinio draudimo našlių pensijai gauti – vienišo asmens išmoka, kuri yra tokio paties dydžio (42,29 euro – aut. past.) kaip socialinio draudimo našlių pensija.
„Sodros“ duomenimis, valstybinė nukentėjusių asmenų vidutinė pensija siekia beveik 300 eurų.
Kam skiriama nukentėjusių asmenų valstybinė našlių pensija?
Tuo metu „Sodra“ vardijo, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybinės našlių ir našlaičių pensijos skiriamos ir mokamos našlei (-iui) ir vaikams (įvaikiams) mirus šiems asmenims:
- Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, (toliau – Nepriklausomybės gynėjai);
- politiniams kaliniams, tremtiniams ir buvusiems beglobiams vaikams;
- asmenims, Antrojo pasaulinio karo metais išvežtiems priverstiniams darbams (taip pat tuo metu jiems gimusiems ar kartu su jais buvusiems nepilnamečių šeimos nariams) arba buvusiems getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose;
- asmenims, dalyvavusiems likviduojant Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius (išskyrus Slavutičiaus miesto Ukrainoje statytojus);
- asmenims, pripažintiems neįgaliaisiais būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje (1945-07-22–1991-12-31) metu arba vėliau pripažintiems asmenimis su negalia (iki 2023-12-31 – nedarbingais ar iš dalies darbingais;
- iki 2005-06-30 – neįgaliesiems) dėl ligų, susijusių su karine tarnyba;
- asmenims, būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu atlikusiems tarnybą Afganistane;
- asmenims, pagal Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos 1941 m. sausio 10 d. susitarimą dėl gyventojų mainų atkeltiems į Lietuvą (nukentėjusiojo asmens teisinis statusas pripažintas pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 1 punktą);
- asmenims, kurie nukentėjo nuo minų ir sprogmenų ir kurie iki 2005-06-30 buvo pripažinti I, II ar III grupės neįgaliaisiais nuo vaikystės dėl sužeidimo, kontūzijos arba suluošinimo, susijusių su kovos veiksmais Antrojo pasaulinio karo metais arba su šio karo padariniais;
- žuvusiems pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms (rezistencijos) veiksmų metu arba žuvusiems ar mirusiems neteisėto kalinimo ar tremties metu.
