Pasak jo, tokio europinio sprendimo pasekmės būtų rimtos, augtų degalų kainos.
„Panašu, kad teks stoti į šalių grupę, kuri kreiptųsi į Komisiją dėl minėto (CO2 dedamosios – BNS) sprendimo atidėjimo, nes efektas bus tikrai rimtas“, – paklaustas, ar Lietuva linkusi prašyti EK atidėti papildomą kuro apmokestinimą, žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė G. Paluckas.
CO2 dedamoji iškastinio kuro akcizams taikoma nuo šių metų. Dėl to akcizas benzinui padidėjo 10,1 proc., dyzelinui – 26,7 proc., žymėtam dyzelinui – 41,7 proc., suskystintoms automobilių dujoms – apie 22 proc.
Premjeras pabrėžė, jog iki 2029–2030 metų degalai „dramatiškai brangtų“ būtent dėl europinių sprendimų didinti CO2 dedamąją kurui.
„Padidėjusios kuro kainos krenta į kainų grandinę ir paprastai nusėda maisto kainose. Turint galvoje dabartines geopolitines įtampas ir situacijas, tai nebūtų pageidaujama“, – komentavo ministras pirmininkas.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAEIK) prezidentas Martynas Nagevičius pernai vasarį teigė, kad dyzelinas Lietuvoje 2030 metais gali kainuoti virš 3 eurų už litrą. Tai lems 2023 metų lapkritį įsigaliojusi Atsinaujinančių išteklių direktyva.
Pasak M. Nagevičiaus, direktyvoje nustatyti du tikslai 2030 metams: arba AEI dalį transporto sektoriuje padidinti iki 29 proc., arba 14,5 proc. sumažinti CO2 intensyvumą, lyginant su dyzelino naudojimu tam pačiam energijos kiekiui patiekti.
LAEIK anksčiau skelbė, kad jos skaičiavimais, didžiausią įtaką kuro kainų augimui turės ateinančius penkerius metus laipsniškai didėsiantys akcizai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
